Dienos pjūvis

Verslui pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. Kiek anksčiau skelbta, kad daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius.

Rusijos prezidentas V. Putinas nušalino nuo vadovavimo karui Ukrainoje generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas jau „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“, televizijai „Ukraina 24“ pasakojo karybos ekspertas Olehas Ždanovas. Eksperto neįvardintų šaltinių duomenimis, generolas V. Gerasimovas buvo patrauktas nuo vadovavimo „spec. operacijai Ukrainoje“ dėl to, kad negalėjo įgyvendinti jam skirtų užduočių.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Gegužės 9-oji – svarbi diena Rusijai, nes ant šios dienos naratyvo pastatyta valstybės ideologija, teigė profesorė. Kartu su VU TSPMI profesore Dovile Jakniūnaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VDU docentas Andžejus Pukšto ir Lietuvos kariuomenės analitikas Karolis Zikaras pritarė tokiai nuomones ir teigė, kad Rusija vis dar bando pasaulį „išvaduoti“ nuo nacizmo.

Nors visi galvojome, kad didžiuliai karai jau praeityje, Vladimiro Putino režimas mums priminė ne tik apie karo žiaurumus, bet ir apie istoriją. Antrasis pasaulinis karas, jo istorija, istoriniai pasikartojimai ir paralelės, netgi karo priežastys ir pokarinė tvarka pasirodo tebėra svarbi ir dabar, ypač kai Putino režimas išsijuosęs skleidžia propagandą apie Rusijos laimėjimą prieš Hitlerį ir gegužės 9-ąją pasitelkia savo propagandai.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Ukrainoje nėra viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti būnant Lietuvoje, teigė ten besilankantis buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Naujienų poralo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvs“ Ukrainoje esantis A. Navys papasakojo, kaip situacija atrodo iš vidaus.  Gerbiamas Aurimai, žiūrint iš Vilniaus atrodo, kad ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti rusų atakas.

Karas Ukrainoje nesibaigia, o to padarinius jaučia ir viso pasaulio ekonomika. Nenuostabu, kad tai jaučia ir Lietuva – infliacija šoko į neregėtas aukštumas, o prekių ir paslaugų kainos kelia galvos skausmą ne vienam gyventojui ir veslininkui.

Rusija planuoja artimiausiu laiku aneksuoti dvi rytines Ukrainos sritis, kuriose dabar vyksta pagrindiniai kovos veiksmai, Maskvai nepavykus nuversti Kyjivo vyriausybės, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Tad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje nesibaigia ir intensyvėja.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas.

Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai. Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Lietuvą sukrėtė pražūtinga avarija, kai sostinėje žuvo keturi jaunuoliai, važiavę BMW automobiliu, kuris rėžėsi į kitas dvi transporto priemones. Tragiškas įvykis privertė susimąstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tai nesikartotų. Seimo narys Saulius Skvernelis ragina neskubėti įvedinėti griežtesnių baudų ir siūlo didinti gatvėse patruliuojančių pareigūnų kiekį. Jam pritaria ir kolega Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, kad vairuotojai labiau bijo policijos, o ne avarijų.

Lietuviai išsiilgo kelionių. Po kelių metų pertraukos laukia vasara, kurios neribos pandeminiai draudimai, tad tautiečiai suskubo graibstyti atostogų kelialapius. Karo grėsmė kiek atbaido užsieniečius nuo kelionių į Lietuvą, tačiau kurortų vadovai tikina, kad laisvas vietas suskumba užpildyti lietuviai. Tuo metu ekonomistai teigia, kad per dvejus pandemijos metus lietuviai sutaupė milijardus, tad dabar yra pasirengę paišlaidauti ir dalį santaupų išleisti atostogoms.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Kremlių pasiekianti informacijos kokybė gali būti abejotina kalbant ir apie Baltijos šalis, ypač kai kalbama apie tranzitą į Kaliningradą. Neoficialiais žvalgybos pareigūnų vertinimais, Rusija iš tiesų tiki, kad Lietuva galėtų ryžtis Kaliningrado srities tranzito uždraudimui ir tai potencialiai galėtų tapti problema.

Lietuvos keliai virsta mirties spąstais. Vien per praėjusį savaitgalį eismo įvykių metu žuvo 5 žmonės, viena avarija pasiglemžė net 4 jaunuolių gyvybes. Natūralu, kad lietuviams kyla klausimas, ką daryti, kad tokios tragedijos nesikartotų. Tad galbūt jau verta griežtinti atsakomybę, kad mažėtų žūčių keliuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Eugenijumi Gentvilu ir Sauliumi Skverneliu.

Rusija ištraukė naują šantažo kortą ir imasi dujų tiekimo stabdymo. Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ trečiadienį paskelbė nutraukiantis dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai už nepaisytą reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen pasmerkė tokius „Gazprom“ pareiškimus ir pavadino tai šantažu. Jos teigimu, Europos Sąjunga yra pasiruošusi tokiam scenarijui ir atsakas bus.

Lietuvoje registruota 48,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ieškosi darbo ir vietos, kur gyventi. Tad kaip karas keičia būsto nuomos rinką? Ar liks ką pasirinkti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su nekilnojamojo turto plėtros asiociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, NT brokeriu Eimantu Dumbrava ir organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadove Olivija Anaškinaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Lietuvos stačiatikių bendruomenė liko sukrėsta po to, kai trauktis iš pareigų buvo priversti 3 kunigai, kritikuojantys Rusijos invaziją į Ukrainą. Vienas jų – Rusios Ortodoksų Bažnyčiai priklausantis Gintaras Jurgis Sungaila sako, kad pasitraukusių ar atleistų yra ir daugiau, o dvasininkų bendruomenėje jausdavo spaudimą dėl savo pažiūrų.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Amžiaus byla sulaukė tarpinio finišo – visi kaltinamieji politinės korupcijos byloje išteisinti. Ekspertai teigia, kad toks teismo sprendimas juos nustebino, tačiau teisininkų bendruomenėje būta diskusijų, kad teismas gali neišdrįsti nuteisti pagrindinių politinės korupcijos sagos veikėjų – Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. Tuo tarpu Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atmeta kaltinimus, jog Lietuvos ortodoksų dvasininkai palaiko karą Ukrainoje ir pateisina agresiją, o iš pareigų atleistus kunigus kaltina sąmokslu.

Ekstremaliomis karo sąlygomis ryžtą ir drąsą parodęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau spėjo užkariauti daugelio širdis. Tačiau komunikacijos ekspertai pabrėžia – tokie lyderiai atsiranda tik tokiu metu, kai pasaulyje egzistuoja tik dvi spalvos – balta ir juoda. Apie Zelenskio lyderystę ir retorinius sugebėjimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo komunikacijos ir viešojo kalbėjimo trenerė Neringa Bliūdžiūtė ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Rusijos ekonomika yra sudraskyta į gabalus ir joks fiktyvus rublio gelbėjimas nepadės, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartus su juo diskutavęs verslininkas Robertas Dargis pritarė tokiai nuomonei ir sakė, kad ši strategija visai nenauja.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Ukrainoje rusų okupantai toliau žudo, prievartauja vaikus ir moteris. Tuo metu viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vičiūnų grupė“ tęsia veiklą Rusijoje. Moka ten mokesčius, kuriais finansuojamas ukrainiečių genocidas. Kodėl verslininkų neveikia nei žmonių mirtys, nei pirkėjų vykdomos protesto akcijos? Mūsų laidoje – Dainius Matijošaitis. Jis yra „Vičiūnų grupės“ valdybos ir Kauno miesto tarybos narys, miesto mero, kuriam priklauso pusė įmonės akcijų, sūnus.

Antradienį į Lietuvos parlamentą nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jūs buvote pirmieji, kurie atėjo į pagalbą Ukrainai ir liekate iš tų, kurie daugiausiai rūpinasi taika ir saugumu Europoje“, – kalbėjo V. Zelenskis ir neslėpė padėkų Lietuvos žmonėms.

Nesėkminga, kelias dienas turėjusi trukti Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi jau šešias savaites. Antra stipriausia pasaulio kariuomene laikyta Rusija stebina pasaulį savo neprofesionalumu, tad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas į ateitį žvelgia optimistiškai ir sako, kad rusai savo tikslų nepasieks.

Lietuvoje registruota jau virš 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Valdžiai ir darbdaviams sukant galvą, kaip integruoti juos į mūsų darbo rinką, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad laikas į atvykėlius pažvelgti kaip į galimus investuotojus. Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje? Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų.

Rusijos invazijai tęsiantis jau šešias savaites, Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus po to, kai didelis ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė planus greitai užimti Kyjivą. Tūkstančiai civilių jau bėga iš šalies rytų bijodami Rusijos puolimo, bėgti, kol dar nevėlu, ragina ir vietos pareigūnai.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Bučoje rusų karių įvykdytos civilių skerdynės jau prilyginamos genocidui, tad girdimos kalbos, kad už šiuos sunkius karo nusikaltimus turėtų atsakyti ne tik eiliniai kareiviai, bet ir pats Vladimiras Putinas. Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ragina neturėti iliuzijų, kad sulaikyti Putiną gali būti lengva. Tam esą reikia pokyčių pačioje Rusijoje.

Lietuvos verslai, taip pat ir „Vičiūnai“, karo apsuptyje turėtų vadovautis tik vertybėmis, morale ir nutraukti ryšius su Rusija, teigė Robertas Dargis. Verslininkas, buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad apie kitus dalykus kalbos būti net negali. Mes turime Lietuvos verslų, kurie Rusijoje turi gamyklų ar kitų santykių.

Karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas. Tuo tarpu Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų.

Rusija pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi naujam smūgiui. Ekspertai teigia, kad Kremlius stengsis pasimokyti iš klaidų, kurias padarė per pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį ir išsilaižyti patirtas žaizdas. Pasak jų, Rusija dabar telkia naujus karius, tam naudodami ir slaptą mobilizaciją, atnaujina karinę įrangą, atkuria logistinius kanalus. Rusijos pagrindinis dėmesys dabar daugiausiai bus nukreiptas į Donbaso puolimą, o ukrainiečiai apsiginti nuo naujos plataus masto atakos turi dvi dienas.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti visą Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prieš kelias dienas teigė, kad rusų pajėgos rytų Ukrainoje turi potencialą dvigubėti. Tuo metu JAV ir Europos Sąjunga ruošia naujas sankcijas Rusijai.

Iš Kyjivo apylinkėse esančio Bučos miesto traukiantis Rusijos kariuomenei, internete netruko pasklisti masinių kapų ir gatvėse išžudytų civilių nuotraukos. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė mieste įvykdė itin žiaurius nusikaltimus. Negana to, skelbiama, kad masinės kapavietės žmonėms pradėtos kasti dar anksčiau, nei okupantai pasitraukė iš šio regiono.

Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbignevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir verslams Rusijoje susiduriant su sankcijomis, Lietuvos valdžia pamatė galimybę – siekiama į Lietuvą pritraukti tūkstančius informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdžios atstovų tikinimu, kvalifikuotų specialistų persikėlimas į Lietuvą ne tik sustiprins mūsų ekonomiką, bet ir susilpnins Kremliaus ir Minsko režimus.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia, jog sausumos keliais nebevyktų Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalba apie skirtingus planus, kaip būtų galima sustabdyti judėjimą ne tik sausumos keliais, bet ir jūromis bei geležinkeliais.

Lietuvoje registruota 37,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,9 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tad keli tūkstančiai vaikų iš Ukrianos jau plūsta į Lietuvos mokyklas. Su kokiais iššūkiais susiduriama? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. O kaip nuo karo bėgantiems ukrainiečiams sekasi įsidarbinti ir užsidirbti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Užimtumo tarnybos vadove Inga Balnanosiene ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu Danu Arlausku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.