Aušrinė Ionovienė

Per beveik mėnesį Vilniaus gyvūnų globos namai senjorams atidavė du šunis ir penkis katinus. Pagal projektą „Senjoras senjorui“ paėmus gyvūną, prieglauda aprūpina pašaru ir kraiku tiek, kiek augintinis gyvena pas pensininką. Skiepai ir gydymas, jei keturkojis susirgs, – taip pat prieglaudos rūpestis. Augintinį gauti tokiomis sąlygomis nori ir kitų miestų gyventojai, bet projekte gali dalyvauti tik vilniečiai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Alytaus rajono gyventojai šaukiasi pagalbos – jaunas vyras niokoja savo namus ir visa tai transliuoja internetu. Prisižiūrėję, kaip jis kirviu kapoja duris, benzIniniu pjūklu pjausto buto sienas, daužo elektros įrangą, žmonės išsigandę dėl savo saugumo savo namuose. Jie net surinko parašus, kad vyras būtų priverstinai gydomas. Galiausiai po vienos tokios transliacijos, į atvykusius policininkus jis metė kirvį, pareigūnai gynėsi tazeriu.

Vilniaus Žvėryno rajone, Neries pakrantėje, apsigyveno užjūrio gražuolis, kurio pasižiūrėti žmonės važiuoja iš įvairių sostinės kampelių. Visų akį traukia margaspalvis mandarininis antinas. Jis susirado sau panelę – didžiąją antį. Dėl jos užvirė tikros aistros – invazinis gražuolis ją saugo ir muša priartėti ir suartėti bandančius vietinius kavalierius. O žmonės jau spėlioja, ar po mėnesio turėsime mažų mandarininių ančiukų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo meilės savo augintiniams apkvaitę šeimininkai už jų klonus pasiryžę sumokėti šimtus tūkstančių dolerių. Užsienyje naminių gyvūnų klonavimas jau tapo pelningu verslu. Tačiau, turbūt, mažai kas žino, kad prie klonuotų augintinių gimimo yra prisidėjęs ir Lietuvos veterinarijos gydytojas. Jis atliko procedūrą, kurios prireikė, kad vėliau gimtų vipetų veislės šuniukas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vaikystėje vėžiu sirgę žmonės negali lengviau atsipūsti net tada, kai liga atsitraukia. Juos kamuoja nerimas, kad vėžys sugrįš, o, metams bėgant išlenda vis daugiau sveikatos bėdų, kurias sukėlė vaikystėje taikytas agresyvus gydymas. Kad būtų lengviau suprasti, kokios pagalbos gali prireikti persirgusiam vėžiu, Santaros klinikos pradeda kurti Pasveikusiojo pasą, kuriame bus patarimų tiek ligoniui, tiek gydytojams. Aušrinė Kėvalaitė netrukus Santaros klinikose pradės dirbti onkopsichologe.

Net jei gauni pensiją, negali būti tikras, kad ji vieną dieną nedings, kaip pavasarį ištirpęs sniegas. Po reportažo apie senjorą iš Širvintų rajono, kuris tik su teisininkų pagalba išsaugojo Didžiosios Britanijos mokamą pensiją, pasipylė skundai iš visos Lietuvos, kad žmonės neteko britiškos pensijos, nes „Sodra“, anot pensininkų, netinkamai sutvarkė dokumentus. „Sodra“ dievagojasi, kad viską padarė kaip priklauso.

Paauglių grupelės pramogos apleistame Vilniaus pastate vos nesibaigė tragedija. Buvusiame „Audėjo“ fabrike septyniolikmetė nukrito iš maždaug dvylikos metrų aukščio į lifto šachtos duobę. Iš jos dar sąmoningą paauglę vadavo ugniagesiai gelbėtojai. Dėl daugybinių sužalojimų mergina skubiai paguldyta į reanimaciją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Buvusio „Audėjo“ fabriko pastato teritorija aptverta tvora, tačiau kai kur langai išdužę, įėjimą dengia tentas.

Sergantiems lėtinėmis ligomis nuo šiol pas gydytoją specialistą patekti bus paprasčiau. Pacientams nebereikės eiti pas šeimos gydytoją ir prašyti, kad šis išrašytų siuntimą. Visgi pacientai pasikeitusioje tvarkoje įžvelgia ir trūkumų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo velykinio stalo – į egzaminų suolą. Nors moksleivių atostogos, vienuoliktokams – įtampos savaitė. Jie laiko bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Pasak mokytojų, ir šis patikrinimas neapsiėjo be kuriozų. Vietoj žadėtų 500 žodžių tekstų, kuriuos turėjo analizuoti, kai kurie mokiniai gavo vos 240-ies. Patys tekstai, anot pedagogų, buvo ne vienodo sunkumo, tad kokį balą gaus, iš dalies buvo ir laimės dalykas.

Poetė Salomėja Nėris kolaborantė ar režimo auka – tokios diskusijos prasidėjo, kai desovietizacijos komisija paragino pakeisti jos vardo gatvių pavadinimus, kurių Lietuvoje per 40. Anot komisijos, Nėris prisidėjo įtvirtinant sovietinę okupaciją. Tačiau dalis istorikų stojo ginti poetės – esą ji į Maskvą Stalinui saulę vežė dar tada, kai nei trėmimų, nei okupacijos žiaurumų lietuviai dar nebuvo patyrę ir apie sovietų režimo žiaurumus informacijos Lietuvoje net nebuvo.

Lietuvoje, moterims norinčioms alikti vėžio prevenciją, už krūtų šalinimą tenka susimokėti pačioms. Vis daugiau moterų bijodamos susirgti vėžiu, ryžtasi profilaktiškai šalinti krūtis, tačiau valstybės ištekliai neleidžia aptarnauti visų norinčiųjų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Santaros klinikų pacientei gydytojai prieš savaitę atliko mastektomiją – pašalino krūtis ir įdėjo implantus. Apie tai žino tik jos vyras, todėl ji kalba neatskleisdama tapatybės.

Nuo kitų metų nemokamai dėl krūties vėžio galės išsitirti moterys sulaukusios keturiasdešimt penkerių metų. Dabar nemokamai mamograma atliekama tik nuo 50-ies. Gera žinia, bet medikai ir pacientės pirštu beda į tai, ko valdininkai dar nepadarė ir tai kainuoja žmonių gyvybes – Lietuvos pacientės metų metus nesulaukia vaistų, kuriuos seniai vartoja kitų šalių moterys, negauna genetinių tyrimų, kurie leistų parinkti tinkamiausią vėžio gydymą.

Kas penkioliktas iš jūsų serga reta liga, o kai kurie apie tai net nežino. Tokią statistiką įvardija gydytojai, kuriuos galima vadinti tikrais detektyvais. Pirmiausia jie turi įtarti, kokia reta liga žmogus gali sirgti, paskui tyrimais surinkti įrodymus, kad būtent ja. O tada, jei tik yra gydymas, gauti kompensavimą iš Ligonių kasų. Beje, gydyti retas ligas brangu, kartais vaistai metams žmogui kainuoja ir du šimtus tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pensininkas iš Širvintų rajono kaltina „Sodrą“ pradanginus jo anglišką, 160 eurų siekiančią, pensiją, kurios vyriškis negauna jau pusę metų. Pagal britų reikalavimus, kartą per metus vyras turi nusiųsti užpildytą anketą, vadinamą gyvybės sertifikatu, kad įrodytų, jog jis dar gyvas ir yra kam siųsti pensiją. Angliškai nemokantis pensininkas paprašė, kad popierius sutvarkytų „Sodra“. Nors jos darbuotojai sako, kad sertifikatą išsiuntė, britai senjorui nustojo mokėti pensiją.

Pacientų mušamus ir koneveikiamus greitosios medikus valdžia ketina apginkluoti vaizdo kameromis. Seime po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuris leis gydytojams filmuoti ant kūno kabinamomis kameromis, tokiomis, kaip dabar turi policininkai. Tačiau Duomenų apsaugos inspekcija perspėja – medikams neleis piktnaudžiauti. Filmuoti galės ne visuomet ir įrašus rodys ne bet kam.

Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi po du ir daugiau būstų. Devynis iš dešimties namų ar butų nuperka jau nuosavą stogą virš galvos turinčios šeimos. Kol jaunimas vos ne vos sukrapšto pinigus pirmojo buto pradiniam įnašui ir ima paskolas, vyresnės šeimos antrą ir trečią butą ar namą perka mokėdami nuosavais pinigais. Vilnietė Daiva turi du butus, namą, o dabar dairosi dar vieno buto. Daivos butai Vilniuje. O namą ji pirko Švenčionėliuose. „Pirkau vietą poilsiui.

Automatinėje skalbyklėje 20 minučių skalbtas vilniečių katinas Tomas iš veterinarijos klinikos grįžo namo. Jis sveikas ir išdykęs kaip anksčiau, o apie mirtimi galėjusį pasibaigti skalbimą dabar primena tik nuplikusi uodega. Tiesa, išdaigininkas iš klaidų nepasimokė – į skalbimo mašiną ir toliau lenda. Negana to, šeimininkų siaubui, jau bando įjungti elektrinę viryklę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Po vienuoliktokų matematikos patikrinimo, kurio rezultatai lems pažymį brandos atestate, švietimo ministrą užplūdo moksleivių, mokytojų ir tėvų skundai dėl užduočių kokybės. Lengvesniu B lygiu matematiką besimokantys moksleiviai gavo uždavinius, kaip patys sako, sunkesnius nei sprendė stipresni A lygiu besimokantys jaunuoliai. Už užduotis atsakinga Švietimo agentūra bėdos nemato, o pats vienuoliktokų uždavinius sprendęs švietimo ministras užduotimis pasipiktino ir reikalauja komisijos.

Naujausi skaičiai rodo, kad į ligonines papuola vis jaunesni vaikai – net ir šeštokai, apsvaigę nuo narkotikų. Į reanimaciją vaikai vežami net iš mokyklų, gatvės ar jaunimo pasilinksminimo vietų.  Specialistai kraupsta, kad patys tėvai vaikams per gimtadienius dovanoja elektronines cigaretes ir nemano, kad stumia juos į pražūtį. Vien Vilniuje į Priklausomybės ligų centrą per mėnesį dėl kvaišalų vartojimo kreipiasi apie šimtas vaikų, kai kuriems iš jų prireikia ilgo gydymo.

Vilniuje, Markučių rajone, siautėja katinų žudikas maniakas – jis katinui nukapojo galvą, kojas ir uodegą. Tokį išniekintą katino torsą jis numetė autobusų stotelėje prie vaikų darželio. Žmonės jau bijo ne tik dėl savo augintinių, bet ir vaikų gyvybės, nes maniakas šiame rajone siautėja ne pirmą kartą. Pernai žmonės rado sušaudytą katiną, vėliau aptiko nupjautą katino galvą, po kurio laiko maiše rado dvi nukirstas galvas ir kojas.

Į kavos pagėrimą su prezidentu Nausėda parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius nusprendė prasibrauti per užpakalines duris – išgirdęs, kad Prezidentas savo rėmėjams už parašą siūlo sudalyvauti loterijoje Raskevičius leidosi į laimingo parašo medžioklę ir sako laimės paukštę pagavęs. Parėmė Nausėdą 15 tūkstantuoju. Apie tai išgirdęs Prezidentas ėmė abejoti ir neskuba Raskevičiui žadėti pasimatymo prie kavos – žada dar tikrinti parlamentaro parašo autentiškumą.

Sakoma, kad katinai turi devynias gyvybes, panašu, kad vienos vilniečių šeimos katinas Tomas, neturintis nė metų, vieną iš savo gyvybių jau išnaudojo. Katinas stebuklingai išgyveno po to, kai 20 minučių buvo skalbtas automatinėje skalbimo mašinoje. Tiesa, veterinarijos gydytojams dėl to teko nemažai pasistengti – Tomas iki šiol katinų reanimacijoje. Katinas Tomas trečią dieną guli katinų reanimacijoje. Ten jis papuolė po to, kai buvo išskalbtas automatinėje skalbimo mašinoje.

Praėjo metai, kai moterys gali rinktis cezario pjūvį, o ne gimdyti natūraliai, tačiau bumo toks valdžios leidimas nesukėlė. Nors dėl kūdikio ar mamos sveikatos moterys galėjo gimdyti natūraliai, tik šešiolika mamų pasirinko cezario operaciją. Viena iš priežasčių – už ją reikia sumokėti 2 tūkstančius eurų. Tačiau lietuvės rado, kaip operuotis kone už dyką – važiuoja į Latviją, o ten sumokėtus pinigus atgauna iš ligonių kasų Lietuvoje.

Lietuvos miestuose būstų nuomos kainos kilo atvažiavus tūkstančiams ukrainiečių karo pabėgėlių, tūkstančiai atvykusių baltarusių taip pat sukėlė būsto nuomos kainas Vilniuje, o dabar jos vėl gali augti, mat reikės rasti butus nuomai keliems tūkstančiams Vokietijos karių su šeimomis. Taip prognozuoja nekilnojamojo turto ekspertai.  Per artimiausius kelerius metus į Lietuvą atvyks keturi tūkstančiai Vokiečių brigados karių, tikisi Krašto apsaugos ministerija.

Norintieji mesti rūkyti jau gali skambinti į specialią pagalbos liniją. Atsiliepęs specialiai apmokytas specialistas patars, kaip atsikratyti žalingo įpročio. Rūkoriai gali gauti penkias konsultacijas, kurių pirmoji gali trukti iki 45 minučių, kitos iki 20-ies. Paskambinęs į pagalbos liniją žmogus taip pat gaus praktinių patarimų, kaip susiplanuoti metimą, ką daryti, kad nesinorėtų rūkyti. Rūko kone trečdalis lietuvių Lietuvoje rūko kas trečias suaugęs žmogus.

Aiškėja nauji Seimo kanceliarinių lėšų tratintojai. Dvi dešimtys politikų pasižymėjo tuo, kad už mokesčių mokėtojų pinigus besibaigiant kadencijai ir terminui prisipirko galingiausių žaidimams skirtų kompiuterių, naujausių telefonų. Net visko mačiusius čekiukų tyrėjus nustebino, kam reikia galingo žaidimų kompiuterio Antanui Matului ir kodėl Kęstutis Masiulis suskubo pirkti du brangius išmaniuosius telefonus. Neeiliniame Seimo posėdyje šiandien nuo ryto tvyrojo įtampa.

Netrukus nutukimą, aukštą ar žemą kraujospūdį gydysime į galvą įdėtais elektrodais, kuriuos valdys po krūtinės oda įsiūti stimuliatoriai. Toks metodas puikiai pasiteisino ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje gydant žmones, sergančius Parkinsono liga. Galvos smegenų stimuliacija elektra tokius ligonius išvaduoja nuo didelių vaistų dozių ir nevalingo drebulio ar kūno sustingimo. O koks gyvenimas su laidais galvoje – pasakoja pusmetį taip gyvenantis pacientas.

Praėjus mėnesiui, kai visa Lietuva privalo rūšiuoti maisto atliekas, aiškėja, kad tai labai nedidelė žmonių dalis. Tik kas trečias vilnietis jau atsiėmė maisto liekanoms kaupti skirtus oranžinius maišelius. Ir tik pusė atsiėmusių, atliekų tvarkytoju skaičiavimu, atliekas meta ten, kur reikia. Kasdien Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose ir prekybos centruose išdalijama apie tris tūkstančius atliekų rūšiavimo kibirėlių su oranžiniais maišais.

Skurstantiesiems padedančiam „Maisto bankui“ kai kurios parduotuvės perpus, o kitos net iki 80 procentų sumažino aukojamo maisto. Į „Maisto banko“ atiduotuves užsukę sunkiai besiverčiantys žmonės dabar ypač pasigenda pieno ir mėsos. Produktų sumažėjo, kai dalis prekybos tinklų pradėjo pardavinėti paskutinę dieną galiojantį maistą, kurį anksčiau atiduodavo labdarai.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apsisprendė – vietoj „Maisto banko“ dalintų ilgai galiojančio maisto paketų žmonėms duos po 25 eurus. Šie pinigai bus pervesti į specialias socialines korteles, kurias pradės dalinti vasarį. Po 25 eurus žmonės gaus kas ketvirtį, tad per metus susidarys šimtas eurų. Žmonės lieja apmaudą ir tvirtina, kad ši suma yra juokingai maža. Bet pripažįsta – bus geriau, kai patys galės pasirinkti, kokį maistą nusipirkti.

Reagentus kovido testams per pandemiją Sveikatos apsaugos ministerijai padėjęs nupirkti ir iš to apie 300 tūkst. eurų uždirbęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Šarūnas Narbutas, vadovavęs ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai, įstatymų nepažeidė. Nors jį prokuratūra kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, Apeliacinis teismas patvirtino Apygardos teismo sprendimą, kad Narbutas nekaltas.

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Vilniaus valdžia sugalvojo naujovę, kaip gelbėti senjorus nuo vienatvės. Savivaldybė siūlo senjorams iš savivaldybės prieglaudos paimti šunį ar katiną, o pati augintinį žada aprūpinti iki pat jo gyvenimo galo ėdalu, kraiku, o jei reikės ir gydymu. Taip tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir senjorams draugą įtaisyti, ir keturkojams surasti naujus namus. Gyvūnų globėjai pastebi, kad, sulaukę pensijos, kai kurie senjorai augintinio turėti nesiryžta.

Norėjo eiti į prezidentus, tačiau sės į už grotų. Už sukčiavimą ir finansines machinacijas ne kartą teistam Antanui Kandrotui-Celofanui apeliacinis teismas skyrė dvi bausmes: pagal sprendimą vienoje byloje kalėti turėtų metus ir dešimt mėnesių, kitoje – metus ir tris mėnesius. Pats Celofanas kaltės nepripažįsta, aiškina, kad tai kerštas už šūkavimus per Sausio 13-ąją ir bandymas jam užkirsti kelią eiti į prezidentus.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui valdžia su viltimi žiūrėjo į nuo karo pabėgusias ukrainietes – vienos atvyko besilaukdamos, kitos lauktis pradėjo jau Lietuvoje. Tačiau stebuklas neįvyko – karui prasidėjus gimdymų buvo daugiau, kai kurios ligoninės priimdavo iki pusšimčio naujagimių per metus, tačiau pernai mažųjų ukrainiečių gimė jau mažiau. Mažoji Ania, kaip sako jos tėvai Aliona ir Andrėjus, tik dieną tokia rami, o naktį juos gerokai pašokdina.

Po įtemptų paieškų devynmetė kaunietė rasta, bet dar per pusė šimto vaikų Lietuvoje šiuo metu ieškoma. Policijos duomenimis, per metus dingsta apie porą tūkstančių vaikų, o pernai penki iš jų buvo pagrobti. Tiesa, kitaip nei pastaruoju atveju, pagrobėjai dažniausiai buvo vienas iš tėvų. Tačiau paskutinis pagrobimo atvejis, kai Kaune iš stotelės buvo pagrobta 9 metė mergaitė parodė – tėvai ir aplinkiniai turi būti budresni, kad tokie atvejai nepasikartotų.

Per gyvenimą lekiame galvodami, kad dar turime daug laiko ir tai, apie ką svajojame, nuveiksime kada nors. Tačiau, kaip liudija žmones į paskutinę kelionę išlydintys dvasininkai ar hospiso darbuotojai, ne vienas gyvenimo pabaigoje gailisi, kad kažko nedrįso ar atidėliojo padaryti, o dabar jau per vėlu. Dėl ligos negalėdamas pajudinti nė vieno raumens Martynas hospise Vilniuje gyvena antrus metus. Su pasauliu 50-metis vyras bendrauja akimis – jomis rašo naudodamas specialią kompiuterinę įrangą.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Filmo verta armėno Azato istorija – jis nuo karo bėgti buvo priverstas net tris kartus. Paskutinį kartą tai nutiko Berdiansko mieste, kur vyras bandė susikurti naują gyvenimą persikėlęs iš okupuoto Donbaso. Tačiau ten rado ne ramybę, o pragarą – jį į nelaisvę paėmė rusų kariai. Kankino elektra, daužė taip, kad mėsa nuo kojos kaulo atšoko, atrodė geriau mirti nei toliau kęsti kankinimus. Azatas visada gyveno aktyviai, ypač pastaruosius 10 metų – buvo savanoriu.

Nors dauguma sausio pirmąją gimusių kūdikėlių jau namuose, dalis tebelaukia su mamomis išrašymo gimdymo skyriuose. Kalbintos mamos džiaugiasi, kad jų vaikai gimė ypatingą dieną ir draugai neturėtų užmiršti gimtadienio. Tačiau pernykščio gimstamumo statistika ne tokia džiuginanti. Nors gruodžio mėnesio gimimai dar nesuskaičiuoti, palyginus praėjusių metų 11 mėnesių su tuo pačiu laiku 2022 m., gimė 2 tūkst. vaikų mažiau.

Internete išplitęs vaizdas, kaip vyras, šuniui po kaklu pakabinęs svarmenis, verčia jį lakstyti, pašiurpino gyvūnų mylėtojus ir sukėlė ant kojų tarnybas. Specialistai tai vadina žiauriu elgesiu su gyvūnu, nes šis gali susižaloti. Negana to, dresuotojai kraupsta, kaip kovinis šuo gyvenvietėje laksto be antsnukio ir pavadžio – tai tikra tiksinti bomba ir tik laiko klausimas, kada įvyks tragedija. Po šuns, kuris primena stafordšyrą, kaklu ant didelių grandinių parišti net trys svarmenys.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Nors sergamumas kovidu Lietuvoje tik įsibėgėja, susirgusieji šia liga jau neberanda vaistų nuo COVID-19 – Vilniuje jie išpirkti, nėra nė vienoje vaistinėje, kituose miestuose šiek tiek dar likę.  O kada nauja vaistų partija pasieks Lietuvos vaistines – apie tai TV3 žinių reportaže.  Vaistinės aiškina, kad dėl tiekimo trikdžių kalta Sveikatos apsaugos ministerija. Pati ministerija teisinasi, kad vaistų užsakė gruodžio pradžioje, kai tik padidėjo sergamumas kovidu.

Daugiau nei penkiasdešimtyje šalies miestų gyventojai galėjo parsinešti Kalėdas į savo namus. Jau septynioliktą kartą miškininkai dalijo eglių šakas. Jų paruošė apie šimtą dvidešimt tūkstančių ir per kelias valandas žmonės jas išgraibstė. Jie nepatingėjo stovėti eilėse, kad nemokamai gautų eglišakį, kurio kvapas namuose sukurs kalėdinę nuotaiką ir išsaugos eglutę nuo kirtimo. Pačioje Vilniaus širdyje, prie Katedros, miškininkai tradiciškai dalijo eglės šakas.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Prieš Kalėdas įprasta girdėti pasakojimus apie Kalėdų Senelį ir jo elnius, tačiau socialiniuose tinkluose vis daugiau vaizdų su stirnomis – ir ne bet kokiomis, o girtomis. Pasirodo, jos apsvaigsta nuo rapsų. Tokios stirnos nebijo nei žmonių, nei gyvūnų, nei automobilių. Žmonės puola jas glostyti, tačiau specialistai perspėja, kad to daryti šiukštu negalima – gyvūnai gali ir sužaloti. Įprastai baikšti stirna ramiai stovi ir nebėga nuo žmogaus, kuris ją glosto.

Rusų okupantų pašautas ukrainiečių karys su kulka širdyje be medikų pagalbos išgyveno dvi dienas ir dar sugebėjo evakuotis iš fronto linijos, kol jį karo bendražygiai perdavė į ligoninę. Gydytojams taip ir liko mįslė, kaip į kaklą pataikiusi kulka atsidūrė širdyje.  Dabar Oleksandras su šypsena pasakoja apie savo sunkų sužeidimą. Tačiau rugpjūtį, kai Ukrainos kariuomenė vadavo karštuoju tašku tapusį Robotynės kaimą, buvo menki juokai.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.