Verslas

Artėjant žiemos šventėms gyventojai užplūdo parduotuves ieškodami dovanų. Jas žmonės renkasi įvairias, perka buitinius prietaisus, kelionių ir pramogų čekius, drabužius, kosmetiką ir t. t. Vis tik parduotuvėse galima rasti ir originalesnių dovanų, pavyzdžiui, lietuviško šviežio oro ar karvės mėšlo supakuoto skardinėje. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad ieškodami kalėdinių dovanų parduotuvėse rado įvairių, šiek tiek net keistų daiktų.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Būtinybė nusipirkti atnaujintas arba papildyti jau turimas pirmosios pagalbos vaistinėles įsiutino vairuotojus. Siekdami sutaupyti, gyventojai pradėjo skelbti informaciją apie galimybę įsigyti reikiamas priemones kur kas pigiau. Visgi ministerijos atstovai perspėja gyventojus ir ragina atkreipti dėmesį į tai, ką perkate. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad vairuotojams atsiras papildomas reikalavimas papildyti arba įsigyti naujas pirmosios pagalbos vaistinėles.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Japonijos automobilių gamintojo „Honda“ atstovybė paskelbė naujojo hibridinio „Honda HR-V“ miesto visureigio kainas Baltijos šalyse. Lietuvoje naujasis „HR-V“ kainuos nuo 31 280 eurų. Europoje bus siūlomos trys „Honda HR-V“ versijos. Šiuo metu jau priimami išankstiniai „Honda HR-V“ užsakymai, o automobilį Lietuvoje bus galima išbandyti nuo 2022–ųjų sausio. Planuojama, jog pirmieji užsakyti automobiliai klientams bus pristatyti pavasarį.

Praėjusią savaitę lyg cunamis užgriuvusi žinia, kad nuo 2022 metų bus privalu turėti naujo pavyzdžio pirmosios pagalbos rinkinį (vaistinėlę) ir už ją sumokėti apie 40 eurų, neturėtų labai gąsdinti vairuotojų. Ir nebūtina lyg akis išdegus skubėti pirkti naujo pavyzdžio vaistinėlių. Mat atliekant techninę apžiūrą (TA) vaistinėlės ar gesintuvo neturėjimas traktuojamas kaip nedidelis trūkumas ir tai netrukdo sėkmingai gauti TA pažymą.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Sukčiaujantiems automobilių pardavėjams tęsiasi neramios dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo priežiūrą, ar parduodamos transporto priemonės turi tikrą savininko deklaravimo kodą (SDK). Specialistai aiškina, kad artimiausiu metu bus griebiamasi ir dar griežtesnių priemonių.

Prasidėjusi žiema gali atnešti ne tik šventinio džiaugsmo, bet ir daug vargo – ypač vairuotojams. Kaip tinkamai paruošti savo automobilį šaltajam sezonui, papasakojo laida „Autopilotas“. Degimo sistemos gedimai yra vienas iš didžiausių nemalonumų, kuriuos patiria vairuotojai šaltais žiemos rytais. Termometro stulpeliui nukritus gerokai žemiau 0 laipsnių ribos, taisyklingai veikiančios žvakės variklį leidžia paleisti per keletą akimirkų.

Beveik dešimtadalį savo algos kiekvienas samdomas darbuotojas Lietuvoje sumoka kaip ligos ir sveikatos draudimo įmokas. Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje išlaidos gyventojų socialinei apsaugai ligos atveju yra vienos mažiausių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.

Tikriausiai daugelis yra patyrę praktiškai: atidarytoje taroje vanduo ar kiti skysčiai paprastai nugaruoja. Kad pirkėjai neįsigytų suprastėjusios kokybės ir mažesnio gėrimo kiekio, nei nurodyta jo pakuotėje, jo gamintojai gėrimus sandariai uždaro. Bent jau taip turėtų būti. Tačiau kartais nutinka, regis, neįtikėtinų dalykų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Vytautas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Vilkikų eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje toliau auga. Viename iš kontrolės punktų vairuotojai patikros turi laukti daugiau nei dvi paras. Medininkuose, penktadienio 16 val. duomenimis, stovėjo 304 vilkikai, kurie lauks apie 50 valandų. Lavoriškių punkte – 100 vilkikų (apie 22 val.), Raigarde – 154 (apie 34 val.), Šalčininkų punkte – 263 vilkikai (apie 36 val.). Baltarusijos pusėje krovininio transporto eilės nuo savaitės pradžios beveik nepasikeitė.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos valdyba nutarė nesiūlyti atleisti direkcijos vadovo Algio Latako.  Valdyba penktadienį nutarė nerekomenduoti susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui atleisti uosto vadovo, tačiau siūlys ministrui toliau nagrinėti visą surinktą medžiagą. „Valdyba nesiūlo atleisti vadovo, nes, mūsų matymu, reikia toliau tęsti darbus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas. Su M. Skuodžiu BNS susiekti nepavyko.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija pradėta pildyti dujomis, penktadienį pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. Pirmosios „Nord Stream 2“ gijos pildymas dujomis buvo pradėtas birželio pradžioje ir užbaigtas spalio viduryje. Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministerijos paskelbė nesitikinti, kad „Nord Stream 2“ pradės veikti 2022 metų sausį.

Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų, penktadienį pranešė „Reuters“. Tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje.   „Continental Automotive Lithuania“ atstovė Ieva Koncevičiūtė sako šią informaciją sužinojusi iš spaudos ir jos nekomentuojanti. „Politinių klausimų bendrai korporacijos lygiu nekomentuojame“, – BNS sakė I. Koncevičiūtė.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas kartoja, kad infliacijos augimo tempo sulėtėjimas turėtų būti metų sandūroje arba kitų metų pradžioje. Gedimino Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka.  „Mes galime pasiekti dviženklį (infliacijos – BNS) skaičių, bet ne skaičius yra esmė.

Šiais metais didžiąsias žiemos šventes Ilzenbergo dvaro ūkio kolektyvas pasitiks pakiliomis nuotaikomis. Gruodžio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimų įteikimo renginyje Ilzenbergo dvaro ūkio gaminys „Dvariška troškinta vištiena“ apdovanotas aukso medaliu.

Seimui šią savaitę priėmus Geležinkelių transporto kodekso pataisas, Susisiekimo ministerija teigia, kad jos leis efektyviau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, sklandžiai ir skaidriai skirstyti jų pajėgumus.  „Pataisomis siekiama apriboti galimybę geležinkelio įmonėms piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, sudaryti palankesnes sąlygas paskirstytus, bet nenaudojamus pajėgumus perskirstyti kitoms įmonėms“, – BNS teigė Susisiekimo ministerijai.

Europos Sąjungos valstybių narių vadovai išsamiai aptarė didelių energijos išteklių kainų problemą, tačiau dėl nuomonių išsiskyrimo negalėjo suformuluoti galutinio pareiškimo šia tema, pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis. „Mes gana ilgai diskutavome apie energetiką. Tai labai rimta tema, ji turi įtakos namų ūkiams, perkamajai galiai, taip pat Europos verslo konkurencingumui“, – sakė Ch.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet, Prezidento kanceliarija prieš Kalėdas nusprendė atsinaujinti savo automobilių parką. Šiemet naujos mašinos mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei pernai. Šalies vadovo patarėjo teigimu, perkant naujas mašinas taupomos lėšos, nes jos pakeis taršesnes senas ir ne tokias ekonomiškas.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra pirmoji, po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo besiruošianti RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Tam, kad radioaktyvios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, įmonėje projektuojami bei statomi šiuolaikiškos saugyklos ir atliekynai. Vienas šiuo metu vykdomų projektų yra bitumuotų atliekų saugyklos modernizavimas – precedento pasaulinėje praktikoje neturintis uždavinys.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

Platforma „YouTube“ ketvirtadienį vėl užblokavo Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalą vokiečių kalba už vartojimo sąlygų pažeidimus, nors anksčiau jau buvo užsitraukusi Maskvos rūstybę dėl panašių veiksmų. „Russia Today“ anksčiau vadinta žiniasklaidos priemonė savo tinklapyje paskelbė, kad „YouTube“ „be jokio paaiškinimo“ išjungė jos neseniai paleistą kanalą „Auf Sendung“ (Eteryje). Visą parą rodomą rusų televiziją tebegalima žiūrėti kitose platformose, įskaitant RT DE svetainę.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei. Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau. Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą. „Turbūt nematau (savo klaidų – BNS)  Nežinau.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Autoplius.lt toliau tęsia straipsnių seriją apie elektra varomų transporto priemonių eksploatacijos ypatybes. O jeigu praeitame straipsnyje kalbinome įmonės „Įkrautas“ vadovą Karolį apie įkrovimo stotelių įrengimą privačiuose namuose, tai šiandien norime jums papasakoti apie viešąjį stotelių įkrovimo tinklą Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. Tam tikslui pakalbinome „Ignitis“ grupės produkto vadovą Andrių Šeršniovą, kuris yra atsakingas už elektromobilių įkrovimo tinklo vystymą.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Lietuvoje šiemet padalinį įsteigęs Švedijos startuolis „Favro“, vystantis bendradarbiavimo ir projektų valdymo platformą verslui, pritraukė dar 4,3 mln. JAV dolerių (3,8 mln. eurų) investicijų. Pasak bendrovės, investicijos bus skirtos komandos plėtrai ir augimui.

Didžiausia Lietuvoje didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei Kauno „Sanitex“ skirta 12,663 mln. eurų bauda – jei įmonė nebūtų prisipažinusi ir bendradarbiavusi su Konkurencijos taryba, bauda jai būtų 75 proc. didesnė.  Ji ir dar kelios įmonės – „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“ – dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų skelbtuose maisto produktų pirkimuose, derino pasiūlymus, kainas ir tik imitavo konkurenciją, paskelbė taryba.

Šiandien, gruodžio 16 d. duris atvėrė naujas prekybos centras „Pašilaičiai PC“. Per atidarymą daugelis parduotuvių siūlo nuolaidas iki 50 proc., tad pirkėjų netrūko, nusidriekė eilės. Šalia Vakarinio aplinkkelio Vilniaus Pašilaičių rajone, Pavilnionių g. 55, duris atvėrė naujas 32 tūkst. kv. m ploto prekybos centras, kuriame įsikūrė 7 tūkst. kv. m ploto „Maxima“ parduotuvė, 13,5 tūkst. kv.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 21,139 mlrd. eurų ir sudarė 42,7 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje sukurta 20,5 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje – 10,6 proc., arba atitinkamai 10,165 mlrd. ir 5,272 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Šiaulių apskrityje sukurta 7,1 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje – 5,5 proc.

Iki Kalėdų liko kiek daugiau nei savaitė. Gyventojai pastebi, kad parduotuvėse vis dažniau tenka stumdytis su kitais pirkėjais. Žmonės piktinasi, kad ne visose parduotuvėse reguliuojami pirkėjų srautai, taip pat jie pamiršta, kaip taisyklingai dėvėti apsaugines kaukes. Vieni prekybos tinklai reaguodami į situaciją griežčiau ėmė reguliuoti pirkėjų srautus, kiti tikina, kad jų pirkėjai sąmoningi, tad problemų nekyla.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turi priekaištų tam, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ sprendė baltarusiškų trąšų skandalą. Ji sakė nesutinkanti su įmonės valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiima prognozuoti, kas laukia baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bet pažymi, kad tolesnį sprendimą priims Nacionalinio saugumo komisija. Ji sako, kad Lietuvai iki sausio 31-osios turi turėti visus reikalingus sprendimus. „Tą dieną mes turime turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus. Nes yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis.

Valdantieji nusprendė atidėti ir dar tobulinti Vyriausybės pritarimo jau sulaukusį taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą. Jis turėtų pakeisti dabartinį automobilių registracijos mokestį. Tačiau susisiekimo ministras sako, jog Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto. Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui tobulinti Adresų formavimo taisykles – nuo šiol, nurodant siuntos gavėjo adresą, kartu reikės nurodyti ir pašto kodą. Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą. „Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku.

Kaip numato įstatymai, tiek moterims, tiek vyrams nuo 2022 m. toliau didėja būtinasis stažas, kurį reikia sukaupti norint gauti senatvės pensiją. Be to, ir į pensiją bus galima išeiti vėliau. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. „Kitąmet didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jį stebina „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko pasisakymai dėl baltarusiškų trąšų tranzito iki kitų metų balandžio. „Mane stebina tokie pasakymai, aš neturiu galbūt pakankamai dalykinės informacijos apie tai, kuo jie remiasi“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis atsakydamas į klausimą, kaip vertina Kęstučio Šliužo teiginius, jog „Belaruskalij“  trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Eilės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje vėl išaugo. Beveik visuose pasienio kontrolės punktuose vairuotojai priversti laukti patikros ilgiau nei parą. Medininkų pasienio kontrolės punkte 9 val. duomenimis stovi 209 vilkikai, kurie lauks apie 34 valandas. Lavoriškių punkte – 90 vilkikų, kuriems teks laukti apie 20 valandų. Raigardo punkte – 120 krovininių transporto priemonių, kurios lauks apie 27 valandas. Šalčininkų punkte – 207 vilkikai, lauksiantys apie 27 valandas.