Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje?
Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų. Pas mus irgi yra daug bedarbių, bet jie kažkodėl niekaip nesugeba įsidarbinti, nes trūksta motyvacijos ir pastangų. Kita vertus, apie 300 tūkstančių lietuvių vakarų Europoje negavo tokių sąlygų, kokias dabar gauna ukrainiečiai – jie ir pašalpas gauna, juos ir apgyvendina. Mūsų tautiečiai kažkaip įsitvirtino ten įvairiais būdais – legaliai, nelegaliai, bet įsitvirtino ir nelabai nori grįžti.
Aš manau, kad taip bus ir su ukrainiečiais. Labai džiugu, kad žmonės žiūri geranoriškai, labai padeda. Darbo grupėje mes sprendžiame klausimus, kaip maksimaliai pagreitinti jų integracijos procesą.
Kaip suprantu, žmonės tiesiog tikisi, kad greitai grįš namo ir nori tiesiog prakentėti tuos keletą mėnesių?
Skirkime du dalykus. Jų vyrai, sūnūs, anūkai, kurie atvažiavo į Lietuvą, buvo labai motyvuoti gauti atlyginimą ir tuos pinigus siųsti į Ukrainą, nes atlyginimų skirtumas labai didelis. Šitą dalyką reikia labai aiškiai suvokti. Moterys, kurios atvažiavo, jos atvažiavo ne dėl atlyginimo. Todėl ta motyvacija visiškai keičiasi.
Darbdaviams čia irgi problema. Kiek jie gali tikėtis, kad jie kels kvalifikaciją, kad jie iš tikrųjų čia užsibus ilgam, nes į juos reikia investuoti, juos reikia mokyti. Sukurti darbo vietą nėra taip paprasta. Jeigu mes kalbėsime apie tokias specialybes, kur neina mūsų tautiečiai, tai valio – čia jokių problemų nėra. Yra sezoniniai darbai, <...> kur darbdaviui nereikia daug investuoti.
Aš manau, kad mes kol kas darome nemažą klaidą. Mes galvojame apie juos, kaip apie laikinus, nors reikėtų paimti amerikiečių modelį ir galvoti apie tai, kad jie iš darbuotojų virstų darbdaviais. Šitoje vietoje mūsų valstybė nekuria tokių programų, kad mes pasuktume matymą, kas tai yra per žmonės ir kokią pridėtinę vertę jie gali sukurti Lietuvoje.
Jeigu mes kalbėtume apie tai, kad reikia padėti, kaip užsienio investuotojams, kuriuos atleidžiame ir nuo žemės mokesčio, ir nuo turto mokesčio, tai sukurkime programą ukrainiečiams, kuri neabejotinai bus turtinga šalis. Svarbu sukurti situaciją, kad jie nenorėtų ten grįžti, o norėtų iš Lietuvos dirbti su savo tėvyne.
Juos pamaitinti ir apgyvendinti irgi reikia, bet artėja laikas, kai akcentus reikės pradėti dėlioti kitaip.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
