Dienos pjūvis

Kandidatas į energetikos ministrus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas teigia, kad jūrinio vėjo parkai galėtų reikšmingai prisidėti didinant vietinę šalies elektros generaciją, tačiau, pasak jo, vertinimai rodo, kad pirmiausia Lietuvai reikėtų svarstyti apie vieną tokį projektą.

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata skatinti gimstamumą. Kaip sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, sparčiai mažėjantį gimstamumą šalies vadovas laiko nacionalinio saugumo ir svarbos demografiniu iššūkiu.

Rusijoje gilėjanti degalų krizė tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu Kremliaus išbandymu. Kol Ukraina smūgiais energetikos infrastruktūrai mėgina silpninti Maskvos karo mašiną, ekspertai svarsto, ar spaudimas gali supurtyti Putino režimą – ir kokių provokacijų tokiu atveju turėtų laukti Lietuva.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

„Su agresyviais asmenimis susiduriame vis dažniau ir dažniau“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Po šių žodžių apie šokiruojančią realybę, su kuria kasdien susiduria pareigūnai, visuomenei ir ekspertams kyla dar daugiau klausimų: kas kaltas dėl stringančios agresyvių asmenų izoliacijos bei gydymo ir kokių skubių pokyčių reikia, kad būtume saugūs savo šalyje? Apie sistemos spragas, pavojingų asmenų kontrolę bei realią situaciją gatvėse diskutuoja Policijos pareig...

Lietuvos užsienio politikoje – vėl karštos diskusijos. Naujosios valdžios užuominos apie galimą santykių su Pekinu atšildymą visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš tokio posūkio ir kokias pasekmes tai atneštų šalies saugumui bei ekonomikai?  Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kremlius vis dar mėgina rodyti tvirtumą, tačiau vis aiškiau matyti problemos. Karas grįžta į pačią Rusiją – per dronų atakas, degalų stygių, augantį visuomenės susierzinimą ir propagandos nebesugebėjimą įtikinti, kad „viskas vyksta pagal planą“. Kuo labiau režimas kartoja, kad nieko neatsitiko, tuo garsiau kyla klausimas: ar Putino Rusija jau įžengė į savo vėlyvojo sovietmečio fazę? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku...

Karas Ukrainoje persikelia į naują etapą, o smūgiai Maskvos gilumoje vis labiau jaukia Kremliaus planus. Visuomenei ir saugumo ekspertams tai kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš į kampą varomo agresoriaus ir ar Vladimiras Putinas gali ryžtis keršto akcijoms prieš Baltijos šalis? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavi...

Donaldo Trumpo retorikos posūkis Ukrainos atžvilgiu sutapo su vis drąsesniais smūgiais Rusijos gilumoje. Maskvą pasiekusios dronų atakos kelia klausimą, ar Kremliaus galios demonstravimas ima trūkinėti, o karas pereina į naują etapą. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir per 60 dienų susitarti dėl galutinės taikos Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant to, kariniai veiksmai tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hezbollah“ tęsiasi. Tad kokios paliaubų baigties galime tikėtis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Degalų trūkumą šiuo metu patiria jau daugiau nei 60 Rusijos regionų, savo vakariniame kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas patikino, kad Ukraina ir toliau duoda atsaką į Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kaimams. Ar tai reiškia Kremliaus baigtį? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.

Lietuvos vasara šiemet neturėtų svilinti rekordiniu karščiu, tačiau ramybės sinoptikai nežada – orai banguos, netrūks ir atvėsimų, ir šilumos pliūpsnių. Tuo metu Neringoje nerimą kelia ne tik gamtos iššūkiai – marių ardomas krantas, darbuotojų trūkumas, bet ir poilsiautojų elgesys: pavojingas greitis dviračių takuose bei gamtos ramybę drumsčiančios kolonėlės.

Lietuvos politinėje padangėje – vėl permainų vėjai. Mindaugo Sinkevičiaus buriamas ministrų kabinetas visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš naujos valdžios ir kokias reformas jie atsineša savo portfeliuose? Ar šiai komandai pavyks užtikrinti politinį stabilumą ir įgyvendinti ambicingus pažadus? Apie naujosios Vyriausybės sudėtį, būsimus iššūkius valdantiesiems diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Lietingas birželis pristabdė Neringos verslą, tačiau kurortas tikisi, kad nuo Joninių prasidės tikrasis vasaros sezonas. Meras Darius Jasaitis sako, kad turistų netrūksta, bet poilsiautojams teks susitaikyti ir su sezoninėmis kainomis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europoje išties dabar rekordinė kaitra, ir Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje karštis bei karščio bangos kankins tiek, kad temperatūra gali pakilti net iki 45 laipsnių. Kas laukia Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. Europą alina antroji karščio banga Rekordiniai birželio pabaigos orai Pietų ir Vakarų Europoje: Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams. Tačiau ekonomistai sako, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo pasekmių. Anot jo, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, o Lietuva prarado dalį sandorių ir pajamų.

JAV ir Iranui sėdant prie derybų stalo po mėnesius trukusio konflikto, pasaulis stebi, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą. Kokį vaidmenį šiame procese atliks Izraelis, kokių kompromisų pareikalaus Vašingtonas ir Teheranas, o svarbiausia – ką šis karas atskleidė apie JAV galią, Irano atsparumą ir Europos įtakos ribas tarptautinėje politikoje? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santyk...

Kai politikai vis garsiau prabyla apie demografinę krizę, jaunos šeimos vis dažniau skaičiuoja ne tik būsimas vaikų išlaidas, bet ir kvadratinius metrus.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Ekspertai teigia, kad pensijų fondų pinigai stebuklo nesukūrė. Būstų pardavimas ir kainų augimas po truputį lėtėja. Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos ir kaip nepakliūti sukčiams į rankas? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol suaugusieji ginčijasi, kiek egzaminų turėtų laikyti mokiniai, patys jauni žmonės kasmet gyvena nežinioje. Vieni sprendimai keičia kitus, reformos veja reformas, o stabilumo, kurio labiausiai reikia mokantis ir ruošiantis ateičiai, vis dar trūksta.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Lietuvių kalba dažnai apipinama mitu, esą jos beveik neįmanoma išmokti. Tačiau nuo metų pradžios paslaugas Lietuvoje teikiantiems užsieniečiams nustatytas A1 lygio reikalavimas rodo priešingai – pradžiai pakanka pačių paprasčiausių frazių. Svarbiausia, kad žmogus išdrįstų kalbėti, o lietuviai – leistų jam tai daryti, užuot skubėję pereiti į kitą kalbą.

Nors El Ninjo reiškinys šildo pasaulio klimatą ir prisideda prie globalios temperatūros augimo, klimatologas pabrėžia, koks iš tikrųjų yra jo poveikis Lietuvai. Pasirodo, jis priklauso nuo daugelio kitų atmosferos bei klimato veiksnių, todėl aiškių ir vienareikšmių orų pokyčių mūsų šalyje kol kas išskirti negalima.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Lietuviams jau tapo įprasta, kad šalyje dirba vis daugiau užsieniečių. Visgi pastaruoju metu tarp naujų darbo imigrantų Lietuvoje dominuoja ne ukrainiečiai, baltarusiai ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, o filipiniečiai. Jų oficialus skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kone 4 kartus.

Svajonė apie nuosavą namą lietuviams tampa vis sunkiau pasiekiama prabanga. Namų statytojams griežtinami reikalavimai verčia griebtis už galvų – augantys biurokratiniai barjerai, nauji ekologiniai bei techniniai standartai statybų kainas pučia į neregėtas aukštumas.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų atžalos lieka už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas jiems moka „Sodra“. Tokių atvykėlių skaičius šalyje per kelerius metus išaugo net 14 kartų, o jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų.

Nuo birželio 1 d. prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri finišuos šią savaitę. Visgi jau dabar švietimo bendruomenei teko susidurti su ne vienu iššūkiu – paaiškėjo, kad rengiant geografijos egzaminą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, o praėjusią savaitę buvo paviešintos dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotys.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Po žinios apie galimai nutekėjusius Registrų centro duomenis daugelis gyventojų ėmė svarstyti, ar reikėtų skubiai keisti slaptažodžius, peržiūrėti savo paskyrų apsaugą ir imtis papildomų saugumo priemonių. Vis dėlto ekspertai ragina nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu tai ne aklai keisti visus slaptažodžius, o įvertinti savo internetinius įpročius bei galimas rizikas.

Ingos Ruginienės Vyriausybę jau daugiau nei 70 proc. žmonių vertina neigiamai. O premjerės populiarumas – žemumose. Tiesa, koaliciją trečią kartą formuojantys socialdemokratai žada keisti ir premjerą. Tačiau į I. Ruginienės vietą besiruošiantis stoti Mindaugas Sinkevičius dideliu populiarumu taip pat negali pasigirti – jį kaip kandidatą į premjerus kol kas žmonės vertina net prasčiau nei I. Ruginienę ar Briuselyje reziduojančią Viliją Blinkevičiūtę.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Nuo 2026 metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Ar įstatymas veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Brandos egzaminai Lietuvoje kasmet tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir nervų išbandymu tūkstančiams abiturientų. Vieni iš egzaminų išeina su palengvėjimu, kiti – su ašaromis ir jausmu, kad buvo tikrinama ne tai, ko jie mokėsi. Kol užduotys keičiasi, taisyklės lieka neaiškios, o atsakomybė išsisklaido, mokiniai ir toliau tampa sistemos, kuri pati nežino, ko iš jų tikisi, įkaitais.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos problema, darančia poveikį ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų plėtrai. Tačiau ekspertai perspėja, kad siekis įgyvendinti naujus reikalavimus gali reikšti ir papildomas išlaidas būsto pirkėjams bei statytojams.

Savaitgalį socialdemokratai nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ ir pradėti ieškoti naujų koalicijos partnerių. Realiausia, kad jais gali tapti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kas laukia Vyriausybės ir ko galime tikėtis ateityje? Plačiau apie tai, kas laukia naujos koalicijos ir kokių dar pokyčių galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio u...

Valdžios dėlionė persidėlioja, tačiau didžiųjų politinių stebuklų ekspertai nesitiki. Socialdemokratams ieškant naujo starto ir vis garsiau kalbant apie Mindaugą Sinkevičių premjero poste, būsimos koalicijos partneriai ruošiasi sunkioms deryboms, o iš valdžios stumiamai „Nemuno aušrai“ teks iš naujo įrodinėti savo politinę galią – jau be svarbaus kozirio rankose.

Valstybinių brandos egzaminų sesija kasmet sukelia vis daugiau diskusijų ir klausimų dėl Lietuvos švietimo sistemos kokybės. Moksleiviai ir jų tėvai kalba apie augantį spaudimą bei stresą. Mokytojai kritikuoja nuolat besikeičiančią tvarką, o ekspertai pabrėžia, kad egzaminų problemos atspindi kur kas gilesnius švietimo sistemos trūkumus.