Video

Ar klasikinė muzika gali padėti karvėms jaustis ramiau ir net padidinti pieno primilžį? Tokį neįprastą eksperimentą pradėjo Radviliškio rajone įsikūręs „Agrokoncernui“ priklausantis „Ateities ūkis“. Čia fermose skambės klasikinė muzika, o mokslininkai ir ūkio specialistai stebės, kaip skirtingi garsai veikia karvių savijautą, elgesį ir pieno kokybę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Policijos pagalbos šaukėsi vyriškis, prieš kurį galimai smurtavo žmona. Moteris tikino, kad jokio konflikto nebuvo. Kas vyko iš tiesų, aiškinosi ir laidos „Farai“ operatorius. Pareigūnai apklausė sutuoktinius po vieną. Pilietis teigė, kad nesutarimai su žmona prasidėjo prieš porą metų, kai pradėjo „palydovai veikti“. Vyriškis prisiminė tarnybą sovietinėje armijoje. „Kai palydovai prasidėjo. Prieš du metus… – mąstė vyras. – Bandžiau raketas stepėje.

TV3 žaidime „GalvOK“ įvyko netikėtas posūkis. Šį kartą į laidą atvyko du Arūnai Valinskai – tėvas ir sūnus. Laidoje, kaip įprasta, su svečių pagalba turėjo varžytis Mantas Katleris ir Mindaugas Stasiulis. Tačiau vos prasidėjus laidai, studijoje tikrą sumaištį sukėlė televizijos laidų vedėjas A. Valinskas, netikėtai pasiūlęs pakeisti nusistovėjusias žaidimo taisykles. Vedėjams priminus, kad vyresnysis Arūnas „GalvOK“ studijoje lankosi jau septintą kartą, šis netrukus nusprendė imtis iniciatyvos.

Perkantys automobilį sukluskite: šis sukčiavimo būdas tampa vis sunkiau pastebimas Ekspertas perspėja apie ridos blokatorius: „Užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją“ Ekspertai atskleidė, kodėl naujesni automobiliai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu

Šimtmečius Vakarų Europos keliautojams Lietuva atrodė tarsi paslaptingas ir mažai pažintas pasaulio pakraštys. Tankūs miškai, kitokie papročiai kūrė įvairiausius stereotipus, kurie ilgainiui virto pasakojimais apie laukinį ir pavojingą kraštą. Laidoje „Verta žinoti“ istorijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Tomas Čelkis paaiškino, kodėl europiečiai Lietuvą ilgą laiką nevadino Europos dalimi.

Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. Rusijos diktatorius grasinimais visiems aplink mėtosi tuo metu, kai patiria skaudžius smūgius kare su Ukraina – Kyjivo pajėgos dabar sėkmingai pleškina Rusijos logistiką pietuose, net atkovoja dalį okupuotų teritorijų.

Europos Parlamente vėl skamba kalbos apie Europos kariuomenę ir naują gynybos sąjungą. Jos šalininkai tikina, kad Europa pagaliau turi užkamšyti spragas, kurias iki šiol dengė amerikiečių pajėgumai – nuo oro gynybos iki strateginės logistikos. Tačiau kritikai atkerta: kol nėra nei pinigų, nei realių įsipareigojimų, visa tai labiau primena dar vieną Briuselio politinį projektą nei tikrą karinę galią.

Lietuvos gyventojai sulaukė žinios, kad jų Registrų centre laikomi duomenys galėjo būti nutekinti. Daliai žmonių buvo pranešta, kad galėjo būti atskleisti jų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto duomenys. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Seimo NSGK pirmininko pavaduotoju Laurynu Kasčiūnu. Sakote, kad duomenų nutekėjimas iš Registrų centro kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Laidoje „Sveikatos DNR“ šį kartą apsilankė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius Limas Kupčinskas, kuris papasakojo apie klastingą ligą – kepenų cirozę. O kartu atvyko ir alytiškė Daiva Benedikienė, kuri dėl šios ligos ilgiau nei metus laukė kepenų donoro. Daiva papasakojo, ką jai teko išgyventi kovojant su šia liga. Kepenų cirozės simptomai Pirmuosius sveikatos sutrikimus moteris pastebėjo dar prieš daugelį metų, tačiau į juos ilgai nekreipė dėmesio.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Arvydas, prašydamas padėti iš jo sūnui priklausančio namo iškeldinti ten už dyką gyvenantį buvusios žmonos sugyventinį Rolandą. Po buvusios mylimosios mirties namas atiteko sūnui ir dukrai, tačiau jame liko gyventi ir Rolandas, kuris, anot Arvydo, dar kelia ranką prieš 4 stadijos vėžiu sergantį Arūną. Ar pavyks iškeldinti Rolandą, sužinokite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

TV3 televizijos laidoje „Kotrynos burtai“ kulinarė Kotryna Starkienė parodė, kaip pasigaminti tobulo skonio lietinius blynus. Išbandyti tikrai verta. Lietiniai blynai (išeis apie 15 vnt.)  Reikės: 250 g miltų  1 a. š. cukraus  6 kiaušinių 600 ml pieno  apie 1 v. š. tirpinto sviesto  Gaminimo eiga ir visa laida – kitame puslapyje. Gaminimo eiga: Į dubenį suberkite miltus ir cukrų.

„Gero vakaro šou“ studijoje apsilankęs Valdemaras Frankonis su „Žvaigždžių kvartetu“ – Kęstučiu Alčauskiu, Ona Aleksiūnaite ir Asta Bagdonavičiūte – pasidalijo ne tik muzikiniais prisiminimais, bet ir įspūdingomis istorijomis iš savo ilgametės karjeros. Viena jų nustebino net laidos vedėją Mantą Wizard. Kalbėdamas apie koncertus užsienyje, V. Frankonis prisiminė laikus, kai kartu su broliu Algiu dalyvavo kultūros dienose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

TV3 laida „Kasdienybės čempionai“ – ne tik smagus vakaro praleidimo būdas, bet ir naudinga laida, kurioje galima sužinoti neįprastų, bet veikiančių buities patarimų.  Rūta Ščiogolevaitė ir Vytautas Rumšas jaunesnysis TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovus kviečia gyvenimiškų patarimų žaidimui „Kasdienybės čempionai“. Laidoje dvi garsenybių komandos stoja į linksmą kovą, kurioje ne tik bando vieni kitus įveikti, bet ir dalijasi triukais iš savo pačių kasdienybės.

Vis jaunesni vaikai ir paaugliai Lietuvoje susiduria su valgymo sutrikimais. Pasak gydytojų, jei anksčiau dažniausiai gydyti tekdavo 13–14 metų paauglius, dabar hospitalizuojami ir devynerių ar dešimties metų vaikai, kurie serga anoreksija, bulimija ir kitais valgymo sutrikimai. Specialistai pabrėžia, kad to priežastys – socialiniuose tinkluose formuojami grožio standartai, didėjantis visuomenės spaudimas dėl išvaizdos ir stresas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prekybininkai suskaičiavo, kur žmonės ištaškė daugiausia II pakopos pinigų: balandį gyventojai masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Dalies parduotuvių apyvarta išaugo dešimtimis procentų. Džiaugiasi ir pramonė, kuri balandį pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.

Gana trumpam paskelbtas oro pavojus dėl drono Lietuvai galėjo kainuoti 19 mln. eurų, o jei tokių dronų antskrydžių daugės, tai padarys didelę žalą šalies ekonomikai. Ekonomistas skaičiuoja, kokią tiesioginę žalą patiriame net tada, kai dronas praskrenda niekur nenukritęs. Oro pavojaus metu visos įmonės privalo laikytis Vyriausybės nurodymų ir staiga stabdyti darbą, o visi darbuotojai turi skubėti į priedangas.

Prekybininkai atskleidžia, kur daugiausiai žmonės ištaškė antros pakopos pinigų: balandį žmonės masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir daug kitos buitinės technikos. Dalies parduotuvių apyvartos išaugo dešimtimis procentų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Į Rumuniją įskriejęs Rusijos dronas rėžėsi į daugiabučio stogą, sukeldamas gaisrą ir sužeisdamas du gyventojus. Rumunijos kariuomenė aiškina, kad nebuvo galimybės saugiai numušti drono, nors buvo pakelti naikintuvai. Bukareštas skelbia, kad tai rimčiausias incidentas šalyje nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir ragina NATO Aljansą imtis veiksmų. Nemalonus dronų birbimas Rumunijos pasienio miesto Galačio gyventojus pažadino po vidurnakčio. Deja, vien birbimu viskas nesibaigė.

Amerikoje nugriaudėjo vienas didžiausių sprogimų per visą kosmoso programos istoriją – paleidimo aikštelėje bandymo metu sprogo milijardieriaus Jeffo Bezoso raketa. Vietos gyventojai užfiksavo ugnies kamuolį, primenantį branduolinį grybą. Nesėkmę patyrė pagrindinis milijardieriaus Elono Musko konkurentas pačiame kosmoso lenktynių įkarštyje. Vos tik „Blue Origin“ specialistai paleido raketos variklį, ją per akimirką prarijo milžiniškas ugnies kamuolys.

Į laisvę besiveržę seksualiniai nusikaltėliai – recidyvistas Artūras Vasilevskis ir Vidmantas Judeikis lieka už grotų. Tačiau A. Vasilevskiui Temidės tarnai buvo gailistingesni, bausmę už pasikėsinimą seksualiai prievartauti sušvelnino: iš paskirtų daugiau nei 10 metų kalėti jam belangėje teks praleisti 8. Apeliacinis teismas konstatavo, kad A. Vasilevskis nesiekė skriausti 9 merginų ir mergaičių seksualiai, o tik pažeidė viešąją tvarką jas graibydamas, kėsinosi nužudyti ir bandė suvaržyti ...

Lietuva neteko garsaus sportininko ir politiko Jevgenijaus Šuklino – eidamas 41-uosius metus jis susmuko savo sodyboje prie avilių. Sportininkai ir bendražygiai sukrėsti, dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie jo nuopelnus bendruomenei. Pasak gedinčių Seimo kolegų, J. Šuklinas pasižymėjo išskirtiniu ryžtu, buvo diplomatiškas ir profesionalus. Paskutinę savo gyvenimo dieną velionis pasidalijo akimirkomis iš paskaitos savo gimtojo miesto mokykloje.

Naujausia alkoholio vartojimo statistika: 2025-aisiais vienas 15-os metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė maždaug 10 litrų absoliutaus, 100 laipsnių stiprumo alkoholio, o tai, pavertus degtinės buteliais, sudaro beveik 25 litrus per metus. Šis rezultatas praktiškai toks pat kaip ir 2024-aisiais. Lietuviai išgėrė beveik 260 milijonų litrų įvairiausių gėrimų – daugiau nei 100 olimpinių baseinų. Valstybės duomenų agentūra kasmet skaičiuoja, kiek vidutiniškai alkoholio išgeria vienas lietuvis.

Traumos dažnai užklumpa netikėtai – paslydus, pradėjus sportuoti neapšilus ar per intensyviai treniruojantis. Tačiau, pasak kineziterapeuto Petro Mikučionio, daugelio šių traumų galima išvengti. Laidoje „Sveikatos DNR“ specialistas ne tik paneigė mitus apie savo profesiją, bet ir paaiškino, kokių taisyklių reikėtų laikytis, siekiant išvengti rimtų traumų. Anot P. Mikučionio, vis dar gajus stereotipas, kad kineziterapeutas – tai masažuotojas.

Po didžiulio duomenų vagystės skandalo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą renkasi institucijų, susijusių su Registrų centru, atstovai. Po Vidaus reikalų ministerijos atlikto vidinio tyrimo aiškėja, kad pirmieji signalai apie gyventojų nekilnojamojo turto duomenų vagystę pasirodė dar vasario viduryje. Tuomet į ministeriją kreipėsi sunerimęs asmuo.

Mirė Seimo narys liberalas, buvęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Velionis yra ne kartą užėmęs prizines vietas irklavimo pasaulio čempionatuose, dalyvavo 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Jis taip pat užsiėmė sporto renginių organizavimu, vadovavo asociacijai, kuri remia jaunus sportininkus. Savo politiko karjerą J. Šuklinas pradėjo 2014 metais Visagino savivaldybės taryboje, o į Seimą buvo išrinktas 2024-aisiais.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi moteris su vyru, tikinantys, kad jau ketvirtą kartą yra apgaunami romų tautybės asmens. Anot Antano ir Irenos, romas keturis kartus porai pardavė ligotą arklį. Galimai apgavystėmis užsiimantį asmenį nusprendė pagauti gelbėtojas Linas Jakštas – jis bandė apsimesti susidomėjusiu arklio pirkėju. Painią istoriją apie tariamą apgavystę žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Žmogumi-orkestru neretai įvardijamas Ignas Grinevičius, atrodo, negali gyventi be naujų veiklų ir iššūkių. Ne vienerius metus jis buvo žinomas kaip aktualijų laidų ir renginių vedėjas, komunikacijos ekspertas, krepšinio entuziastas, o pastaruoju metu jį garsina darbas UTMA organizacijoje. Didžiulio dėmesio sulaukiantys kovinio sporto renginiai jau neįsivaizduojami be Igno balso ir veido. Maža to, jis yra vienas UTMA bendraturčių.

Daug judėti, laikytis režimo, išsimiegoti ir tinkamai maitintis – tokie ilgaamžiškumo receptai. Tačiau naujasis Nacionalinis savijautos indeksas rodo niūroką vaizdą – Lietuvos gyventojų savijauta siekia tik 64 balus iš 100.   Plačiau apie tai – TV3 žiniose.  Vieniems lietuviams sveikata ir ilgaamžiškumas prasideda nuo subalansuotos mitybos ir judėjimo. Kitiems – nuo laimės, draugų, šeimos, gero laisvalaikio.

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo.

Vilniuje susidūrus motociklui ir lengvajam automobiliui prireikė gelbėtojų ir medikų. Liudininkas nufilmavo, kaip anksčiau už greitosios pagalbos medikus atvažiavę ugniagesiai teikė pagalbą nukentėjusiam motociklininkui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Ferrari“ pristatė pirmąjį istorijoje savo elektromobilį. Ir susimovė... Legendinio prekės ženklo gerbėjai įsiuto. Vietoje variklio riaumojimo ir benzino kvapo pirkėjai gavo tylų elektromobilį „Luce“, kainuojantį pusę milijono eurų ir atrodantį ne ką geriau už kokią nors „Kia“. Socialiniuose tinkluose naujovę žmonės lygina su dulkių siurbliu ir žoliapjove, o bendrovės vertė per dieną smuko dešimtimis milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

TV3 televizijoje rodomoje dokumentikoje „Purvina mada“ atskleidžiamos lietuvaičių istorijos apie sudėtingą kelią modelio karjeros link. Tragiška Dovilė Didžiunaitytė žūtis iki šiol kelia šiurpą, o „Lietuvos ryto“ tyrimų skyriaus vadovė Rasa Karmazaitė prisimena to meto nuotaikas ir pasakoja apie dar vieną merginą, kurios likimas galėjo būti toks pats. Žurnalistė R. Karmazaitė sakė, kad D. Didžiunaitytės žūties istorija kėlė klausimų nuo pirmųjų minučių.

Nutekintų duomenų skandale politikai toliau mėto atsakomybę kaip karštą bulvę. Pasitraukti privertęs Registrų centro vadovą, ekonomikos ir inovacijų ministras dabar sako, kad už tai, kad visuomnenė nesužinojo apie pavogtus duomenis atsakinga iki šiol skandale nefiguravusi teisingumo ministerijai – mat ji formaliai yra Registrų centro duomenų valdytoja. Teisingumo ministerija duomenų skandale iki šiol viešai nepratarė nė žodžio.

Rekordiniai karščiai užplūdo Vakarų ir Pietų Europą. Prancūzijoje dėl karščio mirė bent du žmonės, dar penki nuskendo. Rekordinių karščių išsigandę palapinėse gyvenantys benamiai sostinėje Paryžiuje ragina valdžią greitai jiems surasti namus. Neįprasta šiam laikotarpiui temperatūra fiksuojama ir kitose šalyse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes pavargome“ – šaukia dešimtys benamių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje.

Bendruoju pagalbos numeriu gauta informacija apie galimai neblaivų vairuotoją. Pranešėjai automobilį sekė iš paskos ir žinias gyvu laiku perdavė pareigūnams.  Gaudynas fiksavo ir laidos „Farai“ operatorius.  Patrulių ekipažas jau turėjo pavyti ieškomą automobilį, deja, patikslinta, kad galimai neblaivus vairuotojas lėkė milžinišku greičiu. Greičiausiai suprato, jog yra sekamas, ir stengėsi atsiplėšti nuo pranešėjų automobilio.

Muzikinėje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Kažkas naujo“ apsilankė viena ryškiausių Lietuvos muzikos asmenybių – Andrius Mamontovas. Atvirame ir šiltame pokalbyje legendinis atlikėjas kalbėjo apie birželio 5-osios koncertą Kalnų parke, kūrybos ilgaamžiškumą, publikos lūkesčius, jaunų muzikantų energiją ir netikėtai atklydusią bei šeimos numylėtine spėjusią tapti katę Rudolfiną. Laidoje netrūko nei nostalgijos, nei humoro, nei jautrių minčių apie muziką ir žmogaus ryšį su klausytoju.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Nutekintų duomenų skandale politikai toliau mėto atsakomybę kaip karštą bulvę. Pasitraukti privertęs Registrų centro vadovą ekonomikos ir inovacijų ministras dabar sako, kad už tai, jog visuomenė nesužinojo apie pavogtus duomenis, atsakinga Teisingumo ministerija. Kibernetinio saugumo specialistai ir advokatai tikina, kad nutekintą informaciją gali panaudoti rusai savo duomenų apie lietuvius bazei ir sukčiai, kurie toliau vilios pinigus iš patiklių gyventojų.

Į laidą „TV pagalba“ dėl buvusio vyro Jono sveikatos išsigandusi kreipėsi Liuba. Moteris, nors ir išsiskyrė su vyru prieš 19 metų, vis dar dalijasi su juo bendrais namais. Anot Liubos ir jos dukros, Jono sveikata yra kritinės būklės – žmogus „gyvas pūna“. Ar pavyks padėti Jonui, sužinokite laidoje „TV pagalba“. Į Liubos namus atvykusi gelbėtoja Rūta Filejeva išgirdo skaudžią Jono istoriją. Atsiradus nedidelei žaizdai ant vyro kojos, ši sparčiai ėmė plėstis ir šiuo metu yra pasiekusi net kaulą.

TV3 televizijos dokumentikoje „Purvina mada“ – lietuvaičių istorijos apie painų kelią modelio karjeros link. Savo patirtimi apie išgyventą anoreksiją pasakojo Paula Čepinskaitė. Mergina atvirai kalbėjo apie pasiektą siaubingai mažą svorį ir akimirką, kai buvo per plauką nuo mirties. P. Čepinskaitė prisiminė, kad būdama 20-ies svėrė vos 38 kg. Mergina anoreksiją vadino melo liga, kai tiesos nesakai net patiems artimiausiems, tarp jų – ir savo mamai. „Ši liga padaro tave melagiu.

Anomalių orų reiškiniai Lietuvoje tampa vis dažnesni – gyventojus stebina staigios liūtys, audros ar net kruša. O kitoje Europos dalyje siaučia kaitra. Londonas fiksuoja didžiausią per šimtą metų gegužės mėnesio temperatūrą, ten oras įkaito iki beveik 35 laipsnių Celsijaus. Klimato specialistai perspėja, kad tokie ekstremalūs svyravimai jau tampa nauja realybe, o keliautojai vis dažniau yra verčiami koreguoti atostogų planus dėl nenuspėjamų oro sąlygų.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Lietuvą drebinant oro pavojaus pranešimams ir raginimams gyventojams slėptis priedangose, tarp žmonių tvyro nerimas, nes dalis jų net nenutuokia, kur yra artimiausios priedangos. Į aktualius įvykius operatyviai sureagavo Kauno gidai – jie pakvietė žmones į nemokamą ekskursiją, skirtą susipažinti su Žaliakalnio priedangomis ir jų istorija. Kauno gidai su gyventojais leidosi į nemokamą ekskursiją po Žaliakalnio priedangas ir kitus kolektyvinės apsaugos statinius.

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Nors automobilių gamintojai vis aktyviau ieško būdų, kaip apsunkinti ridos klastojimą, specialistai sako, kad visiškai apsaugotų modelių rinkoje praktiškai nėra. Anot jų, daugelis gamintojų naudoja panašias sistemas ir komponentus, todėl radus būdą apeiti vieną modelį, panašus principas dažnai pritaikomas ir kitoms transporto priemonėms. Tuo metu ekspertai perspėja, kad Europoje sparčiai populiarėja nauja tendencija – rida nebeatsukama, o tiesiog sustabdoma specialiais blokatoriais.

Dronų incidentai Baltijos šalyse – tai nėra pavieniai atvejai, o tyčinė Rusijos strategija ir siekis destabilizuoti valstybes. Tai akcentavo Lietuvoje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri po susitikimo su Baltijos valstybių prezidentais patikino, kad Europa vieningai investuoja į Bendrijos rytinio flango apsaugą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Sužeistas žvėris gali imtis desperatiškų veiksmų, todėl turime ruoštis“, – taip apie Rusijos elgesį dabar sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis perspėja, kad pavojus Baltijos šalims auga. Reaguoja ir NATO aljansas, peržiūrintis Baltijos šalių gynybos planus. Žvalgybos ataskaitą išgirdę šalies vadovai trečiadienį nusprendė, kad Lietuvai reikia pirkti dar beveik tūkstantį šarvuočių, o saugantis nuo dronų grėsmės – neskaičiuoti pinigų ir prireikus numušti juos brangiomis raketomis.