Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Liepos 6-oji. Vingio parkas. Moksleiviai plūsta į estradą. Netrukus čia prasidės didžiausias Dainų šventės renginys – Dainų diena.
Kėdainių „Ryto“ progimnazijos chorui ši diena – ypatinga. Mat 2020-aisiais turėjusi įvykti šventė buvo atšaukta dėl pandemijos.
„Be galo esu laiminga, kad turiu tokį būrį palaikančių vaikų, kurie myli dainą ir myli muziką“, – teigė Kėdainių „Ryto“ progimnazijos choro vadovė Žydrė.
„Galima pajusti, kiek mes turim tos galios, balsas mūsų“, – sakė Kėdainių „Ryto“ progimnazijos choristė Liepa.
„Širdelė virpa…“, – prisipažino Kėdainių „Ryto“ progimnazijos choristas Ąžuolas.
Džiūgauja ir Kaišiadorių meno mokyklos jaunučių choras.
„Visai patinka, bet pirmas kartas. „Biški“ jaudinuosi“, – pasakojo Kaišiadorių meno mokyklos choristė Lukrecija.
„Tikrai reikia pasidžiaugti, nes ne visiems pasitaiko tokia proga“, – sakė Kaišiadorių meno mokyklos choristė Elzė.
„– O kai dainuoji, ką jauti? – Džiaugsmą. – O dar? – Garbę“, – atsakė Kaišiadorių meno mokyklos choristė Gertrūda.
„Ta daina mus visus ir sujungia – kaip sujungia žmogų su žmogumi, taip sujungia visus mažuosius Lietuvos kampelius“, – aiškino jaunučių choro vadovė Asta.
Renginį stėbjo 35 tūkstančiai žmonių
Į parką renkasi ir minios žiūrovų. Organizatoriai skaičiuoja, jog renginį stebėjo 35 tūkstančiai gyventojų. O čia ir choristų kiekis – įspūdingas – net 10 tūkstančių moksleivių.
„Nepriklausomybės metais niekada tokio skaičiaus nebuvo. Tie plojimai, kurie aidi salėse, tai yra tiesiog toks dopingas mūsų visiems – ir dainininkams, ir šokėjams, ir muzikantams“, – teigė Moksleivių dainų šventės direktorius Dainius Numgaudis.
„Labai fainai, laukėm – labai, labai!“
Pakylėtų jausmų neslepia ir dirigentai. Vienas ilgiausiai su Dainų švente gyvenančių dirigentų Vytautas Miškinis sako, kad nors pirmą kartą joje dalyvavo dar 1964-aisiais, šią Dainų dieną jaudulys nė kiek nesumažėjo.
„Emocija yra nenusakoma – tai yra atsakomybė, laimė, katarsis. Tai yra… Nenoriu sakyti žargono – toks „kaifas“, kai tu stovi prieš tokią minią ir jie žiūri, nuo tavęs priklauso jų akys, jų reakcija“, – pasakojo dirigentas Vytautas Miškinis.
Į koncertą taip pat rinkosi ir ministrai, buvę Lietuvos vadovai.
„Man iš tikrųjų tai labai brangu, reikšminga ir labai vienijanti tradicija. Kiekvienas, kuris praėjo tą laikotarpį, sudalyvavo, prisimins tai visam gyvenimui“, – teigė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tos emocijos, man atrodo, tas džiaugsmas, nuovargis susipynė kartu ir sukuria labai nuostabią šventę“, – sakė laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Žmonės nesulaikė ašarų
Šventės pradžioje muzika prabyla kitaip. Pirmasis kūrinys „Dainų dainelė“ nuskamba ne balsais, o gestų kalba. Taip pagerbti klausos negalią turintys žmonės – siunčiama žinutė, jog muzika gali būti ne tik girdima, bet ir jaučiama.
„Lietuva, brangi, Mano tėvyne, Šalis kur miega…“
„Yra dainų, kurias žino kone kiekvienas lietuvis. Viena iš jų, be abejonės, Lietuva brangi. Žodžiai – Maironio, muzika – Juozo Naujalio ir tūkstančiai balsų šioje erdvėje. Dainuoja ne tik choristai, bet ir žiūrovai“, – pasakojo žurnalistė Aidija Mockevičiūtė.
Klausydamiesi žmonės nesulaiko ašarų, ilgesingais žvilgsniais lydi moksleivius, mojuoja Lietuvos vėliavomis.
Dainų dienoje skambėjo kūriniai, be kurių negalima įsivaizduoti šventės, kaip „Kur giria žaliuoja“.
„Krantai Nemunėlio lyg rūtų daržai…“
O netrūko ir linksmesnių dainų, kurių metu atlikėjai užkūrė tikrą vakarėlį, patys dainuodami nenustygo vietose.
Tačiau viena jautriausių vakaro akimirkų – nuskambėjęs kūrinys „Mamos suknelė“. Ši melodija sujungia skirtingas kartas – dainuoja visas Vingio parkas.
„Stebuklinga, daili suknelė, neriniuota neriniuota ir marga….“
Na, o pasibaigus koncertui mažieji nusileidę nuo scenos užplūdo dirigentus, šalies vadovą Gitaną Nausėdą, fotografavosi vieni su kitais. Tad Dainų šventės aidai dar nenutils, o dalyviams tai išliks dar vienu istorijos puslapiu jų gyvenimo knygose.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
