Dienos pjūvis

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį nusprendė keisti valdančiosios koalicijos sudėtį – pašalino iš daugumos „Nemuno aušrą“, vietoje jos į derybas pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Po šio sprendimo tikėtina, kad gali keistis trys Ministrų kabineto nariai. Skelbiama, kad partijos užkulisiuose kalbama apie tikimybę, jog bus pakeista kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Po Registrų centro duomenų nutekėjimo gyventojams teks išmokti naują pamoką – nepasitikėti net tais skambučiais ar žinutėmis, kuriuose sukčiai žino vardą, pavardę, adresą ar kitus asmens duomenis. Ekspertės įspėja: sukčiavimo scenarijai taps įtikinamesni, tačiau pagrindinė taisyklė nesikeičia – nespausti nuorodų, neatskleisti prisijungimų ir nepasiduoti spaudimui.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Gyventojai širsta dėl degalų mokesčio, dėl kurio pakilo kelionių kainos. Kiek dar jos gali kilti ir kur keliauja lietuviai? Ar kelionių organizatoriai pagrįstai perkelia išaugusias išlaidas klientams? Kaip degalų kainų šuolis paveiks turizmo rinką ir gyventojų atostogų planus? Apie tai diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.

Nors bankams pavyksta sustabdyti vis daugiau įtartinų pavedimų, Lietuvos policijos duomenys rodo dar niūresnį vaizdą: iš gyventojų šiemet jau išviliota beveik 11 mln. eurų. Sukčiai ir toliau taikosi per netikrus el. laiškus, SMS žinutes bei telefoninius skambučius, tačiau vis dažniau pinigų atvyksta pasiimti ir tiesiai į žmonių namus.

Po perspėjimų apie galimą oro pavojų viešojoje erdvėje pasigirdo gyventojų pasakojimų, kad kai kuriose ugdymo įstaigose informacija apie pavojų nebuvo perduota vaikams, siekiant nekelti panikos. Dronų ekspertas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Anot jo, žmonės neturi teisės savarankiškai spręsti, ar grėsmė konkrečiai įstaigai yra reali, o valstybė pagaliau turi pripažinti esamas problemas ir imtis realių veiksmų.

JAV karių išvykimas iš Lietuvos kelia daugiau klausimų nei atsakymų – ypač tuo metu, kai Rusija vis dažniau grasina Baltijos šalims. Ekspertai įspėja: sąjungininkų buvimas svarbus, tačiau svarbiausias Lietuvos saugumo garantas lieka mūsų pačių pasirengimas. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Iš Lietuvos išvyksta amerikiečių karių batalionas – lieka tik keli šimtai jų karių. Ar rusai dar labiau provokuos mus? Plačiau apie tai, ką sumanė JAV ir kuo bagsis karių Europoje atitraukimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Būsto paieškos ir nekilnojamojo turto sandoriai vis dažniau tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai, turėdami asmens duomenis, gali apsimesti pirkėjais, pardavėjais ar net nekilnojamojo turto specialistais, o gyventojai rizikuoja prarasti pinigus. Ekspertai perspėja, kad sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, todėl atpažinti grėsmę darosi vis sunkiau.

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda pasitraukimą iš Lietuvos. Pastaraisiais metais amerikiečių karių rotacija vykdavo iš esmės nepertraukiamu principu. Tai reiškia, kad kol vieni kariai grįždavo į savo pirminę dislokavimo vietą, į Lietuvą jau pradėdavo vykti juos keičiantys daliniai. O dabar JAV karių Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.

Valstybės įsiskolinimas didėja. Tarptautinės institucijos jau ragina griebtis ir mokestinių pakeitimų. Ar tai reiškia, kad gyventojai neišvengs naujų mokesčių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Politikai jau desperatiškai bando pakelti Lietuvos gimstamumą, ministrė Jūratė Zailskienė siūlo organizuoti šokius, kuriuose žmonės galėtų susipažinti. Ar tokios ir kitos priemonės iš tiesų pagerins mūsų demografiją? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama. Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.  Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.

Naudotų automobilių rinkoje vairuotojai dažnai ieško atsakymo, kurie modeliai genda dažniausiai ir su kokiomis problemomis dažniau susiduriama techninių apžiūrų metu. Vis dėlto specialistai sako, kad didžiausią įtaką transporto priemonės techninei būklei daro automobilio amžius. Anot ekspertų, kuo transporto priemonė senesnė, tuo daugiau techninių problemų ji sukaupia, o dažniausiai fiksuojami gedimai metų metus išlieka labai panašūs.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Perkantys automobilį sukluskite: šis sukčiavimo būdas tampa vis sunkiau pastebimas Ekspertas perspėja apie ridos blokatorius: „Užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją“ Ekspertai atskleidė, kodėl naujesni automobiliai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Anomalių orų reiškiniai Lietuvoje tampa vis dažnesni – gyventojus stebina staigios liūtys, audros ar net kruša. O kitoje Europos dalyje siaučia kaitra. Londonas fiksuoja didžiausią per šimtą metų gegužės mėnesio temperatūrą, ten oras įkaito iki beveik 35 laipsnių Celsijaus. Klimato specialistai perspėja, kad tokie ekstremalūs svyravimai jau tampa nauja realybe, o keliautojai vis dažniau yra verčiami koreguoti atostogų planus dėl nenuspėjamų oro sąlygų.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Nors automobilių gamintojai vis aktyviau ieško būdų, kaip apsunkinti ridos klastojimą, specialistai sako, kad visiškai apsaugotų modelių rinkoje praktiškai nėra. Anot jų, daugelis gamintojų naudoja panašias sistemas ir komponentus, todėl radus būdą apeiti vieną modelį, panašus principas dažnai pritaikomas ir kitoms transporto priemonėms. Tuo metu ekspertai perspėja, kad Europoje sparčiai populiarėja nauja tendencija – rida nebeatsukama, o tiesiog sustabdoma specialiais blokatoriais.

Lietuvoje suveikus oro pavojaus signalui, pamatėme spragų – kai kur buvo užrakintos priedangos, gyventojai taip pat klausė, kodėl Vilniuje nesuveikė sirenos, kai kurie į telefoną negavo pranešimų? Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atsto...

Vykstant Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalui, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino, kodėl apie rizikas neperspėjo visuomenės anksčiau.  „Apie šį incidentą buvau pati informuota dar balandžio pradžioje. Iš karto operatyviai, gavus pirminę informaciją, buvo įtrauktos atsakingos institucijos ir pradėtas ikiteisminis tyrima. Nuo to laiko Generalinė prokuratūra kontroliavo visą procesą“, – trečiadienį sakė ji.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų ar Lietuva iš tiesų yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. Gyventojai vis dar nežino, kur slėptis oro pavojaus atveju, o dalis priedangų paaiškėjo yra nepritaikytos. Ekspertai perspėja, kad krizės akimirką svarbus ne tik institucijų pasirengimas, bet ir žmonių praktinis pasiruošimas.

II pensijų pakopa vėl atsidūrė ant politinės svarstyklių lėkštės. Kol vieni tikina, kad 1,5 proc. valstybės paskata būtina skatinant žmones kaupti senatvei, kiti klausia vis aštriau: kodėl biudžeto pinigais remiamas tik vienas taupymo būdas, iš kurio gyventojai masiškai traukiasi? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Dronai virš galvos Lietuvoje – nauja realybė. Lietuvos premjerė sako, kad karas yra arčiau nei bet kada. Kaip tai atsilieps mums, mūsų ekonomikai ir kas bus toliau? Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Galimai į Lietuvą įskridęs dronas apnuogino saugumo ir komunikacijos spragas. Ekspertai įspėja, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi aptikti bei neutralizuoti mažų dronų, o tokie incidentai gali būti išnaudojami panikai kurstyti. Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Nors apie automobilių ridos klastojimą kalbama jau daugelį metų, specialistai sako, kad problema artimiausiu metu niekur nedings. Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.

Dalis vairuotojų mano, kad perkant naudotą automobilį iš oficialaus gamintojo atstovo rizika apsigauti tampa minimali. Tokios transporto priemonės dažniausiai būna patikrintos, su garantija ir aiškesne istorija. Vis dėlto specialistai sako, kad net ir oficialūs salonai nėra visiškai apsaugoti nuo gudriai paslėptų ridos klastojimo schemų, o daug kas priklauso nuo to, kiek dėmesio automobilio patikrai iš tikrųjų skiriama.

Naudotų automobilių rinkoje daug dėmesio skiriama atsuktai ridai, tačiau specialistai perspėja – kur kas didesnė problema gali slypėti po tvarkingai atrodančiu kėbulu. Anot jų, po rimtų avarijų nekokybiškai suremontuoti automobiliai gali tapti pavojingi gyvybei, o dalis pažeidimų išryškėja tik patekus į kitą eismo įvykį. Tuo metu ekspertai abejoja, ar dabartinė kontrolės sistema iš tiesų leidžia tinkamai įvertinti tokių automobilių būklę.

Vyriausybę ir koaliciją talžo politiniai skandalai: praėjusią savaitę atliktos kratos „Nemuno aušros“ atstovų namuose bei kabinetuose, pareikšti įtarimai Gintautui Paluckui, o žurnalistiniai tyrimai atlikti apie Ingos Ruginienės buvusį konsultantą. Kokia politinė ateitis mūsų laukia? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Mykolo Riomerio universiteto docentu Sauliumi Spurga ir  Vilniaus politikos analizės instituto analitiku Matu Baltrukevičiumi.

Europa ruošia pokyčius, kurie turėtų apsunkinti automobilių ridos klastojimą, tačiau ekspertai abejoja, ar to pakaks. Anot jų, sukčiai jau seniai prisitaikė prie senų sistemų ir dabar ieško dar sunkiau pastebimų būdų manipuliuoti duomenimis. Tuo metu Lietuvoje atsuktos ridos atvejų mažėja, tačiau specialistai įspėja – didžiausia problema išlieka iš užsienio atvežami automobiliai ir ribotos galimybės patikrinti jų istoriją.

Vilnius ir keli Lietuvos rajonai atsidūrė beprecedenčio oro pavojaus režime. Kariuomenei išsiuntus tikrą įspėjimą dėl dronų grėsmės, pavojaus lygis nuo geltono netrukus pakeltas iki raudono – žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Kol lietuviai dairosi pigių kelionių ir piktinasi papildomais kuro mokesčiais, aviacijos bei turizmo sektoriuje verda gerokai platesnė diskusija: ar Lietuvai reikia savo oro linijų, ar vis dėlto svarbiau – modernus oro uostas ir saugesnė kelionių rinka? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Skandalų krečiami socialdemokratai vis sunkiau išlaiko rinkėjų pasitikėjimą, o Ingos Ruginienės Vyriausybės reitingai – vieni prasčiausių dar ankstyvoje kadencijos stadijoje. Politologai įspėja, kad Vigilijaus Juknos korupcijos istorija premjerei gali ir nebūti lemtinga, tačiau didesnė problema slypi kitur.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Apie pusė Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Ką tai parodo ir kaip turėtume ruoštis pavojui? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Dėl kelionių agentūrų įvesto papildomo degalų mokesčio brangsta ne tik naujos, bet ir dalis jau anksčiau įsigytų kelionių. Gyventojai piktinasi netikėtais kainų pokyčiais ir skundžiasi, kad kai kuriais atvejais už tą patį skrydį bei tą pačią kryptį tenka mokėti daugiau nei kitiems keleiviams.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Donaldas Trumpas vėl skelbia, kad taika Ukrainoje – jau visai arti, tačiau užkulisinėse derybose vis dar lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Kol Ukraina siekia bent laikino ugnies nutraukimo, pagrindinė intriga išlieka ta pati – ar Vladimiras Putinas iš tiesų pasirengęs paliauboms, ir ar JAV prezidentas gali priversti Maskvą sėsti prie realių derybų stalo. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.