Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vaizdo kameros užfiksavo ne vieną vaizdo įrašą, kuriuose matyti, kaip keturratininkai ar krosinių motociklų vairuotojai niokoja Neries regioninį parką. Parko gamtos gidas Saulius Pupininkas pasakoja, kad vairuotojai ekstremalai nepaiso ir saugomose gamtos vietose naujai pastatytų užtvarų.
„Šiemet, prieš mėnesį, mes pastatėme 6 užtvarus, šioje ir dar keliose vietose, kad šioje vietoje bekelėje važinėjimais nebevyktų“, – pasakoja Neries regioninio parko administratorius S. Pupininkas.
Nepaiso ženklų ir niokoja gamtą
Tačiau daliai vairuotojų užtvara – ne riba. Greta jų atsiradę nauji išvažinėti keliai rodo, kad kliūtis tiesiog apvažiuojama.
„Įrengus užtvarus pastebėjome, kad dalis motociklininkų ar keturratininkų, pamatę, kad tai saugoma teritorija – apsisuka ir nuvažiuoja, bet dalis – važiuoja per užtvarus“, – sako S. Pupininkas.
Anot parko gamtos gido, apie pažeidėjus parkas informuoja Aplinkos apsaugos departamentą. Tačiau gamtos niokotojus ne visada pavyksta sučiupti.
„Kartais gauname pranešimų iš piliečių, jie praneša mums, bet nenurodo tikslios vietovės, negauname nuotraukų su numeriais, tokiu atveju pažeidėjus nustatyti sunku, beveik neįmanoma“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovas Robertas Piečia.
Žala gamtai ir gyvūnijai
Baudos, važinėjantis saugomose teritorijose, siekia nuo 20 iki 300 eurų. Jei sugadinta miško paklotė – yra ir kitas mokestis.
„Už sugadintą miško paklotę skaičiuojama, kad žala gamtai – 3 eurai už vieną kvadratinį metrą“, – komentuoja R. Piečia.
O štai žala gamtai po tokių pasivažinėjimų – didžiulė. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik purvas ir ratų žymės, miškui gali kainuoti dešimtmečius. Aplinkosaugininkai skaičiuoja: sunaikinta miško paklotė – samanos, kerpės ir kita augmenija – gali atsistatyti maždaug per dvidešimt metų.
Be to, kad niokojamas reljefas, trikdoma ir miško gyventojų ramybė: gyvūnai veda jauniklius, todėl jiems ypač svarbi tyla. Parko kameros rodo – vos nutilus varikliams, į šias vietas grįžta tikrieji jų šeimininkai – kiškiai, šernai, voverės ir kiti.
„Mūsų kameros užfiksavusios, kad, kai nevyksta važinėjimas, čia ateina kiškiai, šerniukai laksto. Tai yra tiesiog gamtos dalis ir saugomos teritorijos“, – prideda S. Pupininkas.
Trūksta aiškesnės komunikacijos
Su tuo, kad važinėjimui per saugomas teritorijas nėra pateisinimo, sutinka ir profesionalus keturračių lenktynininkas Adomas Gančierius. Jis sako, kad atsakingi bendruomenės nariai naujokus nuo pat pradžių moko iš anksto pasitikrinti maršrutą ir regioninius parkus aplenkti.
„Bet vis tiek atsiranda nedidelis procentas tų, kurie nori važiuoti, kur įsivaizduoja, ir jie neturi supratimo. Visą laiką stengiamasi paaiškinti, tikrai daugybė renginių yra, kur su bendraminčiais gali važiuoti, ir suprasti, kur galima eksploatuoti. Bet čia kaip ir automobilio ženklas – kai kuriems parodyta – 50, o jie važiuoja – 100“, – pasakoja A. Gančierius.
Ir vis tik, jo manymu, konfliktų būtų mažiau, jei vairuotojai aiškiau žinotų, kur važiuoti galima, o kur – ne. Tačiau kol kas parkams tenka saugoti gamtą užtvaromis, kameromis ir reidais.
„Tai čia būtų vienintelis protingiausias dalykas – daugiau komunikacijos, ženklų, nurodymų, žemėlapių teritorijos ir daugiau komunikuoti su visa bendruomene“, – sako A. Gančierius.
Aplinkosaugininkai sako, kad savaitgaliais kartu su policijos pareigūnais ir miškų urėdija organizuoja reidus ir pažeidėjus gaudo. Tačiau statistikos, kiek jų sugavo ir kokias baudas skyrė, nepateikia.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
