Dienos pjūvis

Teisėsaugos tyrimai vieniems politikams tampa reputacijos smūgiu, kitiems – proga telkti savo rinkėjus. Kodėl dalies žmonių neatgraso net skandalai, o įtarimai politikoje kartais virsta ne kaltės, o persekiojimo istorija? Kaip teisėsaugos tyrimai veikia politikų reputaciją ir kodėl dalies rinkėjų skandalai neatgraso? Apie tai diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Ar Žemaitaičio skandalas taps pretekstu socialdemokratams perbraižyti valdančiąją koaliciją, ar tik dar vienu skandalu, užgožiančiu biudžetą, rinkėjų lūkesčius ir rimtą politiką? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo partietės Daivos Petkevičienės darbo vietose bei namuose.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės darbo vietose ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje. Pats R. Žemaitaitis tikino, kad atliekami procedūriniai veiksmai ir aiškino, kad buvo padaryta buhalterinė klaida, kurią partija esą ištaisė.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Po tragiškos nelaimės, kai nuo batuto nukritusi žuvo Seimo nario Viktoro Pranckiečio anūkė, specialistai įspėja – kiemuose ir šventėse išpopuliarėjusi pramoga vaikams gali baigtis itin skaudžiai. Vaikai ant batutų dažnai paliekami be priežiūros, šokinėja po kelis, mėgina pranokti vieni kitus, o ribų nepaisymas gali lemti sunkias traumas ar net mirtį. Įspėjama, kad mažiausiųjų ant batutų apskritai nederėtų leisti, o vyresniems būtina aiškiai nustatyti taisykles.

Augant įtampai pasaulyje ir Europoje vis garsiau kalbant apie energetinio saugumo grėsmes, viešojoje erdvėje vėl pasirodo scenarijai, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami – tarp jų ne tik idėja daugiau dirbti iš namų, bet ir galimas degalų normavimas. Štai Slovėnija tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri griebėsi degalų normavimo.

Apklausos rodo, kad 72 valandoms būtinų atsargų turi maždaug kas antras lietuvis, tačiau ekspertai ramina – realybėje pasiruošusiųjų gali būti kur kas daugiau. Pasak jų, ekstremaliose situacijose svarbiausia ne prikrauta kuprinė ar konservų lentyna, o gebėjimas veikti ramiai, nepasiduoti mitams ir remtis bendruomene, nes būtent kaimynų pagalba gali tapti svarbiausiu išgyvenimo veiksniu.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.

NT ekspertai apie regionų plėtrą: proveržis įmanomas tik su viena sąlyga

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) agentai surengė kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo partietės Daivos Petkevičienės darbo vietose ir namuose. Pareigūnai tikrino aušriečių kabinetus Seime, R. Žemaitaičio namus, partijos būstinę, D. Petkevičienės butą Seimo viešbutyje.

Skelbiama, kad pentagonas sustabdė 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje. Kokią žinią tai siunčia Europai ir mums? Apie tai, kas laukia Europos ir Lietuvos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr. Agnia Grigas ir verslininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi JAV bei ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia ieško vis naujų būdų, kaip paskatinti žmones kurti šeimas. Vienas siūlymas sukėlė ypač daug reakcijų – ar šokiai ir diskotekos iš tiesų galėtų padėti spręsti gimstamumo krizę? Ar tikrai diskotekų sugrąžinimas galėtų padėti spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie galinčius strigti renovacijos projektus kelia nerimą rinkoje. Vis dėlto ekspertai sako, kad bent jau kol kas situacijos dramatizuoti nereikėtų – didžiausias iššūkis šiandien yra ne bankrotų banga, o tai, kaip įmonėms pavyks prisitaikyti prie laikinai išaugusių kaštų ir neapibrėžtumo rinkoje.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie JAV sprendimą perdislokuoti savo pajėgas Europoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva nuolat derasi dėl galimybių priimti daugiau JAV karių. Daugiau apie tai, kas laukia Europos ir Lietuvos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Gegužės 9-oji Lietuvoje neapsiėjo be provokacijų – viešumoje pasirodė Georgijaus juostelės, o kai kurie asmenys net atvirai reiškė simpatijas Rusijai. Visuomenei primenama: tokiais atvejais svarbu neprarasti šalto proto, nevykdyti saviveiklos ir suprasti, kad dezinformacija bei Kremliaus naratyvai gali taikytis ir į jaunus žmones.

Žadama, kad jau greitai transporto priemonių registracijos liudijimai pasikeis, o informacija apie automobilių rida ir techninę būklę bus labiau pasiekiama. Tokiems pokyčiams jau ruošiamasi ir Lietuvoje – „Regitra“  kuria skaitmeninį registracijos liudijimą. Vis tik dalis ekspertų įspėja, kad nors siekis tokiu būdu pažaboti sukčius yra kilnus, tačiau nesąžiningi asmenys atranda vis daugiau naujų gudrybių, kaip apgauti automobilių pirkėjus.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Orai Europoje ir Lietuvoje labai dinamiškai keičiasi. Po karščio bangos jau dabar matome ir audringus orus, lietų, perkūniją. Ko sulauksime artimuoju metu? Kokia bus ši vasara Lietuvoje ir kokių orų tikėtis gyventojams? Taip pat – kaip temperatūrų svyravimai bei kaitra gali paveikti žmonių sveikatą? Apie tai diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.

Ištyrus, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų, paaiškėjo, kad šiuolaikiniams jauniems žmonės didžiausia problema – susirasti tinkamą partnerį. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pranešė apie netikėtą idėją – sugrąžinti diskotekas – esą taip žmonės daugiau bendrautų gyvai, susipažintų artimiau ir imtų didinti gimstamumą.

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Vasara Lietuvoje, regis, prasidės be didelių staigmenų – birželis turėtų būti artimas įprastai normai, nors lietaus gali sulaukti daugiau nei įprastai. Tačiau ramybės garantijų nėra: karščio bangos mūsų regioną pasiekia vis dažniau, o kaitra tampa ne tik orų, bet ir sveikatos išbandymu.

Pasaulį apskriejusi žinia apie kruiziniame laive išplitusį hantavirusą sukėlė nerimą – ar žmonijai gresia dar viena pandemija? Nors pavojingiausios šio viruso atmainos gali būti mirtinos, Europoje dažniausiai fiksuojamos lengvesnės formos, o užsikrėtimo rizika Lietuvoje išlieka minimali. Kokių imtis prevencijos priemonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę, 7 jaučiasi nepasiruošę, o dešimtadalis nežino. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai.

Nuo birželio degalinėms įsigalios nauja tvarka – degalų kainas jos galės didinti tik vieną kartą per dieną, o mažinti galės neribotai. Nors valdžia tikina, kad taip bus siekiama daugiau stabilumo rinkoje, daliai gyventojų kyla klausimų, ar tai netaps priežastimi degalams dar labiau brangti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tokia praktika jau taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl didelių sukrėtimų rinkoje tikėtis nereikėtų.

Brangstančios statybinės medžiagos kelia vis daugiau klausimų nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojai dažniausiai girdi apie augančias putplasčio kainas, NT vystytojai sako, kad didžiausia problema šiandien yra visai kita – kai kurių medžiagų rinkoje tiesiog nebeužtenka. Anot jų, daliai projektų didžiausiu galvos skausmu tampa ne kainos, o realus medžiagų prieinamumas.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Artėjanti vasara Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų – ar sulauksime karščio bangų, sausros, o gal permainingų ir audringų orų? Specialistai jau pateikia pirmąsias prognozes ir įspėja, kad klimato pokyčiai kasmet vis labiau keičia įprastą lietuvišką vasarą.

Sukčiai keičia taktiką – dabar jie ieško ne tik aukų, bet ir „darbuotojų“. Pasiūlymai lengvai uždirbti ar dirbti su klientais gali būti tik priedanga, o pavojingiausia tai, kad žmogus gali net nesuprasti, kad pats tampa apgaulės dalimi. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.  Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

Keletas bepiločių orlaivių ankstyvą ketvirtadienio rytą iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir du iš jų nukrito, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Rėzeknės mokyklose dėl to sustabdytos pamokos, o gyventojai perspėjami nesibūriuoti lauke bei sekti institucijų informaciją.

Kurjeriai ir pavežėjai, su picos kąsniais burnoje, susirinko į nedidelę protesto akciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Maisto pristatymo ir pavėžėjimo platformose dirbantys žmonės teigia, kad jų atlygis nesiekia nė minimalaus, o iš jų darbo lobsta tik verslai – taikomi neaiškūs, aukšti įkainiai, neleidžiama atšaukti, jų nuomone, netinkamų užsakymų, o už tai dar ir baudžiama. Už savo teises pakovoti susirinko vos keletas kurjerių ir pavežėjų.

Sukčiavimo schemos gali atrodyti skirtingos, tačiau jų esmė paprasta – įgyti pasitikėjimą ir priversti žmogų ar įmonę pačią pervesti pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad apgavikų metodai nesikeičia, bet sukčiai nuolat prisitaiko, o įmonėse viena klaida gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Svarstoma, ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas. Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovu Tomu Sovijumi Kvainickiu.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Antrosios pensijų pakopos pinigai jau pasiekė gyventojų sąskaitas, bet kartu jie tampa lengvesniu taikiniu sukčiams. Įdomu tai, kad pačios sukčiavimo schemos nesikeičia, tačiau didesnės sumos reiškia ir didesnius galimus nuostolius. Tad ta pati klaida, kuri anksčiau kainuodavo keliasdešimt eurų, šiandien gali atsieiti tūkstančius.

Per mėnesį Lietuvą sukrėtė du ginkluotų moksleivių išpuoliai, atvėrę skaudžią realybę – paauglių smurtą. Visuomenėje netyla klausimai: kas skatina jaunus žmones griebtis kraštutinių veiksmų ir ar turime priemonių tam užkirsti kelią? Ar tai pavieniai atvejai, ar gilėjančios problemos švietimo sistemoje? Kaip stabdyti paauglių žiaurumą ir kokių sprendimų reikia imtis jau dabar? Apie tai diskutuoja Edvardas Šidlauskas ir Mykolas Kriščiūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Viešojoje erdvėje galima išgirsti apokaliptinių scenarijų, esą pasaulio laukia rimta krizė – tokia, per kurią gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir išteklių, o valstybės esą galėtų konkuruoti dėl naftos. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Luminor“ banko vyr.

Sukčiai šiandien nebeieško silpniausių – jie taikosi į visus. Skambučiai, žinutės ir netikros nuorodos tapo įprasta kasdienybe, o bandymų išvilioti pinigus skaičius per metus beveik padvigubėjo. Vis dėlto specialistai sako, kad, nors atakų daugėja, žmonės darosi atsparesni. Tačiau viena klaida vis dar kainuoja labai brangiai.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Plačiau apie tai, ar statybų sektoriuje pradėjo trūkti statybinių medžiagų ir apie kitas NT aktualijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr.

Prasidėjus konfliktui Irane, degalų kainos Lietuvoje gerokai šoko į viršų. O gyventojai pastebi, kad kartais degalinėse degalų kainos pasikeičia ir keletą kartų per dieną. Dėl to teikti ir siūlymai, kiek kartų per dieną degalinės galėtų keisti degalų kainas, visgi ekonomistai neskuba kaltinti degalinių ir sako, kad reikia aiškaus dialogo.

Seime pasigirdo siūlymas didinti baudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą. Ar to tikrai reikia? Ar baudos tikrai didės? Kas laukia lietuvių? Apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius labai daug dėmesio skiria automobilių rinkai, važinėja po pasaulį, parodas.

Perkant automobilį, dauguma renkasi paprasčiausią kelią – standartinę sutartį ir jokių papildomų patikrų. Tačiau specialistai įspėja – būtent čia ir slypi didžiausios rizikos. Pavyzdžiui, perkant brangų automobilį, notaro paslaugos nėra privalomas, bet  yra ta atsarga, kuri nedaro gėdos ir gali padėti išvengti situacijų, kai paaiškėja, kad automobilis parduotas ne to asmens, yra areštuotas ar net neturi aiškios nuosavybės istorijos.

Po įtempto Ingos Ruginienės interviu viešojoje erdvėje netilo diskusijos – premjerės atsakymai ir įtempta pokalbio atmosfera sulaukė gausybės vertinimų. Socialiniuose tinkluose netrūko kritikos, o dalis žiūrovų kėlė klausimą, ar tai atskleidžia gilesnes problemas šalies politikoje. Iš pareigų patrauktas Saulius Skvernelis taip pat kelia klausimų.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Daugelis vis dar tikisi, kad automobiliai sulig kiekvienais metais smarkiai nuvertėja. Tačiau, pažiūrėjus į rinką, galime pamatyti visai kitą situaciją – net ir senesni modeliai išlaiko savo vertę. Lėto kai kurių automobilių modelių pigimo priežastis paprasta – pasiūla nebespėja paskui paklausą, o patys automobiliai tapo tokie, kad žmonės juos naudoja ilgiau ir neskuba keisti.

Automobilių pirkimas vis dar išlieka viena dažniausių vietų, kur žmonės praranda pinigus. Sukčiai taikosi į skubančius ir patraukliais pasiūlymais susigundančius pirkėjus. Teisininkai sako paprastai – užtenka vieno neapgalvoto pavedimo, kad liktumėte ir be pinigų, ir be automobilio. Apie stebimą situaciją automobilių rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Mantas Baigys ir bendrovės „Longo.

Net ir nuvežus automobilį į servisą prieš pirkimą, tai dar nereiškia, kad apsisaugosite nuo problemų. Patikra parodo tik tai, kas matoma tuo momentu – dalis gedimų išlenda vėliau. O jei defektas paaiškėja per pirmuosius metus, dažniausiai laikoma, kad gedimas buvo jau pardavimo metu. Tad atsakyti teks pardavėjui.