Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, trečiadienį AFP sakė, kad buvo „apribota“ „Starlink“ duomenų perdavimo sparta.
Šie pokyčiai įvyko vėl padidėjus įtampai tarp Kyjivo ir Vašingtono, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekdamas sumažinti pasaulines degalų kainas, nutarė pirkti rusišką dyzeliną ir spaudžia abi konflikto šalis nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.
„Starlink“ kontroliuoja palydovinių ryšių ir kosmoso technologijų bendrovė „SpaceX“, priklausanti D. Trumpo sąjungininkui, milijardieriui Elonui Muskui, kuris taip pat valdo socialinį tinklą „X“. „SpaceX“ kol kas nepaaiškino, kas lėmė Kyjivo nurodomus apribojimus.
D. Trumpas vis labiau nepatenkintas Ukrainos smūgiais Rusijos energetikos objektams, todėl kilo nuogąstavimų, kad JAV gali imtis atsakomųjų priemonių prieš Kyjivą, pavyzdžiui, nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija arba sulėtinti „Starlink“ veikimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį, šaliai patiriant Rusijos atakas, kilo „tam tikrų sunkumų [...] dėl „Starlink“ ir žvalgybos informacijos“.
„Mes tikimės partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis, tiesiog norime būti labai sąžiningi, labai atviri ir stiprūs partneriai“, – sakė jis.
Keli Ukrainos šaltiniai nurodė, kad palydovinio ryšio sistema dabar nutraukia ryšį tarp palydovo ir antenos, jei pastaroji juda didesniu nei maždaug 160 km per valandą greičiu.
Tai reiškia, kad mobilios Ukrainos karinės priemonės, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai, praranda ryšį, jei viršija šį greitį.
Dronai tapo vienu svarbiausių ginklų kare, prasidėjusiame 2022 m., kai Rusijos pajėgos įsiveržė į kaimyninę Ukrainą.
Apribojimai „apsunkina dronų misijas – ypač tas, per kurias vykdomi perėmimai ir vidutinio nuotolio smūgiai – taip pat mažina galimybes užtikrinti logistiką fronte, vykdyti žvalgybą ir perduoti ryšio signalus“, – sakė AFP su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis.
„Didelis poveikis“
Kalbant apie puolamąsias galimybes, „Starlink“ ryšys buvo „itin veiksmingas“ atakuojant radarus, priešlėktuvinės gynybos sistemas ar saugomus objektus, sakė vienas Europos pramonės šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Ši sistema leidžia vykdyti operacijas labai mažame aukštyje, nes signalas perduodamas iš kosmoso, o ne iš antžeminių stočių, kurių galimybes valdyti dronus riboja radijo horizontas ir Žemės kreivumas.“
Šaltinis pridūrė, kad slopinti „Starlink“ signalus – o tai būtų esminė taktika sutrikdant komunikacijas – yra labai sunku ir tam reikia daug energijos.
Vis dėlto apribojimai neturėtų paveikti Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių, ypač prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijos teritorijos gilumoje, kur „Starlink“ palydovinio ryšio sistema neveikia.
Tačiau jie „gali turėti didelį poveikį vidutinio nuotolio smūgiams“ okupuotame Krymo pusiasalyje, okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose arba Juodojoje jūroje, sakė Lione įsikūrusio Strateginių ir gynybos studijų instituto (IESD) tyrėjas Yohannas Michelis.
Bene svarbiausia tai, kad šie apribojimai gali tapti išbandymu Kyjivo gebėjimui apginti Ukrainą nuo masinių Rusijos dronų atakų.
Susirūpinimas kyla tuo metu, kai Ukrainos oro gynybos sistemų ištekliai senka, o artėjant žiemai Rusija intensyvina smūgius energetikos infrastruktūrai, siekdama pakirsti gyventojų moralę.
Didžiulė Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“
„Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ yra didžiulė“, – sakė Y. Michelis, pažymėdamas, kad „didžioji dalis Ukrainos ryšių priklauso nuo šios sistemos“.
V. Zelenskio patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „SpaceX“ „įvedė greičio apribojimą judantiems „Starlink“ terminalams“.
Pasak jo, dėl šio apribojimo „buvo sutrikdyta nemažai misijų“, o Ukraina neteko galimybės kovoti su Rusijos reaktyviniais dronais.
S. Beskrestnovo teigimu, Ukraina naudoja „Starlink“ dronams perimti, nors niekada nebuvo aiškiai paaiškinta, kaip tiksliai tai veikia.
Nors kol kas nėra patvirtinimo, kad apribojimai susiję su įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, analitikai neatmeta tokios galimybės.
„Turėsime palaukti kelias dienas ir pažiūrėti, ar problema išliks ir ar ji plačiai paplitusi, ar apsiriboja Ukraina“, – sakė IESD tyrėjas Y. Michelis.
„Negalima atmesti nieko – pradedant amerikiečių spaudimu ukrainiečiams dėl smūgių, trikdančių dyzelino tiekimą, ir baigiant kur kas paprastesniu paaiškinimu, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimu“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
