Verslas

Po pandemijos atsigavęs turizmas ir prieš tai padarytas kelionių agentūrų įdirbis rodo, kokie sprendimai išties pasiteisina. Kelionių organizatorius „Itaka“, dar 2019 m. pirmasis Lietuvoje pasiūlęs visus metus pasiekiamą Madeiros kryptį, fiksuoja rekordinius salos lankymo skaičius.

Per pandemiją ir jai aprimus riba tarp darbo ir laisvalaikio tapo itin plona, o kitiems net išsitrynė galutinai. Pasaulinis tyrimas rodo, kad stresą darbe patiria 44 proc. – istoriškai rekordinis skaičius žmonių, o net trys ketvirtadaliai Z kartos atstovų kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodo pervargimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šią temą „Tech Kinship“ bendruomenės renginyje nagrinėjo Lietuvos technologijų srities atstovai.

Viena didžiausių pasaulyje buitinės technikos gamintojų – Švedijos „Electrolux“ penktadienį paskelbė sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos, padalinį šioje šalyje parduoti jo vadovams. Bendrovė tokį sprendimą paaiškina tuo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl jo Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų „neįmanoma tęsti verslo šioje šalyje“. „Kaip jau buvo pranešta anksčiau, prasidėjus karui Ukrainoje, „Electrolux“ sustabdė savo veiklą Rusijoje.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, siekdamos sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas, penktadienį pareiškė, kad „skubiai“ sieks nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. „Įsipareigojame skubiai baigti rengti ir įgyvendinti šią priemonę“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškime, nenurodant viršutinės ribos dydžio.

Centralizuotos šilumos gamybai ketinant deginti mazutą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už taršą, todėl sąskaitos Vilniaus  gyventojams bus panašios, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, sako įmonės vadovas. Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.  „Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę augo 15 proc., dujos brango 13 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 26-rugsėjo 1 dienomis buvo 580 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 514,6 euro, arba 2,54 proc. didesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 9 proc. iki 335 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 12,5 proc.

Kremlius penktadienį įspėjo, kad dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo Europai tiekiamos rusiškos dujos, ateityje gali susidurti su techninėmis problemomis po šiuo metu vykdomų techninės priežiūros darbų. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Surėmę pečius atlaikysime šią žiemą visos Europos laukiančius energetinius sunkumus, merų konferencijoje penktadienį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.  „Artimiausiu metu turbūt labai daug kalbėsime apie tai, kokia bus artėjanti žiema, kaip esam kiekvienas pasirengęs, kokių turime išteklių, kokias problemas spręsime, bet tuo pačiu metu tai yra ir tas laikotarpis, kada esame pradėję ruošti roges vasarą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis prašo leidimo įsigyti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir įgyti vienvaldę įmonės kontrolę, penktadienį paskelbė Konkurencijos taryba.  „Koncentracija vykdoma Igoriui Udovickiui įsigyjant 30 proc. BKT (iš viso su turimomis akcijomis – 100 proc.

Nurodymas miškų urėdijas dalį medienos skirti biokurui ir jį be tarpininkų parduoti šilumos gamintojams sustabdys spartesnį šio kuro brangimą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, urėdijos biokurą tiesiogiai parduos už savikainą, be to, jo žaliava nebus išvežta iš Lietuvos ar parduota brangiau per tarpininkus.  „Biokuras, aišku, brangsta, bet jis brangsta ne šešiais-septyniais ar 10 kartų, kaip dujos, o dviem kartais.

Benzinas praėjusį mėnesį toliau pigo visose trijose Baltijos valstybėse, nors ir gerokai kukliau nei liepą, tuo tarpu dyzelino kainų kitimo kryptis išsiskyrė, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Estijoje degalai brangiausi. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje rugpjūtį atpigo vidutiniškai 3,3 proc. iki 1,779 euro, Rygoje – 2,6 proc. iki atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Pasaulinės maisto kainos rugpjūtį traukėsi penktą mėnesį iš eilės, iš dalies dėl atnaujinto eksporto iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).  FAO skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas traukiasi nuo tada, kai kovo mėnesį pasiekė visų laikų aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.  Pasak organizacijos, rugpjūtį užfiksuotas kuklus 1,9 proc. indekso nuosmukis.

UAB „Palink“, valdanti vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje „Iki“, keičia pavadinimą. Nuo rugsėjo 2 d. bendrovė bus vadinama „IKI Lietuva“, UAB, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Lietuvoje veikiame jau 30 metų, per juos augome, tobulėjome ir toliau nesustodami keičiamės. Nuolat peržiūrime veiklos procesus, kad patenkintume šalies gyventojų poreikius ir suteiktume geriausią apsipirkimo patirtį.

Artėjantį žiemos sezoną centralizuotos šilumos gamyboje deginant mazutą, Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur.

JAV gamybos sektorius rugpjūtį toliau plėtėsi, tačiau plėtros tempas atitiko ankstesnio mėnesio rodiklius, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Pasak Tiekimo valdymo instituto (angl. Institute for Supply Management, ISM), jo sudaromas gamybos indeksas išliko 52,8 proc. lygyje – kaip ir liepą. Rodiklis viršijo analitikų lūkesčius ir išliko aukščiau 50 proc. slenksčio, skiriančio plėtrą nuo susitraukimo.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Dėl Vokietijos oro vežėjos „Lufthansa“ pilotų streiko penktadienį atšauktas bendrovės skrydis iš Vilniaus į Frankfurtą.  Atšauktas skrydis, kuris buvo suplanuotas 6.10 val., BNS patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas.  „Tik vienas skrydis buvo atšauktas, daugiau nėra. Mūsų žiniomis, streikas tęsis tik vieną dieną“, – sakė oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas. Anksčiau „Lufthansa“ pilotus vienijanti profsąjunga „Cockpit“ pranešė, kad streikas vyks vieną dieną, nuo 01.01 val.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus, kad dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimas socialines pasekmes, veiklą sustabdžiusios Jonavos azoto trąšų gamintojos „Achema“ savininkės „Achemos grupės“ pagrindinė akcininkė Lidija Lubienė teigia pasigendanti objektyvumo ir verslo palaikymo. „Gerbiame visas viešai išsakytas nuomones apie susidariusią padėtį „Achemos“ gamykloje.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų antrąjį ketvirtį siekė 356,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 5,1 euro, skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1978,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1621,6 euro – 3,4 proc. didesnis.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Eksperimentiniuose kelio ruožuose Lietuvoje pradėta diegti nauja vairuotojų informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įranga jai pasiteisinus galėtų atsirasti daugelyje mažesnio intensyvumo kelio ruožų, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis. Inovatyvią įrangą, kuri įspėtų vairuotojus apie netoliese kelio esančius gyvūnus, sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos absolventai Darius Pratašius ir Kristina Pratašienė.

Atsisakius planų Klaipėdos uostą plėsti į Baltijos jūrą, jis plečiamas gilyn į Kuršių marias – tai būtina, nes kroviniai netolimoje ateityje jame gali netilpti, sako Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Jo teigimu, praradus eksportą iš Rytų uoste auga importuojamų krovinių dalis.  „Klaipėdos uostas tampa importo uostu, tą šiemet matome, o kitais metais galėsime stipriai įvardinti“, – interviu BNS sako A. Latakas.

Vokietija išsinuomos penktąjį plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, siekdama toliau mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos importo ir užsitikrinti tiekimą būsimomis žiemomis, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ministerija.  SGD importo terminalas bus įrengtas Vilhelmshafeno uoste Vokietijos šiaurės vakarų pakrantėje, o planuojama įrengimo data yra 2023 metų pabaigoje.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad smarkiai išaugusias sektoriaus išlaidas pajūryje praėjusią vasarą kompensavo didelis turistų srautas, penktadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms labiausiai smogė padidėjusios energetinės išlaidos bei brangstantys maisto produktai, komentuodama praėjusią vasarą Lietuvos pajūryje sakė asociacijos vadovė. „Mums energijos kaštai pakilo nuo 240 iki 340 proc.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, ūgtelėjo 1,1 proc., ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra „Istat“.  Šis skaičius, palyginti su 1 proc. liepos pabaigoje paskelbtu įverčiu, reiškia pagerėjusią padėtį, nes sausį–kovą augimas siekė vos 0,1 procento. Trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos augimą lėmė pramonės ir paslaugų plėtra, tuo metu žemės ūkio gamybos apimtys sumažėjo.

Lenkija balandžio-birželio mėnesiais sukūrė palyginamosiomis kainomis 5,5 proc. didesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 8,5 proc. pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį. „Naujausi ekonomikos augimo duomenys geresni už rugpjūčio viduryje skelbtus – jie rodė augimą antrąjį ketvirtį 5,3 procento.

JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ iš „Nordea“ įsigijo dar 11,6 proc. „Luminor“ banką ir jo grupės įmones valdančio „Luminor Holding“ akcijų.  Po šio sandorio, kurio vertė neskelbiama, „Blackstone“ priklauso 80 proc. „Luminor Holding“ akcijų, pranešė „Luminor“. Likusį beveik 20 proc.

Prie „Volkswagen“ vairo ketvirtadienį stojo naujasis generalinis direktorius Oliveris Blume, kuriam teks vadovauti Vokietijos automobilių milžinei sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis po ketverių neramumų kupinų metų, kuomet įmonės vadžias savo rankose laiko jo pirmtakas Herbertas Diessas. Liepos mėnesį gamintoja paskelbė apie savo sprendimą išsiskirti su H. Diessu, kuris pakurstė akcininkų nepasitenkinimą savo bekompromisiu siekiu elektrifikuoti grupę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“ aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Be to, bus tiriama, ar reikia keisti kainos skaičiavimo algoritmo parametrus. Tai nuspręsta Baltijos šalių reguliuotojams, perdavimo sistemos operatoriams ir „Nord Pool“ aptarus itin didelio elektros kainų šuolio priežastis rugpjūčio viduryje.

„Omniva“ prekės ženklą Baltijos šalyse naudojanti Estijos valstybinė pašto paslaugų ir logistikos bendrovė „Eesti Post“ (Estijos paštas) pranešė per pirmąjį pusmetį gavusi 63,2 mln. eurų veiklos pajamų – 19,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o uždirbtas beveik 0,7 mln. eurų veiklos pelnas nepateisino lūkesčių.

Per aštuonis mėnesius Lietuvoje įregistruota 20,7 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 23 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Vien rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu pernai, jų sumažėjo 0,6 proc. iki 2,6 tūkst.  Greitojo reeksporto mastai rugpjūtį buvo itin maži: vos 20 įregistruotų naujų automobilių buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 10 bus išregistruoti artimiausiu metu.

Dvi Japonijos įmonės išlaikys valdomas dalis Rusijos energetikos projekte, nepaisant to, kad Tokijas prisijungia prie sankcijų, įvestų Maskvai dėl karo Ukrainoje Maskva planuoja perleisti naftos ir dujų projekto „Sachalin-2“ eksploatavimą naujai rusų įmonei, o suinteresuotosios užsienio įmonės turėjo kreiptis dėl patvirtinimo, kad galėtų išlaikyti turimas akcijas.

Indijos ekonomikos, trečios pagal dydį Azijoje, metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį pagreitėjo iki 13,5 proc. nuo 4,1 proc. pirmąjį ketvirtį, skelbia oficialioji statistika. Ekonominis šuolis balandžio-birželio mėnesiais susijęs su menka palyginimo baze, nes prieš metus COVID-19 pandemija buvo praktiškai sustabdžiusi šios valstybės ekonomiką, o nauji užsikrėtimų protrūkiai nulėmė gana kuklų augimą šiemet sausį-kovą.

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria  20 stipendijų studentams,  kurie renkasi energetikos studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Koncerno „Icor“ valdytojai „Unit lnvest“ leista įsigyti medienos biokuro gamybos ir prekybos įmonę „Via fortis“. Leidimas verslo valdymo bendrovei „Unit lnvest“ suteiktas įvertinus, kad po sandorio nebus sukurta arba sustiprinta padėtis rinkoje, ketvirtadienį pranešė Konkurencijos taryba. Po sandorio „Unit lnvest“ valdys 100 proc. „Via fortis“ akcijų ir netiesiogiai – Latvijos „Biofuel Supply Company“, kuri dėl nepalankių ekonominių ir verslo vystymo sąlygų veiklos nevykdo.

Visi manome, kad banko sąskaitoje laikomi mūsų pinigai yra mūsų nuosavybė. Tačiau kartais norėdami jais pasinaudoti, klientai gali tuo gerokai suabejoti. Pasirodo, bankas kone kelias savaites gali neleisti naudotis nemenka suma pinigų, kurią perveda sutuoktinis.  Bankai jau seniai giriasi, kad Lietuvoje veikia momentiniai mokėjimai. Esą pinigus šalies viduje galima pervesti iš karto, visą parą, be jokių išeiginių. Tačiau, panašu, kad tai nėra visiška tiesa.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Besibaigiant vasarai, šių metų rugpjūtį kiek mažiau Lietuvos gyventojų skaitė naujienas internete. Vienintelio tv3.lt skaitytojų skaičius augo, kai visų kitų didžiųjų naujienų portalų – sumažėjo. Jau šeštą mėnesį iš eilės tv3.lt yra antras skaitomiausias portalas Lietuvoje. 2022 m. rugpjūčio mėnesį portalo tv3.lt vidutinis vienos dienos realių vartotojų (angl. real users) skaičius siekė beveik 485 tūkst. Tai yra 16,2 proc., arba 67,7 tūkst.

Lietuvos teismas laikinai areštavo Klaipėdos uoste stovintį užsienyje registruotą laivą „Midia“, kurio savininkė už remonto paslaugas Estijos bendrovei „Netaman Repair Group“ liko skolinga daugiau nei 24 tūkst. eurų.  Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 24 dieną Estijos įmonės prašymą patenkino remiantis tarptautine konvencija, kuria užtikrinami jūriniai reikalavimai.

Nors pastarąjį mėnesį elektros vartotojai šalyje patyrė ką reiškią rekordinės kainos biržoje, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis vien per rugpjūtį nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinkę vartotojai sutaupė 83 mln. eurų, palyginus jeigu jie būtų mokėję vidutinę biržos kainą, rašoma ESO pranešime žiniasklaidai.  Tai, anot l. e. p. ESO vadovo Renaldo Radvilos, yra neabejotinai rinkos liberalizavimo projekto nauda.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi apmokėtų Kaliningrado tranzito krovinių maždaug iki trijų savaičių. Tiek laiko LTG grupė veš leistinus Rusijos krovinius į Kaliningradą ir atgal, nes yra gavę iš ekspeditorių išankstinių mokėjimų už 2,5 mln. eurų, ketvirtadienį patvirtino įmonės vadovas Egidijus Lazauskas.  Anot jo, tolesnis šių krovinių vežimas priklausys nuo to, ar įmonės klientai ras sprendimus dėl apmokėjimų ir kokius sprendimus dėl to priims bankai.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informacija apie augančių energijos kaštų kompensavimą žmonėms turėtų būti paviešinta kitą savaitę.  „Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Pastaruoju metu itin suaktyvėjus finansiniams sukčiavimams, pinigus išvilioti norintys sukčiai ima naudotis ir gerai šalyje žinomų įmonių vardu, rašoma pranešime spaudai. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ praneša jau užfiksavusi atvejus, kai pasinaudojant įmonės vardu buvo bandomi išvilioti klientų asmeniniai, elektroninės bankininkystės ar mokėjimo kortelių duomenys. Apie įvykį nedelsiant informuotos atsakingos institucijos, bendrovė perspėja klientus išlikti budriems.

Dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimą ddiesnį nedarbą ir kitas socialines problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirmiausiai tai yra darbdavio atsakomybė, negalima žiūrėti į žmogų kaip į kažkokį įrengimą, kurį bet kada gali išvaryti remontui ar pašalinti. Žmonės yra gyvoji verslo audinio dalis“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.