Verslas

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Maisto pagardus gaminanti Lietuvos bendrovė „Daumantai LT“, kuriai iš dalies priklauso Rusijos Karaliaučiaus srityje esanti padažų gamykla „Agroprodukt“, pastarajai pernai paskolino beveik 2,5 mln. eurų.  Pagal Registrų centrui pateiktą „Daumantų LT“ 2021 metų veiklos ataskaitą, pernai bendrovė jos valdomoms įmonėms buvo paskolinusi 2,51 mln. eurų, iš jų 2,49 mln.

Ukrainoje iki karo veikusi Lietuvos medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“ šią savaitę ketina atnaujinti gamybą, rašo portalas vz.lt. Teigiama, kad fabrikas nuo sprogimų nenukentėjo, tačiau jį sudėtinga pasiekti dėl sugriautų tiltų.  „Regione, kuriame yra „Mena Pak“ fabrikas, karo veiksmai nevyko ir turime elektrą bei dujas, tačiau neturime kelių. Tiltai aplinkui išsprogdinti.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ trečiadienį nutraukia dujų tiekimą Bulgarijai, pranešė portalas nova.bg, remdamasi šalies energetikos ministerija. „Bulgargas EAD“ gavo „Gazprom export“ pranešimą, kad nuo balandžio 27-osios gamtinių dujų tiekimas bus nutrauktas“, – teigiama antradienį vėlai vakare išplatintame pranešime.

Korepetitorių paslaugos paklausios ištisus metus, tačiau susidomėjimas jomis itin išauga artėjant egzaminų ir atsiskaitymų laikui. Už valandą tokių paslaugų dabar tenka mokėti nuo 10–15 eurų iki 40 eurų. Tačiau netrukus jų kainos gali dar kilti. Artėjant vasarai ir mokslo metams einant į pabaigą, prasideda ruošimasis egzaminams, testams ir atsiskaitymams. Mokiniai, kurie nori pagerinti savo žinias, dažnai ieško korepetitorių pagalbos.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas antradienį pareiškė, kad jis paremtų įstatymų leidėjų pastangas sudaryti sąlygas lėšas, gaunamas iš Rusijos oligarchams priklausančių areštuotų aktyvų, „tiesiogiai“ pervesti karo krečiamai Ukrainai. „Pirmiausia, ką turime padaryti – įšaldyti turtą... Tačiau palaikytume teisės aktą, kuris leistų kažkiek tų pinigų nukreipti tiesiogiai Ukrainai“, – jis sakė per vieno Senato komiteto posėdį Teisingumo departamento biudžetui aptarti.

Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.    Kaip pristatydamas Seimui pataisas teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.     „Siekiame energetinio saugumo, žemesnių elektros kainų bei žaliųjų tikslų, taip pat perkant išteklius nefinansuoti agresorių“, – teigė jis.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lenkija dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje antradienį paskelbė sankcijas 50-iai Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant gamtinių dujų milžinę „Gazprom“, pranešė visuomeninis radijas.Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis spaudos konferencijoje sakė: „Pradiniame sąraše yra 50 rusų oligarchų vardų ir kompanijų, vykdančių realų verslą mūsų šalyje, pavadinimų.” Pasak jo, sąraše yra „Gazprom“, didelė trąšų gamintoja „Akron“ ir jos vadovas Viačeslavas Kantoras.

Lietuvai ir Ukrainai svarstant, kaip padėti karo siaubiamai ir savo jūrų uostų netekusiai šaliai eksportuoti grūdus ir kitą žemės ūkio produkciją, bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ traukinys iš Lietuvos išvyks šį trečiadienį.  Tai BNS pranešė LTG atstovas Mantas Dubauskas.   „Traukinys išbandys maršrutą ir iš Ukrainos atgabens konteinerius su įvairiomis prekėmis“, – BNS sakė M. Dubauskas. Anot jo, traukinys iš Ukrainos važiuos per Lenkiją iki Šeštokų geležinkelio stoties.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Visose trijose Baltijos valstybėse veikiantis „Luminor“ bankas pranešė nuo birželio 1-osios sustabdysiąs visus išeinančius mokėjimus visomis valiutomis į Rusiją ir Baltarusiją, o nuo liepos 1 dienos – ir visus įeinančius mokėjimus iš šių valstybių. „Mokėjimus stabdome imdamiesi prevencinių priemonių bei siekdami apsaugoti savo klientus ir „Luminor“ nuo nuostolių, kuriuos jie gali patirti dėl neprognozuojamų ir sparčiai blogėjančių išorės veiksnių“, – teigiama banko spaudos tarnybos pranešime.

Lietuvoje registruota 48,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ieškosi darbo ir vietos, kur gyventi. Tad kaip karas keičia būsto nuomos rinką? Ar liks ką pasirinkti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su nekilnojamojo turto plėtros asiociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, NT brokeriu Eimantu Dumbrava ir organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadove Olivija Anaškinaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui artėjant į pabaigą dar kartą jo  atidėti nenumatoma, nes tai sukeltų sumaištį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Vyriausybės parengtame infliacijos pasekmių mažinimo pakete gyventojams numatyta finansinė pagalba dėl išlaidų elektrai.

Seime skinasi kelią pataisos, ribojančios atsiskaitymus grynaisiais. Jei jos bus priimtos, nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų draudžiama atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.  Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.

30-ąjį gimtadienį visus šiuos metus minintis prekybos tinklas „Iki“ didelį dėmesį skiria ir savo darbuotojams. Apvalaus jubiliejaus proga dovanų sulaukė beveik 6 tūkst. bendrovėje dirbantys žmonės. „30-asis „Iki“ gimtadienis – didelė šventė mums visiems. Norėdami atsidėkoti už lojalumą, atsidavimą ir puikų darbą apdovanojome beveik 6 tūkst. „Iki“ kolektyvo narių – jiems įteikėme dovanų korteles.

Gyventojų gautos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą jų nekilnojamąjį turtą arba žemę nuo kitų metų nebus apmokestinamos gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčiais.   Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymų  pataisas. Jos įsigalios nuo 2023 metų sausio.  Dabar nei Gyventojų pajamų, nei Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad tokios pajamos neapmokestinamos.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos nuo birželio papildomai 5 proc. bus indeksuojamos senatvės ir valstybinės pensijos.   Už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą balsavo 118 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas premjerės Ingridos Šimonytės prašymu, numatytas ketvirtadienį.  Taip pat pritarta patikslintam 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui.

Vokietija 2022 metais pasiskolins papildomus 39,2 mlrd. eurų (42,1 mlrd. JAV dolerių), kovodama su ekonominiu karo Ukrainoje poveikiu, pirmadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Trečiadienį ministrų kabinetui bus pateiktas papildomo biudžeto projektas, kuriame bendra naujų paskolų vertė šiais metais padidės iki 138,9 mlrd. eurų.

Šiaulių oro uostas į itin didelių ir sunkių orlaivių aptarnavimą investuos apie 200 tūkst. eurų, didžiąją dalį lėšų tam skyrė jo savininkė Šiaulių savivaldybė.

Nors tūkstančiai gyventojų, dirbusių savarankiškai, jau yra deklaravę pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), tačiau nereikėtų užmiršti, kad dalis pinigų taip pat turi būti sumokama „Sodrai“, o tai padaryti liko savaitė. Gyventojai, kurie 2021 m. vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Didžioji Britanija pranešė panaikinanti muitus visoms prekėms iš Ukrainos, tuo pačiu uždrausdama kai kurių technologijų eksportą į Maskvą, siekdama padėti Kijevui kovoti su Rusijos invazija. Atsiliepdamas į tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, JK tarptautinės prekybos departamentas pirmadienį pranešė sumažinęs „visus muitus iš Ukrainos importuojamoms prekėms“, įskaitant pagrindines eksporto prekes, tokias kaip miežiai, medus ir paukštiena.

Verslininkas Gediminas Balnis išpirks 80 procentų grupės akcijų iš jas valdančių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių. Užbaigus sandorį G. Balnis taps 100 proc. restoranų grupės akcijų savininku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sandorio finansavimui G. Balnis ketina panaudoti savo turimą 20 proc. akcijų paketą nekilnojamojo turto valdymo įmonėse. Sprendimą akcininkai priėmė vakar, balandžio 25 dieną, sandorį ketinama užbaigti per gegužę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad liko savaitė laiko valstybės tarnautojams, politikams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams bei jų šeimos nariams deklaruoti turimą turtą. VMI duomenims tai jau atliko 45 tūkst. gyventojų, o iki gegužės 2 d. tai atlikti dar turi apie 54 tūkst. asmenų, rašoma VMI pranešime spaudai.

Šią savaitę Vyriausybė svarstys įstatymo projekto pakeitimą, kuris leistų ūkininkų įsteigtoms kaimo turizmo sodyboms gaminti ir parduoti savo gamybos alkoholinius gėrimus iki 65 laipsnių stiprumo. Kitaip sakant, būtų leista legaliai gaminti ir pardavinėti „naminukę“. Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys.

Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas pirmadienį pasiekė susitarimą dėl „Twitter“ – vienos įtakingiausių žiniasklaidos platformų planetoje – įsigijimo už 44 mlrd. JAV dolerių. Socialinis tinklas „Twitter“ pagarsėjo kaip buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) megafonas, kol uždraudė jo paskyrą, o E. Muskas, save vadinantis „laisvo žodžio absoliutistu“, pareiškė norintis reformuoti, jo nuomone, per daug uolų platformos turinio moderavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas, leidžiančias skirti sankcionuotų įmonių laikinąjį administratorių  Tai BNS antradienį patvirtino prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. Seimas pataisas priėmė praėjusią savaitę, jos numato, jog Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas Rusijos ir Baltarusijos įmonėms ir asmenims, jų valdomam turtui Lietuvoje bus skiriamas laikinasis administratorius.

Europos Centrinio Banko (ECB) aukšto rango pareigūnas paragino pasauliniu mastu reguliuoti kriptovaliutas, paaiškindamas, kad šių virtualių aktyvų vertė dabar yra didesnė nei rizikingų hipotekos paskolų 2007-aisias, dėl kurių tuomet kilo pasaulinė finansų krizė, ir turi burbulo požymių.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ plės orlaivių priežiūros bazę Kauno oro uoste ir investuos 15 mln. eurų.  Kaip antradienį paskelbė bendrovės atstovai, angaras padvigubins bendrovės pajėgumus Kaune, jame bus sukurta 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos aviacijos inžinerijos, mechanikos ir administracijos specialistams.

Kuris alaus prekės ženklas Lietuvoje yra palankiausiai vertinamas žmonių? Iš ko daugiau sulaukiama simpatijų – moterų ar vyrų? Tokius klausimus iškėlė tyrimų bendrovė „Supercrush“, 2021-ųjų pabaigoje atlikusi alaus prekės ženklų tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad Lietuvos rinkoje lyderio poziciją jau antrus metus iš eilės išsaugojo prekės ženklas „Volfas Engelman“, kuriam lietuvių palankumas netgi ūgtelėjo.

JAV viešinti finansų ministrė Gintarė Skaistė pakvietė šalies investuotojus perkelti savo plėtojamus verslus iš karą Ukrainoje vykdančių Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą. Ministrė, tęsiantis vizitui Vašingtone, susitiko su Amerikos-Lietuvos verslo taryba bei JAV Eksporto-importo banko vadovybe ir aptarė būtinybę plėsti šalių ekonominį bendradarbiavimą ir plėtoti investicijas, pranešė Finansų ministerija.

Lenkijoje panaikinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir pritaikius lengvatą kurui ir energijai, infliacija šalyje sumažėjo 2 procentiniais punktais, pranešė LRT. Anot Lenkijos ekonomikos instituto direktoriaus Piotro Arako, mokesčio lengvatos turėjo poveikį kainoms. „Prekybos centrų tinklai ir parduotuvės paprastai yra konkurencingos įmonės. Taigi kainų sumažinimas vienai grandinei paskatino likusias sekti paskui“, – sakė P. Arakas.

Pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Lietuvos paviljono vadovus darbuotojai kaltina mobingu bei seksualiniu priekabiavimu, jie taip pat kelia klausimus dėl galimo interesų konflikto, antradienį skelbia LRT. Anot darbuotojų, vadovai priešinosi ir iniciatyvai iškelti Ukrainos vėliavą bei taip išreikšti palaikymą Rusijos užpultai šaliai, prieš juos naudojo psichologinį spaudimą.

Situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje įtempta. Žmonės aktyviai ieško būstų tiek pirkti, tiek nuomoti. Statytojai įspėja apie kainų augimą ir mažesnę pasiūlą. Šiemet būstų bus pastatyta mažiau, o juos rezervuoti bus galima nebe brėžiniuose, o jau pastatytus. Tik tada vystytojai žinos, kiek kainavo statybos ir kiek paprašyti už būstą.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas mūsų šalyje. Pirmadienį koncerno prezidentas Danielis Obajtekas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Po susitikimo ministras pasakojo, kad jame aptartos „Orlen Lietuva“ investicijos į atsinaujinimą ir modernizaciją. Be to, joje bus perdirbama tik ne rusiška nafta.

Lietuvos banko (LB) atstovas kritikuoja kai kurias Vyriausybės siūlomas antiinfliacines priemones. LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, kad kompensacijos gyventojams už dujas ir elektrą yra netaiklios, o papildomas senatvės ir valstybinių pensijų indeksavimas ypač dosnus.  „Jeigu jos būtų taiklesnės, tada išlaidų reikia mažiau, tas struktūrinio biudžeto balanso pablogėjimas būtų mažesnis“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Dabušinskas.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad uostas yra pasirengęs krauti Ukrainos grūdus, tačiau tam reikia išspręsti logistikos kliūtis.  „Išsprendus krovinio pristatymo problemą, Klaipėdos uostas yra pasirengęs krauti dalį Ukrainoje užaugintų grūdų. Visi yra suinteresuoti padėti šaliai, kurią niokoja agresorius“, – pranešime sakė A. Latakas, pirmadienį Klaipėdoje susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ir maisto ministru Mykolu Solskiu.

Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus. Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.

Siekdama sumažinti neigiamą karo Ukrainoje poveikį maisto kainoms ES turėtų didinti maisto gamybą ir apsvarstyti galimybę atidėti tam tikrus aplinkosaugos tikslus bei reikalavimus, susijusius su biokuro priedų naudojimu, mano Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Jis teigė, kad Europos Komisija įvertino maisto tiekimo saugumą ir padarė išvadą, kad ES nesusidurs su maisto tiekimo problemomis, nes blokas yra pajėgus išsilaikyti iš pagrindinių maisto produktų.

Devintąjį kartą iš eilės Lietuvoje praūžė šalies nacionalinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas“. Šie metai, sako vieną iš konkurso finalui skirtų užduočių parengusios bendrovės „Ferdinand Bilstein“ atstovai, atnešė netikėtų atradimų. Nacionalinio meistriškumo finalui, kuriame susirungė iš 10 mokinių iš visos Lietuvos, įveikusių pirminę atranką ir apie 400 konkurentų, UAB „Ferdinand Bilstein“ atstovai paruošė užduotį, susijusią su aušinimo sistemos priežiūra.

Ukrainos piliečiai ir verslininkai, norintys pradėti veiklą Lietuvoje, verslo pradžiai ar apyvartinėms lėšoms galės skolintis trečdaliu pigiau, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Ukrainiečiams sudarome galimybę gauti paskolas su 30 proc. mažesnėmis palūkanomis verslo pradžiai. Taip jie galės lengviau įsikurti mūsų šalyje, perkelti savo verslą arba atrasti naujų veiklos sričių ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais.

Rusijos gamtinių dujų eksportas vamzdynais į Europą šiemet gali sumažėti maždaug trečdaliu dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjų keliamos konkurencijos bei Kremliaus vienašališko noro pereiti prie atsiskaitymų už dujas Rusijos rubliais, skelbia „Reuters“ agentūra. Jos kalbinti ekspertai teigė, kad Vladimiro Putino siekis priversti „nedraugiškas“ valstybes už dujas mokėti rubliais pakenkė Rusijos dujų eksporto perspektyvoms, Europai jį pavadinus „šantažu“ ir beveik vienbalsiai jį atmetus.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog atlikus vieno nuomonės formuotojo (angl. influencer) operatyvų patikrinimą, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. eurų mokesčių. Mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi socialiniame tinkle Instagram. Turėdamas keturias paskyras, jis reklamavo savo teikiamas virtualių valiutų rinkos, būsimų sporto įvykių lažybų pasiūlymų analizės paslaugas.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.