Verslas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas perspėjo, kad „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) bei kitos uosto krovos įmonė bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo. „Jeigu „Klasco“ pati nesusipras, kad turi susitvarkyti, ją uždarysime – tam turime visas priemones“, – pranešime sakė Klaipėdos uoste penktadienį lankęsis S. Gentvilas. Jis į uostamiestį atvyko stebėti, kaip vykdomas nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi ES reglamentu sugriežta birių krovinių krova.

Ketinama atgaivinti per pirmąją pandemijos bangą pernai veikusį vadinamąjį Baltijos šalių „kelionių burbulą“ – leidimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos keliauti nevaržomai. Apie tai pranešta po ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitė susitikimo Briuselyje su Latvijos valstybės sekretoriumi Edmundu Valančiu ir Estijos ekonomikos ministru Andresu Suttu.

Pastebima, kad įmonės neretai piktnaudžiauja prabangius sportinius automobilius registruodamos kaip lengvuosius krovininius automobilius galimai siekdamos susigrąžinti sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokią galimybę numato įstatymo išimtis ir ji taikoma krovininėms transporto priemonėms.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo leidimo dirbti visoms parduotuvėms darbo dienomis, nuo rytojaus, gegužės 29 d., Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančios ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės pradeda dirbti ir savaitgaliais. Galimybių pasą turintys lankytojai jau dabar gali apsilankyti kai kuriose prekybos centruose veikiančiose kavinėse.

Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užauginti vaisiai, uogos ir daržovės – šiuo metu itin didelę paklausą turintys produktai. Augantis žmonių sąmoningumas ir sveikos gyvensenos populiarėjimas šalyje lemia tai, kad būtent pagal minėtą kokybės sistemą užaugintos produkcijos ženklinimą turinčios prekės šalies prekybos centruose sulaukia didesnio vartotojų dėmesio.

Vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas pernai mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigijo 1128 cigaretes – tai sudaro kiek daugiau nei 56 pakelius. Per metus gyventojų legaliai įsigytų cigarečių kiekis sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Cigarečių gamyba 2020 metais padidėjo 5,9 proc., eksportas – 3,7 proc., tuo metu importas sumenko 25,1 procento. Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai padidėjo 5,6 procento.

Nepaisant karantino, neveikiančių restoranų ir barų, daugybės ribojimų, kurie buvo įvesti, kelerius metus mažinę alkoholio suvartojimą, pernai lietuviai vėl gėrė daugiau ir mirė dėl to dažniau. Tiesa, pamažu auga skaičius ir tų, kurie alkoholio nevartoja visai. Tai rodo penktadienį paskelbti naujausi Lietuvos statistikos departamento ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Rusija išplės transporto ryšius su sąjunginine Baltarusija susiklosčius pirmai tam tinkamai galimybei pandemijos požiūriu, ir tai nebus politinis sprendimas, ketvirtadienį vakare pareiškė su Baltarusijos premjeru Ramanu Haloučenka Minske susitikęs Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas. „Pirmas dalykas, kurį padarysime, be abejo – kuo skubiau išplėsime tarpusavio [transporto] ryšius, panaudojant visas susisiekimo priemones“, – sakė M. Mišustinas.

Galimybių pasą jau gavo apie 270 tūkst. gyventojų, teigia Registrų centras. „Penktadienio ryto duomenimis, Galimybių pasą atsisiuntė daugiau kaip 270 tūkst. gyventojų. Dar apie 700 tai padarė atvykę į Registrų centro padalinius“, – BNS sakė  Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. Anot jo, fiziškai daugiausia žmonių dėl galimybių paso atvyksta į padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. M. Samkus pabrėžė, kad atspausdintas galimybių pasas išduodamas nemokamai.

Jungtinių Tautų civilinės aviacijos agentūra ketvirtadienį paskelbė tirsianti bendrovės „Ryanair“ nutupdymą  Baltarusijoje ir juo skridusio disidento žurnalisto areštą. Tuo metu oro bendrovės pranešė, kad Rusija blokavo kai kuriuos reisus iš Europos, aštrėjant diplomatiniam ginčui. Didžiojo septyneto (G-7) galingosios šalys taip pat pareikalavo, kad Minskas paleistų žurnalistą Romaną Pratasevičių, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pagrasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis.

Frazės „senelis iki bažnyčios sekmadieniais važiuodavo“ arba „tais metais gamykliškai taip ėjo“ – Lietuvos automobilių rinkos klasika. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šalyje automobilius vairuoja tik senyvo amžiaus žmonės, kurie savo transporto priemones naudoja itin retai. Gali pasirodyti, kad skelbimuose parduodamų automobilių būklė nepriekaištinga, tačiau realybė – visai kitokia.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį vakare patvirtino sprendimą uždrausti Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems lėktuvams nusileisti Estijos oro uostuose ir naudotis Estijos oro erdve. Šis laikinas draudimas galios ir Baltarusijos oro erdvę kirtusiems kitų šalių aviakompanijų orlaiviams, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ vėl didina investicijas į ekologiškus automobilius ir tikisi, kad iki 2030 metų 40 proc. jos pasiūlos sudarys visiškai elektra varomi automobiliai, trečiadienį paskelbė bendrovė. Gamintojos teigimu, investicijos į elektrines transporto priemones, komponentus ir infrastruktūrą padidės iki daugiau nei 30 mlrd. JAV dolerių iki 2025 metų, palyginti su 22 mlrd. JAV dolerių suma, paskelbta vasario mėnesį.

Seimui raginant greičiau asfaltuoti žvyrkelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl to gali nukentėti kiti ekonomikos sektoriai.  „Jeigu mes norime labai daug dėmesio skirti žvyrkeliams, tai kažkam to dėmesio teks mažiau“, –  ketvirtadienį Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, paklausta apie galimybes daugiau lėšų skirti keliams.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) planuojant tirti incidentą su priverstinai Baltarusijoje nutupdytu keleiviniu orlaiviu, susisiekimo ministras teigia, kad tyrimo išvadų galima būtų tikėtis maždaug po mėnesio.  Marius Skuodis lrt televizijai taip pat užsiminė, kad įvykis su į Vilnių skridusiu orlaiviu tapo precedentu, po kurio daugeliui keleivių gali tekti rūpintis, virš kokios šalies vyks jų skrydis.

Aiškėja, kad dalis valstybės paramą pandemijai išgyventi gavusių verslininkų galėjo ją panaudoti prisipirkdami prabangių automobilių, sąrašuose ir „Bentley“, „Maserati“ ar net „Lamborghini“. Dešimtis ir net šimtus tūkstančių kainuojančius automobilius įsigijo pusantro šimto paramą gavusių įmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija tirs galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Nuo kitų metų sausio į kompensaciją už smurtinius nusikaltimus galės pretenduoti daugiau žmonių, praneša Teisingumo ministerija.  Seimas pritarė ministerijos siūlymui, kad asmenys kompensaciją gautų ir tuomet, kai žala dėl sunkių ir labai sunkių smurtinių nusikaltimų buvo padaryta nuo 2000 metų rugsėjo 26 dienos iki 2005 metų liepos 1 dienos, o galutinis sprendimas byloje priimtas po pastarosios datos.  Iki šiol tokie asmenys žalos kompensavimo negalėjo gauti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad vadinamasis penktasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai paketas gali apimti ne tik trąšų ar dujų eksportą, bet daugiau ekonomikos sektorių. Apie galimus ES veiksmus, nukreiptus prieš trąšų ar dujų eksportą iš Baltarusijos, bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis viešai užsiminė neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovui Mykolui Majauskui paskelbus, kad kai kurios įmonės valstybės pagalbą naudojo prabangių automobilių įsigijimui, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog tokį elgesį reikėtų uždrausti įstatymais. „Be abejo, turime pagalvoti apie tai, kaip galėtume tokių veiksmų naudojimą užkardyti įstatymais. Be jokios abejonės, bendradarbiausime su Seimu ir galvosime, ką toliau daryti“, – ketvirtadienį žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentas.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“ SAS pasirašė išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sutartį, kuria bus įsigyjama ir diegiama apie 1,2 mln. naujos kartos – išmaniųjų – elektros energijos skaitiklių bei sistemos duomenų valdymo ir ryšio sprendimai, rašoma pranešime spaudai.

Kitą savaitę, birželio 3 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per Lietuvoje veikiančius bankus nebegalės būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Klientus, kurie turėjo su jomis sutartinių santykių, bankai informavo iš anksto. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pokyčiai galėjo būti aktualūs apie 70 šalyje veikiančių įmonių.

Vilniaus savivaldybė pareiškė, kad jos valdomos šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ir „Igničio grupės“ valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) derybos dėl šilumos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir jos kainos atsidūrė aklavietėje. Savo ruožtu „Ignitis grupė“ tikina vykdysianti įsipareigojimus, kaip ir numatyta 2017 metais pasirašytame susitarime.

Tūkstančiams šalies bendrovių Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė laiškus, kuriuose ragina patikslinti deklaracijų duomenis, kitam jos teks grąžinti paramą, gautą dėl Covid-19. Kaip portalą tv3.lt informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresn. patarėja Rūta Giedrienė, inspekcija  atliko įmonių gavusių subsidiją, paraiškoje pateiktų duomenų korektiškumo vertinimą.

Seimas po svarstymo pritarė patikslintam 2021 metų „Sodros“ biudžeto projektui: už balsavo 120 Seimo nariai, o susilaikė keturi. „Valstietis“ Linas Kukuraitis teigiamai įvertino tai, kad dalis kovidinių lėšų „Sodrai“ kompensuojama iš valstybės biudžeto. Pasak jo, tai sudaro galimybę ir toliau „Sodrai“ kaupti rezervą, būtiną žvelgiant tiek į demografines, tiek ir ekonomines perspektyvas.

Baltarusijos nacionalinė oro vežėja „Belavia“ pranešė esanti priversta nuo ketvirtadienio stabdyti reisus iš Minsko dar 12 krypčių. Anot aviakompanijos pranešimo, iki spalio pabaigos stabdomi reisai į Varšuvą, Milaną, Amsterdamą, Romą, Frankfurtą, Berlyną, Miuncheną, Hanoverį, Vieną, Briuselį, Barseloną, Kaliningradą. „Belavia“ tikina pinigus už bilietus į atšauktus reisus grąžinsianti.

Seimas nusiteikęs leisti palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.  Taip pat siūloma didesnes išmokas mokėti darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Bedarbiams siūloma leisti statusą atnaujinti du kartus per pusmetį.

Seime ketvirtadienį nustatė naują subsidijų darbuotojams, esantiems prastovose ir grįžusiems iš jų, mokėjimo tvarką. Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad dabar bus remiami tik labiausiai nukentėję darbuotojai. „Laisvėjant suvaržymams, be abejo, valstybės parama turi trauktis“, – teigė jis.

Ketvirtadienį Seime galutinai priėmė įstatymų projektus, kuriais Lietuvoje bus įteisinta nauja vienišų asmenų išmoka. Už Vienišų asmenų išmokų įstatymą vienbalsiai balsavo 124 Seimo nariai. Valdantieji dar prieš rinkimus žadėjo, kad ne tik našliai ar našlės, bet ir visi kiti vieniši pensininkai turėtų gauti bent 42 eurų papildomą išmoką. Tačiau bent jau kol kas, nuo liepos 1 d. ji bus lygi dabartinei našlių pensijai ir sieks 28,63 euro.

Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms toliau tęsti subsidijų darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo laikotarpį ir taip pat mokėti subsidijas darbdaviams už į darbą sugrįžusius darbuotojus, kurie buvo prastovose. Už tai numatančias naujas nuostatas, kurios įsigalios liepos 1 d., vieningai balsavo 122 Seimo nariai.

Daugiau nei 100 įmonių pandemijos metu gavo paramą, tačiau ją išleido ne darbuotojų atlyginimams, o prabangių automobilių pirkimui. „Maserati“ ir „Lamborghini“ įsigiję verslininkai prašė valstybės paramos dėl pandemijos nuostolių ir ją gavo. Politikai tokį verslo elgesį vadina cinizmu ir tikisi, kad parama piktnaudžiavę ir už prabangias transporto priemones mokesčių nesumokėję verslininkai bus nubausti.

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 37,1 mln. eurų grynojo pelno – 67,9 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (22,1 mln. eurų).  Koreguotas grynasis pelnas augo 7,3 proc. iki 45,5 mln. eurų (42,4 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Grupės koreguotas pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) augo 18,6 proc. iki 91,9 mln. eurų (77,5 mln.

Gyventojams svarbu kuo tiksliau žinoti būsimos daugiabučio renovacijos kainą, tačiau svarbu suprasti, kad ji glaudžiai susijusi su dinamiška statybų rinka. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) praneša, kaip kis daugiabučių renovacijos projektų kainos artimiausiu metu. „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 proc., per du metus darbai pabrango 8 proc.

Didelis ariamos žemės masyvas, kuriame auginamos ir cheminėmis priemonėmis tręšiamos žemės ūkio kultūros, gali stipriai pakenkti vabzdžiams, smulkiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams. Gamtai draugiškesnio ūkio siekęs ūkininkas Albertas Navarskas gavo Europos Sąjungos (ES) teikiamą paramą ir savo ūkyje užaugino medingųjų augalų bei daugiamečių žolių juostas, kuriose prieglobstį randa kiškiai, lapės, danieliai ir kiti iš miškų atklystantys gyvūnai.

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį? Praėjusiais metais Lietuvos BVP sumažėjo nežymiai, o šių metų pradžioje spėjo viršyti prieš pandemiją buvusį lygį.

Vykdant korporatyvinio valdymo pertvarką valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“ direktoriaus titulą prarado ir vadovais tapo penki centrų ir 32 departamentų direktoriai, dar 378 vadovams nuo pareigybės buvo nuimtas hierarchijos atributas – skyrius, grupė, pogrupis, rašo portalas vz.lt. Anot „Lietuvos geležinkelių“ grupės personalo vadovės Irenos Jankutės-Balkūnės, tai žymi tikslą atsisakyti tradicinių, hierarchiją apibrėžiančių atributų.

Kitais metais „SapceX“ pradės „DOGE-1“ misiją į mėnulį, už kurią bus sumokėta šuns memo įvėpta ir ironijos persmelkta kriptovaliuta – „Dogecoin“. Įsivaizduokite, kaip turėtumėte paaiškinti šį sakinį žmogui, gyvenusiam prieš 100 metų. Nors, geriau pagalvojus, netgi prieš 15 metų.

Pinigų išsigryninimo vietų Lietuvoje kasmet mažėja, o vidutiniškai lietuviui iki bankomato vis dar reikia važiuoti apie 16 kilometrų, deklaruoja Lietuvos komercinių bankų asociacija. Kai kuriais skaičiavimais, tokių vietų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kaimyninėse šalyse ar Skandinavijoje. Šią problemą tikimasi greitu metu išspręsti, mat pastaruoju metu Seimas Lietuvoje siūlo praplėsti bankomatų tinklą, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiektų ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumu.

Lenkija trečiadienį uždraudė Baltarusijos oro bendrovėms organizuoti skrydžius jos oro erdvėje, Europos Sąjungai imantis šią savaitę sutartų sankcijų Minsko režimui po incidento, kai buvo priverstinai nutupdytas civilinis orlaivis ir sulaikytas juo skridęs opozicijos aktyvistas. „Ministrų Taryba priėmė draudimą įskristi į Lenkijos oro erdvę orlaiviams, naudojamiems oro vežėjų iš Baltarusijos“, – per „Twitter“ parašė vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Vyriausybei uždraudus į Lietuvą ir iš jos skrendantiems lėktuvams skristi per Baltarusijos oro erdvę, krovinius tarp Vilniaus ir Minsko gabenusi Lietuvos bendrovė „Transaviabaltika“ sako, kad dėl šio draudimo įmonės pajamos per metus gali smukti 50 proc., be to, beveik visus darbuotojus teko išleisti į prastovas.  Vienintelis „Transaviabaltikos“ savininkas Vytautas Tamošiūnas teigia, jog būtent skrydžiai į Baltarusiją įmonei per mėnesį atnešdavo apie 120 tūkst.

Europos Sąjungos šalims paskelbus apie naujas sankcijos Lukašenkos režimui, Minskas grasina atsakyti tuo pačiu. Priešiškai nusiteikusioms šalims žada įvesti prekių importo embargą ir uždrausti tranzitu vykti per šalį. Europos šalims užsidarant nuo baltarusių oro vežėjų ir jų neįsileidžiant, „Belavia“ lėktuvai priversti sukti ratus danguje.  Baltarusios opozicijos lyderiai vieningai sako nesustoti – ruošiasi naujai didesnei protestų bangai.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas atsiprašo visų vilkikų vairuotojų, kuriuos įžeidė jo pasakyti žodžiai duodant interviu apie transporto sektoriaus aktualijas vienam šalies naujienų portalui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Interviu su asociacijos vadovu buvo publikuotas tv3.lt. „Neturėjau jokio tikslo ar noro ką nors įžeisti, o juo labiau sumenkinti.

Šių metų balandžio mėnesį naujoji JAV Iždo sekretorė, Janet Yellen, pasiūlė pasaulio ekonomikos lyderėms pagaliau susitarti dėl minimaliojo įmonių pelno mokesčio tam, kad įmonės nebebūtų perkeliamos į pigesnių mokesčių šalis, vadinamuosius mokestinius „rojus“.  Pasak J. Yellen, „tai visų pirma reiškia, kad vyriausybės turės stabilias mokesčių sistemas, kurios užtikrins deramą viešųjų paslaugų finansavimą ir geresnį reagavimą į krizes.

Naujausias Lietuvos draudimas nuo ketvirtadienio į šalies oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams paveiks dvi aviakompanijas – valstybinę Baltarusijos oro bendrovę „Belavia“ ir tos šalies krovinių vežėją „Rubystar Airways“, pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.  Be to, į Baltarusiją ir iš jos nuo antradienio nebegali skraidyti Kauno bendrovė „Transaviabaltika“. Pasak „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovės Linos Nuobarienės, praėjusią savaitę „Belavia“ ir „Rubystar Airw...

Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rašoma pranešime spaudai. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“. Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektui. Jo metu išsiskyrė institucijų nuomonės dėl baudų prekybos tinklams. Konkurencijos taryba jas norėtų didinti, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam priešaravo.

Gegužės 20 d. TV3 Grupė ir JAV kompanija „Discovery Inc.“ pranešė apie turinio paslaugos „discovery+“ paleidimą Baltijos šalyse. Nauja strateginė partnerystė apima pasaulinę tikro gyvenimo pramogų turinio paslaugą „discovery+“, kuri žiūrovams nuo šiandien prieinama išskirtinėje aplinkoje naujos kartos televizijoje – „Go3“. „Go3“ vartotojai dabar galės mėgautis itin plačiu turinio pasirinkimu iš „Discovery“ žymiausių pasaulinių prekės ženklų, įskaitant „Discovery Channel“, TLC ir „Eurosport“. ...

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO, buvusi „Lesto“) ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ ginčą dėl to, ar ESO turi atlyginti 2,2 mln. eurų nuostolių „Vilniaus energijai“ turės iš naujo nagrinėti Apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas gegužės 25 dieną galutinai pripažino, kad ESO 2014–2015 metais diskriminavo „Vilniaus energiją“ kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.