Verslas

Pasaulinės korporacijos „Thermo Fisher“ padalinys Lietuvoje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šaliai jau kitą savaitę pagamins pirmuosius 20 tūkst. koronaviruso testų, sako padalinio Vilniuje vadovas. „Esame sutartį pasirašę 100 tūkst. ir tieksime po 20 tūkst. testų per savaitę“, – LRT radijui sakė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas Algimantas Markauskas. Jis pabrėžė, kad „Thermo Fisher“ reagentus gamins ne tik Lietuvai, bet jai teikiamas prioritetas.

Klaipėdos minkštų baldų fabrikas „Hovden“ priėmė sprendimą pradėti daugkartinio naudojimo kaukių ir apsauginių chalatų gamybą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sunkiu Lietuvai laikotarpiu negalime likti nuošalyje. Kartu su partneriais Skandinavijos šalyse, kur tiekėme didžiąją dalį mūsų įmonės produkcijos, per trumpą laiką parengėme daugkartinio naudojimo apsauginių kaukių ir chalatų gamybos technologiją.

Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje, jei nebus sulaukta valstybės pagalbos, dėl COVID-19 krizės bankrutuos trečdalis įmonių, o darbo neteks apie 7 tūkst. žmonių, teigia Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA). Negalutiniais jos duomenimis, aprangos ir tekstilės sektoriaus metinė apyvarta, dabar siekianti beveik 950 mln. eurų, be svarių pagalbos priemonių gali sumažėti 35 procentais.

Siekiant sumažinti karantino sukeltos krizės žalą, menininkams planuojama skirti daugiau stipendijų, o žiniasklaidai prarastą komercinę reklamą kompensuoti galėtų socialine ir kultūrine reklama. Tokias priemones padėti kultūros sektoriui ketvirtadienį per nuotolinį Seimo Kultūros komiteto posėdį pristatė Kultūros ministerijos atstovai. Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, su Lietuvos kultūros taryba sutarta, kad iš jos lėšų bus mokamos individualios stipendijos menininkams.

Pirmasis reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas dėl COVID-19 viruso situacijos vertinimo Lietuvoje atskleidė tautiečių nuotaikas ir ateities lūkesčius. Pastarosiomis dienomis atlikta apklausa rodo, jog be paliovos linksniuojama viruso tema visuomenei kelia nemažai susirūpinimo, tačiau prognozuojamą krizę dauguma linkę matyti šviesiau nei skelbiama ekonomistų.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas sustabdė daugelio įmonių darbą. Tačiau mokėti atlyginimus darbuotojams, toliau atsiskaityti su tiekėjais jie privalo. Ką daryti ir kaip padėti tiems, kas neturi jokių santaupų? Apie tai ketvirtadienį diskutavo Seimo Ekonomikos reikalų komitetas.

Nepaisant dėl uždarytų valstybės sienų ir nutrauktų skrydžių sumažėjusio darbo krūvio, tris šalies oro uostus jungiančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) vadovas sako, kad bendrovė paskelbė dalinę prastovą, tačiau sieks išsaugoti visas darbo vietas.

Karantino laikotarpis iš esmės sujaukė daugelio įprastinę rutiną: tai atsispindi ir kasdieniame gyvenime, tiek pirkimo įpročiuose tiek žiniasklaidos vartojime.

Reaguodamas į susidariusią padėtį dėl koronaviruso plitimo ir padidėjusius grįžtančiųjų į Lietuvą srautus, vienas didžiausių keltų operatorių DFDS papildomai griežtina vidines saugumo priemones. Aptariamuose keltuose sumažintas kelei-viams parduodamų vietų skaičius, visiškai nebelieka galimybės įsigyti alkoholio. Kai kuriuose laivuose tvarką prižiūri papildomos apsaugos pajėgos, rašoma pranešime spaudai.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Dėl koronaviruso uždarius valstybių sienas ir oro bendrovėms nutraukiant skrydžius, Vilniaus oro uoste ketvirtadienį nenusileis nė vienas keleivinis orlaivis, BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. Anot jo, oro uoste bus priimami tik krovininiai lėktuvai. Pasak T. Vasiliausko, tai pirmas kartas per visą oro uosto istoriją, kai jame nebus aptarnautas nė vienas keleivinis lėktuvas. Išimtis buvo tik 2017 metų vasarą, kai maždaug mėnesį buvo atnaujinamas kilimo-tūpimo takas.

Daugiau kaip milijono Lietuvos gyventojų pensijų santaupas valdantys pensijų fondai siūlo paremti nuo koronaviruso krizės nukentėjusią šalies ekonomiką, į ją investuojant  100 mln. eurų.  Tokį pasiūlymą Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pateikė Finansų ministerijai, pranešė LIPFA. „Pensijų fondai galėtų papildomai akumuliuoti iki 100 mln.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, o kainas stebinčiam portalui pricer.lt skelbiant, kad kovą brango pigiausių maisto produktų krepšelis, finansų ministras tikisi, kad kainų reguliavimo neprireiks. Vilius Šapoka, be kita ko, sako, kad stebimas kainų kilimas šalies parduotuvėse yra laikinas.  „Vertinu tai kaip trumpalaikį efektą, kadangi buvo ir sutrukimų teikimo grandinėse“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė V. Šapoka.

Lietuvoje įsigaliojus karantinui, nemažai įmonių sustabdė savo veiklą. Dėl to daugelis darbuotojų pasiėmė laikiną nedarbingumą, išėjo nemokamų atostogų arba buvo atleisti. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, nuo kovo pradžios Lietuvos gyventojams jau išduota daugiau kaip 300 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Nors šis mėnuo dar nepasibaigė, išduotų pažymėjimų skaičius, palyginti su fiksuotais per visą šių metų sausį ir vasarį jau išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nuotoliniam mokymuisi perka visus 35 tūkst. kompiuterių, kurių trūksta socialiai remtiniems vaikams. Atsižvelgdama į skubią situaciją, agentūra 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių mokykloms perka neskelbiamų derybų būdu. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, prekybos centrų ir vaistinių atstovai sako, kad kainų reguliavimas gali padidinti šešėlinę rinką. „Toks sprendimas paliestų ne prekybos tinklus ir ne prekybininkus, o vartotojus, ir paliestų ne taip, kaip tikisi, kad kainų reguliavimas paprastai suveikia, t.y., sumažina kainas.

Lietuvoje dėl koronaviruso galiojant karantinui ir gerokai sumažėjus traukinių keleivių, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė „LG keleiviams“ nuo šio sekmadienio laikinai trečdaliu mažina reisų skaičių. Tačiau darbuotojai nebus atleidžiami, pranešė grupė.

Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį gydymo įstaigų ir visuomenės poreikiams, BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio patvirtino Energetikos ministerija.  Ministrų kabinetas pritarė ministerijos siūlymui nustatyti, jog degalinėse laikinai gali būti prekiaujama benzinu, kuriame yra mažiau nei 10 proc. biodegalų, kartu užtikrinant reikiamus kokybės standartus. Taip biodegalų gamintojai nepanaudotą etanolį skirs dezinfekcinio skysčio gamybai.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Dėl karantino uždarius kultūros įstaigas ir atšaukus renginius daugiau kūrėjų žadama mokėti už prastovą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos pakeitimus, kad per karantiną prastovų išmokoms bus galima skirti iki 80 proc. visų programos lėšų. Įprastai ši dalis negali viršyti 30 procentų. Be to, paskelbus karantiną leista prastovos išmoką mokėti dažniau nei paprastai – nebebus laikomasi privalomos metų pertraukos tarp išmokų mokėjimo.

Vilniaus politikai paragino miesto komunalines įmones per karantiną atidėti sunkumų patiriančių gyventojų ar įmonių mokėjimus už paslaugas, neskaičiuoti delspinigių ir nevykdyti skolų išieškojimo. Sostinės taryba priėmė tai raginančią rezoliuciją, nors dalis opozicijos kritikavo, kad toks neįpareigojantis dokumentas leis įmonėms nesilaikyti raginimų ir kvietė priimti normalų tarybos sprendimą.

Nuo 2020-ųjų pradžios įsigaliojo Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose. Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios tikslas padėti šalims išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams. Taigi sutuoktiniai, kuriems nepavyksta išsiskirti bendru sutarimu ar besipykstantys kitais šeimos ginčų atvejais, turės kreiptis dėl mediacijos.

Siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, Vokietijos vyriausybė nuo trečiadienio uždraudė sezoniniams darbininkams iš užsienio atvykti į šalį, nors dėl to vokiečių ūkininkai gali susidurti su dideliu darbo jėgos trūkumu, kai ateis derliaus nuėmimo metas. „Pagal mūsų sienų kontrolės sistemą sezoniniams ir derliaus nuėmimo darbininkams nebebus leidžiama atvykti į Vokietiją“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Draudimas įsigalios 16 val.

Siekiant mažinti koronaviruso plitimo grėsmę bei užtikrinti prekių judėjimą, Lietuvos vežėjai siūlo Europos Komisijai laikinai lanksčiau reglamentuoti jų darbą ir poilsį.  Vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rašte EK teigia, kad vairuotojai turėtų vengti socialinių kontaktų, neišlipti krovinių pakrovimo vietose, dirbti kabinose, laikinai nenakvoti viešbučiuose, rašoma pranešime.

Vyriausybei atvėrus kelią kainų reguliavimui vartotojai ne tik nebūtų apsaugoti, bet taptų priklausomi nuo valdžios institucijų, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Jie pabrėžia, kad posėdyje planuojamų svarstyti nuostatų, kuriomis būtų suteikta teisė Vyriausybei valstybės lygio ekstremalios situacijos metu prireikus nustatyti būtinų prekių ir paslaugų kainas, įgyvendinimas gali sukelti gerokai didesnes problemas nei laikinas kainų svyravimas.

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ atidarė pirmąsias pirkinių atsiėmimo stoteles „Barbora Express“ Lietuvos regionuose. Nauja paslauga nuo šiandien pasiekiama Šiaulių apskrities gyventojams – „Barbora Express“ stotelės atsidarė Šiauliuose, Joniškyje, Kelmėje ir Radviliškyje esančiose „Maxima“ parduotuvėse. Netrukus nauja paslauga padengs visas Lietuvos apskritis - iš viso 38 miestus ir miestelius, rašoma pranešime spaudai.

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę.  „Skaičiuojame, kad apie 40 proc.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Šalyje paskelbus karantiną, žemesnę pavarą turėjo įjungti skirtingų verslo šakų atstovai. Tarp jų ir automobilių prekyba užsiimantys verslininkai, kurie susidūrė ne su vienu, bet su keliais iššūkiais.

Euro zonos finansų ministrai linkę pritarti finansinės pagalbos fondo – Europos stabilumo mechanizmo – naudojimui kovojant su koronaviruso pasekmėmis, tačiau sutarimo dėl naujų instrumentų, tokių kaip bendros obligacijos, nėra, sako finansų ministras Vilius Šapoka. Euro grupės video konferencijoje euro zonos šalių finansų ministrai antradienį vakare aptarė būtinas papildomas priemones bei ESM panaudojimo galimybes.

SEB bankas Lietuvoje skyrė 100 tūkst. eurų finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtam COVID-19 pasekmių mažinimo fondui. SEB banko teigimu, nuo pat koronaviruso proveržio pradžios Lietuvos visuomenė demonstruoja ypatingą vienybę kovodama su kilusia grėsme, kuriai įveikti būtinas visų šalies institucijų, gyventojų ir verslo indėlis, rašoma pranešime spaudai.

Kilus grėsmei, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą koordinuojančios įmonės „RB Rail“ veiklai šiemet pritrūks lėšų, Lietuvos bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ įmonei perves 2,1 mln. eurų. Abi įmonės pasirašė tokios vertės projekto valdymo, koordinavimo ir palaikymo paslaugų sutartį. Tokiu būdu Lietuva pirmoji įvykdys savo įsipareigojimą užtikrinti bendros įmonės veiklą šiais metais, pranešė Susisiekimo ministerija.

Dėl kilusios globalios pandemijos pasekmių pasaulio BVP trauksis 2 proc. Toks ekonomikos susitraukimas būtų didesnis nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais metais. Visgi gera žinia yra tai, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi, todėl turėtų išvengti itin didelio kritimo ir neigiamų išliekamųjų pasekmių.

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti  bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė iki 50 eurų padvigubinti atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Prekybos vietas jau pasiekė ar artimiausiu metu pasieks beveik 300 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio. Šis kiekis į rinką patiektas per penkias dienas, t. y., nuo kovo 19 d. iki kovo 23 d. Tokius duomenis Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pateikė dezinfekcinio skysčio gamintojai. Anksčiau jie buvo informavę, kad kovo 14-17 dienomis į rinką buvo pateikta 225 tonos dezinfekcinio skysčio.

Elektronikos prekių gamybos įmonė „Teltonika“ šalies rinkai nori pradėti gaminti plaučių ventiliavimo įrangą ir ieško medikų bei kitų įmonių, galinčių prisidėti kuriant šį įrenginį, rašo portalas 15min.lt.

Dėl koronaviruso sustojus visai Europos automobilių pramonei, be darbo liko ir Lietuvos automobilių vežėjai, rašo „Verslo žinios“. Šimtus automobilvežių valdančios įmonės yra priverstos laikyti juos aikštelėse ir laukti, kol vėl prasidės gamyba. Per 120 automobilvežių valdančios įmonės „Ipukis“ vadovas Tomas Paltanavičius sako, kad bendrovės veiklos apimtis sustabdžius automobilių gamyklas Europoje susitraukė visu 100 proc.

Iš vaistinių medicinines apsaugos kaukes ir respiratorius lietuviai išpirko jau prieš gerą mėnesį. Tuo metu sveikatos priežiūros specialistai tikino, kad kaukės nuo viruso neapsaugo. Tačiau dabar, esant karantinui ministro A. Verygos tvirtinimu, kaukes dėvėti būtina. Todėl šiuo metu kaip niekad išaugo, kaukių siuvėjų ir pardavėjų, skaičius. Portalas tv3.lt pasidomėjo kiek kainuoja medžiaginės kaukės ir per kiek laiko pardavėjas jas atsiunčia pirkėjui.

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.

Dėl šalyje paskelbto karantino veiklą nutraukus restoranams, barams bei kitoms maitinimo įmonėms, o viešbučiams netekus svečių, gerokai sumažėjo darbo juose pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba. Tačiau išaugo kelininkų poreikis, paklausūs liko ir parduotuvių pardavėjai bei vairuotojai, trūko pagalbinių darbininkų, valytojų.

Įgyvendinant Vyriausybės priimtą ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, supaprastintas Europos Sąjungos fondų administravimas ir spartinamas investicijų pagal 2014-2020 metų ES investicijų veiksmų programą tempas. Finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino laikinąją tvarką, skirtą ES investicijų projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija, pranešė Finansų ministerija.

Grįžtantys iš užsienio tautiečiai vos išlipa iš autobuso nori gyventi po vieną, valgyti ne bet kokį maistą ir piktinasi kad izoliuojami per prievartą.  Tokiais įspūdžiais dalijasi „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, nuo grupei priklausančiame sostinės viešbutyje „Urbihop“ neatlygintinai apgyvendinami karantino tvarka izoliuojami iš užsienio šalių grįžę žmonės.

Kinija, kurioje prasidėjo koronaviruso protrūkis, jį, panašu, jau suvaldė, nes čia pamažu lengvinami buvę ribojimai. Naujausi statistiniai duomenys apie pasikeitusį kinų vartojimą, leidžia prognozuoti, artimiausiu metu keisis Lietuvos ir kitų šalių gyventojų įpročiai. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ iki balandžio 30 dienos pratęsė skrydžių stabdymą į ir iš Vilniaus, taip siekiama užkirsti kelią koronaviruso plitimui, pranešė bendrovė.  „Sprendimas priimtas kaip atsakas užkirsti kelią COVID-19 pandemijos plitimui“, – rašoma pranešime. Visi šio pokyčio paveikti keleiviai bus informuoti. Tuo atveju, jeigu keleiviai bilietus įsigijo tiesiogiai bendrovės svetainėje arba per aviakompanijos mobiliąją programėlę, 120 proc.

Per karantiną Lietuvoje drastišką keleivių skaičiaus mažėjimą patiriantys tarpmiestinio susisiekimo vežėjai laikinai imasi atsisakyti šių maršrutų. Su nemenkais iššūkiais susiduria ir miestų transportas.  Kelius palieka tarpmiestiniai autobusai  Viena didžiausių keleivių pervežimo tarpmiestiniais maršrutais įmonių bendrovės „Kautra“ antradienį paskelbė, kad laikinai stabdo tarpmiestinius maršrutus nuo ketvirtadienio.

Kauno miesto savivaldybė pagrįstai nutraukė sutartį su  S. Dariaus ir S. Girėno  stadioną stačiusia turkų įmone „Kayi Insaat“, paskelbė teismas.  Kauno apygardos teismas antradienį atmetė bendrovės skundą, kuriuo ji prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėta.  „Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, ieškovui pažeidus esmines sutarties sąlygas“, – pranešė teismas.

Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną bei drastiškai sumažėjus judėjimui šalyje nuo kovo 26 dienos laikinai stabdomas vykimas UAB „Kautra“ vykdomais tarpmiestiniais maršrutais, rašoma pranešime spaudai. „Pastarąsias savaites dirbome ekstremaliomis karantino sąlygomis, deja matome, kad nėra išeities ir turime laikinai stabdyti pervežimus. Dėl karantino žmonės tiesiog nebekeliauja, o jo sąlygos tik griežtės.

Su medicinai ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl reagentų gamybos ir tiekimo sudarytos sutarties vertė siekia apie 2 mln. eurų, teigia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Vytautas Zimnickas. „Kažkur apie 2 mln. eurų“, – BNS antradienį sakė laboratorijos vadovas. Jis taip pat teigė, kad su pasaulyje žinomos įmonės Lietuvos padaliniu sutarta dėl 100 tūkst. koronaviruso nustatymo testų, juos tikimasi gauti kitą savaitę.