Tačiau Duomenų apsaugos inspekcija perspėja – medikams neleis piktnaudžiauti. Filmuoti galės ne visuomet ir įrašus rodys ne bet kam.
Vilniaus rajone, netoli Juodšilių, agresyvi pacientė pernai gruodį užpuolė greitosios pagalbos medikus, kastuvu sudaužė jų automobilį. Į pagalbą atvykę policininkai keliskart nesėkmingai bandė ją sutramdyti elektros šoku, vėliau keliskart šovė. Vienas šūvis buvo mirtinas. Kaip sako greitosios medikai, smurtaujantys pacientai ar jų artimieji – kasdienybė.
„Gedimino prospekte buvau užpultas paciento, tiesiog jam bintavau galvą, buvo prakirsta galva, tiesiog jis mane nustūmė ir spyrė iš kojos į galvą“, – sako GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.
32 metus greitojoje dirbantis Igoris prisimena ir iškvietimą, kai namo grįžęs vyras sumušė meilužį.
„Mes kada ėjom su savo padėjėju, su paramedike, mes pastebėjom, kad tas vyras rankoje laiko šaunamąjį ginklą“, – pasakoja GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.
Tąsyk su ginkluotu vyru pavyko susitarti gražiuoju. Tačiau įrodyti, kad prieš nosį jiems mosikavo ginklu, būtų nelengva. Todėl valdžia svarsto greitosios medikus ginkluoti prie kūno tvirtinamomis vaizdo kameromis – tokiomis, kokias turi policininkai.
Vaizdo kameros – naudingos ir pacientams
„Tai būtų tiesiog instrumentas patiems darbuotojams, kurie šiuo metu neturi jokios priemonės, kaip galėtų apsiginti, kaip jie galėtų įrodyti, kad jie yra nukentėję“, – teigia Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
Pati Seimo narė dirbo greitojoje, buvo ne kartą užpulta pacientų ar jų artimųjų.
„Nuvažiuoji į iškvietimą, privatus namas, įeini į kambarį, o ten sėdi pagyvenęs vyras ir laiko į tave dvivamzdį atkišęs, o artimieji už nugaros stovi ir juokiasi, sako, jūs eikit, eikit, nebijokit, neužtaisytas“, – tvirtina Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Jurgita Sejonienė.
Vaizdo kameros, anot greitosios, būtų naudingos ir pacientams.
„Įpareigoja ir mus elgtis žymiai atsakingiau ir paslaugas suteikti kokybiškiau“, – sako Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Alvaras Bacevičius.
Jungti kamerą galėtų tik tam tikromis aplinkybėmis
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ramina – greitosios medikai negalės filmuoti bet kur ir bet ko.
„Mes važiuojam pas pensinio amžiaus žmogų, sunkiai kalbantį, nevaikštantį, ir grėsmė jokia nekyla, nėra tikslo daryti vaizdo įrašo“, – atskleidžia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Jungti kamerą greitosios medikai galėtų tik tam tikromis aplinkybėmis.
„Jeigu tu matai, kad kyla ta asmeniškai grėsmė, pacientas galbūt neblaivus, arba agresyvus nuo kitų psichotropinių medžiagų vartojimo“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.
Detaliau, kada galės filmuoti, kiek laiko privalės įrašus saugoti ir kam rodyti, turės nustatyti Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau net ir turėdami įrašus, medikai, anot profsąjungų, kažin ar kreipsis į policiją.
Anot projekto iniciatorės, psichologinį smurtą greitosios medikai patiria, įvairių šaltinių teigimu, nuo vieno iki dviejų kartų per budėjimą. Jei seimas pritars, greitosios medikai vaizdo kameras galės naudoti nuo kitų metų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
