Verslas

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos. Dėl rekordinės infliacijos reikia jau „birželio pabaigoje“ užbaigti ECB obligacijų pirkimo programą, pareiškė Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis. „Ir jeigu tai birželį patvirtins ir gaunami duomenys, ir mūsų naujos prognozės, raginsiu liepą žengti pirmąjį žingsnį normalizuojant ECB palūkanų normas“, – pažymėjo jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas. Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Pastarosiomis savaitėmis bankas „Swedbank“ teigia pastebintis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad lietuvių kelionės į užsienį pastaruoju metu yra labai suaktyvėjusios, tačiau užsieniečiai savo rezervacijas Lietuvos kurortuose atšaukia. Anot M. Plepytės-Rainienės, šių metų pabaigoje kelionių organizatoriai, vykdantys keliones į užsienį, turėtų grįžti į priešpandeminį 2019 metų lygį. „Lietuvaičiai noriai keliauja į užsienį, kelionės yra perkamos ir šiuo metu labai didelis suaktyvėjimas.

Trečias mėnuo tęsiasi karas okupantų užpultoje Ukrainoje. Žuvusieji nuo orkų karių skaičiuojami tūkstančiais. Daugelis jų iki šiol tinkamai nepalaidoti dėl besitęsiančių karinių veiksmų ir sutrikusio tarnybų darbo. Panašu, kad tuo jau imtasi rūpintis ir okupantų mėginamame galutinai užimti Mariupolyje, kurio „Azovstal“ gamykloje dar laikosi Ukrainos kariai. Skaičiuojama, kad 90 proc. sugriautame mieste žuvo tūkstančiai civilių. Daugelio jų kūnai tebėra po sugriaustais pastatais.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų kiekvieną mėnesį perka naudotą automobilį. Kad nenusipirktų katės maiše, jiems būtų pravartu žinoti bent tai, ar mašina nebuvo apsemta, ar nedalyvavo rimtoje avarijoje. Bent dalį šios informacijos internete galima rasti žinant unikalų kiekvienam automobiliui VIN numerį (angl. vehicle identification number). Tačiau išsamesnė ir patikimesnė informacija pagal šį kodą dažniausiai yra mokama.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymams iš biudžeto kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui nuo šių metų liepos.   Numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę.  Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys susiduria su problema, kad jiems neužtenka įgyto darbo stažo ir pensija jiems nepriklauso. Komunikacija su užsienio institucijomis vyksta lėtai ir žmonės nežino, ar dokumentai juos pasieks sėkmingai. Ekspertai primena, kad skirtingose šalyse darbo stažo laikas nesutampa ir primena informacija pasirūpinti iš anksto.

30-mečio jubiliejų švenčiantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ metų pradžioje pasižadėjo visus metus kasdien stebinti savo klientus tūkstančiais įvairių prizų. Pagrindinį mėnesio prizą – 30 tūkst. eurų – balandį laimėjo Viktorija Čirgelytė iš Panevėžio. Sėkmė nusišypsojo merginai įprasto kassavaitinio apsipirkimo metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kainos Lietuvoje dar labiau paaugo ir infliacija vis labiau artėja link 20 proc. Per metus maistas ir paslaugos pabrango beveik 17 proc. ir tai, anot ekonomistų, dar ne pikas. Žmonės skundžiasi kainomis, tačiau dažnas pripažįsta – moka tiek, kiek verslininkai prašo. Premjerė Ingrida Šimonytė jau užsimena, kad rudenį gali siūlyti papildomų sprendimų infliacijai stabdyti. O kainoms kylant 200 tūkst.

Dar 2021 m. rudenį buvo priimtos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, numatančios, kad už aplinkos teršimą asmenims gresia ne tik baudos, bet ir transporto priemonių, kuriomis buvo gabenamos atliekos, konfiskavimas.

Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti, BNS patvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija.  Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, dėl eksporto penkis mėnesius bandyta kalbėti su dviem Taivano įmonėmis. Viena jų grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas. Anot jo, apmaudu, kad iš politikų pažadų teliko tik viešieji ryšiai, bandant šventinti situaciją dėl sugandintų santykių su Kinija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad yra tik du realūs būdai iš karo apimtos Ukrainos išvežti grūdus – su tarptautinių institucijų pagalba atblokuoti Ukrainos uostus arba sukurti humanitarinį krovinių gabenimo koridorių per Baltarusiją.   „Jeigu pasaulio bendruomenė gali kalbėti apie maisto trūkumą pasaulyje, nes neįmanoma išvežti Ukrainos grūdų, tai reikia išdrįsti ir atblokuoti uostus (Ukrainos – BNS), kad laivai galėtų išplaukti.

Populiariausio Lietuvos vasaros kurorto lankytojų naująjį sezoną laukia ir smagi naujiena. Palangoje pradės veikti didžiulis apžvalgos ratas. Sprendžiant iš viešos informacijos internete, naują pramogą teiks bendrovė „Rota fortuna“, kurios vadovas – žinomas verslininkas Dainius Drungilas, turintis ir daugiau įmonių, kurios veikia Palangoje. Šiais metais įkurta įmonė turi tris darbuotojus. Neseniai darbo skelbimuose ji ieškojo apžvalgos rato operatoriaus, įlaipintojo ir kasininko.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nuo karo pradžios Lietuva padeda Ukrainai energetikos ištekliais, taip pat ieško būdų, kaip dar labiau išplėsti pagalbą, pranešė Energetikos ministerija.  Ministro teigimu, iš „Orlen Lietuvos“ gamyklos Ukrainai buvo perduota tūkstančiai tonų kuro, taip pat įvairios įrangos.  „Lenkijos „Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo vienas svarbiausių punktų, iš kurio į Ukrainą buvo perduota tūkstančiai tonų kuro.

Tarptautinį "Circle K" degalinių tinklą valdanti Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą dėl veiklos Rusijoje perdavimo, pabrėždama, jog tikisi, kad Rusijos institucijos nebetrukdys pasitraukti iš šios šalies rinkos. Pranešime nenurodoma, kas perims šiuos aktyvus. „Tinklo degalinės Rusijoje jau kurį laiką nedirba su „Circle K“ prekės ženklu.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę. Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.

Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti žaliojo mirksinčio šviesoforo signalo. Registruotame Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių pakeitimo projekte, kuriuos ministras tvirtintų įsakymu, siūloma, jog „bendruoju atveju transporto priemonių šviesoforų žalias mirksintis signalas nenaudotinas“. Vis dėlto liktų ankstesnė nuostata, kad esant išimtims toks mirksintis signalas dar galėtų veikti, o jo mažiausia mirksėjimo trukmė automobiliams galėtų būti 5 sekundės.

Seime kelią skinasi Vyriausybės siūlymas nuo liepos 80 eurų iki 540 eurų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems gyventojams – tiems, kurių metinės pajamos neviršija minimalios mėnesio algos (730 eurų per mėnesį). Tam šių metų biudžete numatyta 103 mln. eurų. Padidinus NPD „į rankas“ gyventojai kas mėnesį gautų papildomai vidutiniškai po 16 eurų.   Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms pataisoms: už balsavo 121, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Per pastarąjį dešimtmetį egzotiškų prekės ženklų automobilių paklausa Lietuvoje išaugo kelis kartus. Vilniuje duris atvėrusių „Porsche“, „Maserati“ ir „Bentley“ prekybos salonų atstovai gali džiaugtis stebinančiai didele šių markių paklausa, o netgi retkarčiais sunkiai sutramdomų „Ferrari“ ir „McLaren“ gretos pradėjo plėstis mūsų šalies rinkos mastais nebūdingu greičiu.

Nors vartotojų kainos euro zonoje sparčiai kyla, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde atmetė profsąjungos raginimus susieti euro zonos centrinio banko darbuotojų darbo užmokestį su infliacija. Darbuotojų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją „nėra pageidautinas ir to neketinama daryti“, parašė Ch. Lagarde gegužės 5 dieną darbuotojams išsiųstame tarnybiniame pranešime, su kuriuo pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Lietuvos eksportas šiemet sausį-kovą padidėjo 30,5 proc. iki 9,759 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc. iki 11,374 mlrd. eurų. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (2,4 karto), baldų (26,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (36,2 proc.) eksportas. Importo augimui įtakos turėjo išaugęs žalios naftos (2,6 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,1 proc.), organinių chemijos produktų (90,5 proc.) importas, pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Verslui antradienį bus pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ukrainos ekonomika dėl Rusijos karinės invazijos šiemet susitrauks beveik trečdaliu, antradienį pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais sumažės 30 proc., nors dar kovą, netrukus po Maskvos invazijos pradžios, ERPB prognozavo 20 proc. nuosmukį. Bankas taip pat numato, kad 2023 metais Ukrainos BVP padidės 25 proc., o ne 23 proc., kaip buvo prognozuota kovo mėnesį.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), balandžio mėnesį buvo 9,1 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – balandį, palyginti su 2021 metų balandžiu – infliacija siekė 16,6 proc. pagal VKI apskaičiuotoji – 16,8 proc.

Akcijų rinkose vyraujančioms smukimo tendencijoms, kurias paskatino investuotojus išgąsdinęs agresyvus JAV pinigų politikos griežtinimas ir sparčiai kylanti infliacija, prasiskverbus ir į kriptovaliutų rinkas, bitkoino kursas antradienį pirmą kartą nuo 2021 metų liepos smuko žemiau 30 tūkst. JAV dolerių ribos. Investuotojams atsikratant turto, kurį jie laiko rizikingu, didžiausios pagal rinkos vertę pasaulio kriptovaliutos kursas antradienį nusileido iki 29,764 tūkst.

Daugelis Lietuvos restoranų svarsto, ar dėl augančių veiklos kaštų ir susikaupusių finansinių įsipareigojimų verta toliau dirbti, skelbia naujienų portalas „Delfi“.  Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos valdybos narys Tomas Rimydis sako, kad šiuo metu restoranams dėl infliacijos iškilo itin didelė grėsmė, o daugelis esą turi skaičiuoti ir apsvarstyti, ar verta tęsti veiklą.

Nusprendus įsigyti būstą, neužtenka turėti pradinį įnašą ar net visą prašomą sumą. Būsto pirkėjui dar teks susimokėti papildomus administravimo mokesčius. O jeigu būstą padės surasti nekilnojamo turto (NT) brokeris – dar ir komisinį mokestį jam. Šios išlaidos gali siekti ir daugiau nei 4 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo, kad ketina įsigyti butą Vilniuje.  „Būsto ieškau tiek naujos, tiek senos statybos. Viską nulems kaina ir vieta.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį dalyvauja Varšuvoje vykstančiame Ukrainos energetikos forume, skirtame koordinuoti pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui.  Pasak Energetikos ministerijos, Lenkijos klimato ir aplinkos ministrės Annos Moskwos kvietimu D. Kreivys renginyje dalyvauja kartu su kitais Europos Sąjungos šalių energetikos ministrais bei Ukrainos atstovais.

Pastaraisiais metais tradicinis finansų ir investicijų pasaulis vis labiau pripažįsta bitkoiną, tačiau Warrenas Buffettas išlieka skeptiškas kriptovaliutos atžvilgiu, rašo portalas CNBC. metiniame „Berkshire Hathaway“ akcininkų susirinkime jis teigė, kad tai nėra produktyvus turtas ir jis nesukuria nieko apčiuopiamo. Nepaisant pasikeitusio visuomenės požiūrio į bitkoiną, Buffettas vis tiek jo nepirktų. „Nežinau, ar per ateinančius metus, penkerius ar dešimt metų jis kils, ar kris.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių kreipiasi į kelionių agentūras, didžiausias susidomėjimas pastebimas šiltųjų kraštų kurortais. Fiksuojamas ryškesnis keliautojų srautas, jie renkasi brangesnius ir kokybiškesnius variantus. Ekspertai teigia, kad šiais metais yra užsakoma daugiau kelionių, įmonės ima siūlyti naujų maršrutų.

Du entuziastingi lietuviai – Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius – prieš metus pristatė pirmąjį pasaulyje nešiojamą arbatpinigių skaitytuvą, kuriuo kavinių lankytojai juos gali palikti vienu kortelės prilietimu. Remiami aludarystės lyderio „Švyturys“, idėjos sumanytojai restoranų ir barų darbuotojų kišenes papildė jau daugiau nei 100 tūkst. eurų suma, nuo kurios mažesni nei įprastai atskaitomi mokesčiai pasieks ir valstybės biudžetą.

Nepakankant dabar Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių rudenį būtų siūlomi papildomi sprendimai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto ji teigė mananti, kad dabartinių priemonių turėtų pakakti.  „Jeigu to (Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių – BNS) nepakaks, rudenį bus teikiami papildomi sprendimai. Bet kol kas manome, kad to, ką dabar esame pateikę, pakaks“, – pirmadienį sostinės Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Praėjusiais metais pakeitus Kelių eismo taisykles (KET), dabar Susisiekimo ministerija planuoja keisti ir Kelių šviesoforų įrengimo taisykles. Kaip nurodo ministerija, registruotais pakeitimais siūloma plačiau aprašyti vadinamąjį saugos laiką, kai transporto priemonės atlaisvina sankryžos zoną, kai naudojamas draudžiamas šviesoforo signalas visomis kryptimis. Taip pat išsamiau aprašyti žalio mirksinčio signalo naudojimą.

Istorines aukštumas pasiekusi infliacija bei geopolitinės rizikos gali sužlugdyti politikų svarstymus, ar iki 12-kos mėnesių prailginti mokestinių įstatymų įsigaliojimą. Dalis parlamentarų pritaria naujai tvarkai, kiti tuo abejoja.  Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti, kad mokesčių pokyčius numatančios pataisos įsigaliotų ne po pusmečio, o po metų, be to, jis siūlo panaikinti išimtį, pagal kurią su biudžetu priimami pakeitimai įsigalioja dar greičiau.

Visose valstybės arba savivaldos įstaigose, viešųjų paslaugų įmonėse praktiką atliekantiems studentams siūloma už darbą atlyginti, o privačiam sektoriui tai daryti būtų rekomenduojama.    Seime pradėtos svarstyti tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jas pristatęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad siūloma darbdaviams apmokėti ne visą praktiką, o tik privalomą.

Rusija per praėjusį mėnesį iš naftos ir dujų eksporto uždirbo 133,1 mlrd. rublių (beveik 1,5 mlrd. eurų) mažiau nei tikėjosi, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos finansų ministerijos duomenimis. Anksčiau ji prognozavo, kad balandį šalies biudžetas pasipildys 798,4 mlrd. rublių įplaukomis iš naftos ir dujų realizavimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šios pajamos praėjusį mėnesį sudarė daugiau nei 665 mlrd. rublių.

Senų, energiškai neefektyvių daugiabučių renovacijos poreikis Lietuvoje sparčiai auga – tai parodė ir paskutinis aplinkos ministro kvietimas, pagal kurį iš viso buvo gauta beveik 800 paraiškų, o jų įgyvendinimui bus skiriamas daugiau nei 435 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau nei 670 daugiabučių renovacija už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Vyriausybė pirmadienį šešias minutes trukusiame posėdyje pritarė Finansų ministerijos pakoreguotam tikslinamo šių metų valstybės biudžeto projektui ir teikia jį Seimui. Parlamentarai jį svarstys antradienį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas su keliais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Projektas grąžinamas Seimui beveik nepakeistas.

Ukrainos užsienio prekyba per šalies uostus dėl karo beveik sustojo – šalies uostų krovos galimybės šiuo metu panaudojamos vos penktadaliu, skelbia Intrastruktūros ministerija. „Taikos metu daugiau kaip 75 proc. mūsų užsienio prekybos vyko būtent jūrų keliais. Per uostus, kurie dabar yra uždaryti arba užblokuoti dėl Rusijos karinės agresijos, buvo pervežama daugiau kaip 90 proc. visų Ukrainos užsienio prekybos krovinių“, – sakė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas.

Lietuva dėl karo Ukrainoje nukentės itin smarkiai, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs mažiau nei prognozuota anksčiau – 3,5 proc., skelbia tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“. Anksčiau ji prognozavo 4 proc. ūkio augimą.   Pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija, pranešė bendrovė.

Šiuo metu kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Dėl to įvairios nuolaidos gyventojams itin aktualios. Tačiau viena iš populiariausių lojalumo programų nebeveiks „Senukų“ parduotuvėse. Nuo š. m. birželio 19 dienos „Kesko Senukai Lithuania“ pasitraukia iš „Mylimiausia“ lojalumo programos, skelbia bendrovė.

Balandį metinei infliacijai pasiekus 16,8 proc. ribą, ji per artimiausius mėnesius gali kilti dar labiau, nes infliaciją galinčios sustabdyti recesijos ekonomistai kol kas neprognozuoja.  „Gali būti, kad artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau kils, 20 proc. neturėtų pasiekti, bet tokios galimybės irgi neatmesčiau, tai – ekstremalesnis scenarijus.

Lietuviai mažiau lankosi piratinį turinį skelbiančiose svetainėse, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) parengtas tyrimas. Pagal vidutinį vartotojų apsilankymų skaičių per metus interneto svetainėse, kuriose neteisėtai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys, Lietuva 2018 metais Europos Sąjungoje buvo antroje vietoje, o 2021-aisiais – penktoje, pranešė Kultūros ministerija.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) pakilo 29,8 proc., pranešė organizacija. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) maistas pasaulyje atpigo vidutiniškai 0,8 procento. „Maisto kainų indeksą per mėnesį nusmukdė gerokai atpigęs aliejus, taip pat kiek atpigę grūdai. Tuo tarpu cukraus, mėsos ir pieno produktų kainos toliau augo“, – teigiama FAO ataskaitoje.