Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiaulietė Zina rodo, kokias kepures pagamina jos įmonės darbuotojai. Gaminiai keliauja į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Gaminamos čia ne tik kepurės, bet ir įvairūs megztiniai, švarkai. Veiksmo čia netrūksta – darbuotojai pasitelkia siuvimo, mezgimo bei garinimo įrangą.
Direktorė pasakoja, kad bene sunkiausias laikas įmonę ištiko pandemijos metu.
„Praėjo šitas sunkus laikas, bet mes išgyvenome, išlsilaikėme, mes turime užsakymų pilnai“, – teigė „Zina Knitting“ direktorė Zina Žlabienė.
Tačiau moteris pripažįsta – dabar dalis žaliavų vėluoja dėl sutrikusio tiekimo. Negana to, sudėtinga rasti ir patyrusių mezgėjų ar siuvėjų.
Pasak Zinos, spaudimą kelia augantys kaštai – didėja atlyginimai, o dėl brangstančių žaliavų ir energijos reikia ieškoti balanso, kaip išsilaikyti.
„Gauti 1 200 eurų – jiems yra truputį sudėtinga išgyventi, nes viskas realiai gyvenime mūsų – ir maisto produktai, ir elektros energijos, ir visi kiti resurai energetiniai – brangsta“, – tikino įmonės direktorė Z. Žlabienė.
Konkurencingumo reitinge Lietuva – 34 vietoje
O štai naujausias pasaulio konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė nemalonių žinių. Per metus šalis smuko net per 13 pozicijų – iš 21-os vietos nukrito į 34-ąją tarp 70-ties valstybių. Tai – žemiausias Lietuvos rezultatas nuo 2012 metų.
O kaimynės savo pozicijas šiemet pagerino – Latvija šių metų reitinge pakilo per tris pozicijas į 35 vietą, Estija – į 28 vietą, Lenkija – per 11 pozicijų į 41 vietą.
„Prasčiau atrodo Lietuva pagal savo įvaizdį ir didžiausias kritimas ir yra Lietuvos tarptautinis įvaizdis, kaip Lietuvą vertina verslo lyderiai“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Orientuojamės į Airiją, Singapūrą, į valstybę, kurios orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę. Produktyvumu lenkia Europos Sąjungos vidurkį dvigubai, kai mes nesiekiam 70 procentų“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Konkurencingumo reitingo duomenimis, Lietuva patiria sunkumų dėl augančių gynybos išlaidų, vis sunkiau įperkamo būsto problemos, energijos kainų svyravimų, lėto produktyvumo augimo ir senėjančios visuomenės.
„Per pastaruosius penketą metų atlyginimai kilo 80 procentų, o našumas tuo tarpu užaugo tik 18 procentų. Investuotojams šiai dienai yra kitokių įdomesnių šalių, kur galima būtų investuoti, nes žinome mokesčių pakilimą“, – teigė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Infliacija Lietuvoje daug didesnė nei kaimyninėse valstybėse ir tai lėmė ne tik naftos kainų šuolis, kuris paveikė daugelį kitų valstybių, ir mes turėjom ir vietinių priežasčių – sparčiai augančios darbo sąnaudos, labai sparčiai augantis minimalus mėnesinis atlyginimas“, – tikino ekonomistas N. Mačiulis.
Finansų ministras mano, jog nemažai įtakos turėjo ir geopolitinė situacija.
„Jeigu šiaip žiūrėti į makroekonominius rodiklius, tie, kurie apibrėžia konkurencingumą, jie nėra Lietuvos blogi, iš esmės palaiko tą ekonomikos augimą labai sudėtingomis aplinkybėmis“, – teigė laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Ragina žvelgti kritiškai
Tačiau, pasak ekonomistų, investuotojai ir verslas jautriai reaguoja į politinį nestabilumą.
„Tuoj turėsime trečią Vyriausybę per metus – dažnai besikeičiantis ministrų kabinetas nėra teigiamas įvaizdis. Yra ir priimti sprendimai – galbūt kontroversiškai vertinama ir mokestinė reforma“, – teigė N. Mačiulis.
Vis dėlto dalis ekonomistų ragina šį kritimą konkurencingumo reitinge vertinti kritiškai. Mat nemaža dalis rodiklių sudaroma apklausiant verslo atstovus. Esą Lietuvos pramonė, anot ekonomistų, šiuo metu auga bene sparčiausiai nuo 2022 metų vasaros.
„Liepos mėnesį metinis Lietuvos pramonės augimas atmetus kainų poveikį pasieks aštuonis procentus – tai yra įspūdingas rezultatas turint omeny karą Irane, uždarytą Hormūzo sąsiaurį“, – tikino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Paaugo mūsų eksportas todėl, kad paaugo kainos ir išlaidos energetikai ir tam tikriems gaminiams. Plastikai pabrango 50 procentų per tą laiką, kai nafta buvo pakilus irgi 50 procentų“, – teigė pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministras mano, kad konkurencingumą būtų galima stiprinti papildomomis skatinimo priemonėmis, kaip subsidijos investuotojams bei reinvestuojamo pelno lengvata, kuri jau taikoma Latvijoje ir Estijoje.
„Tikrai sukurtų labai teigiamą pokytį mūsų pramonei robotizuotis, naudoti dirbtinio intelekto sprendimus. Kalbam apie daugiau nei šimtą milijonų biudžetui ta lengvata, bet turėkime omenyje, kad verslas už tai investuoja į mokslinius tyrimus, inovacijas, kas grįžta konkurencigumu“, – teigė E. Grikšas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad per pastaruosius 8 mėnesius Lietuva pritraukė užsienio investicijų už maždaug pusę milijardo eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
