Verslas

Pasaulį vis labiau kaustant nerimui dėl recesijos, OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienio susitikime greičiausiai susitars tik dėl nedidelio naftos gavybos prieaugio, o kai kurie ekspertai netgi prognozuoja, kad gavyba bus sumažinta, siekiant palaikyti kainas aukštame lygyje.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ skelbia antrinių bendrovių „Ignitis gamyba“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybų nepriklausomų narių atranką. Po vieną jų darbuosis organizacijos vystymo, po antrą – finansų valdymo srityje. „Ignitis grupė“ nurodo, kad naujos valdybos renkamos nusprendus keisti šiuo metu taikomą dvipakopį valdymo modelį į vienpakopį atsisakant iš darbuotojų suformuotos vykdomosios valdybos ir formuojant jas su priežiūros funkcija.

Mažmeninė prekyba liepą iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 4,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 1 procentu. Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,9 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – augo 0,4 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 0,5 proc., o per mėnesį – augo 0,3 procento.

Amerikiečių darbdaviai rugpjūtį sulėtino samdymo tempus, nors liepą buvo stebimas samdos padidėjimas ir nedarbo lygio sumažėjimas, penktadienį pranešė vyriausybė.  Net ir lėtėjant naujų darbuotojų įdarbinimo tempui, laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimas leido išlaikyti užimtumą aukščiau priešpandeminio lygio, teigiama atidžiai stebimoje Darbo departamento mėnesinėje ataskaitoje.  Praėjusį mėnesį JAV užimtumas padidėjo 315 tūkst.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per praėjusį mėnesį aptarnavusi 603,3 tūkst. keleivių – 54,8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Labiausiai keleivių padaugėjo Estijos-Suomijos maršrutais (67,2 proc.), o toliau rikiavosi Suomijos-Švedijos (48,5 proc.) ir Estijos-Švedijos (19,9 proc.) maršrutai. Pergabenta 35,53 tūkst. vienetų krovinių, 89,11 tūkst. lengvųjų automobilių – daugiau atitinkamai 23,4 proc. ir 14 procentų.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Turkijoje metų infliacijos lygis beveik nepasikeitė, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, suteikiantys vilties, kad metus trunkanti krizė, dėl kurios kainos pakilo 80 proc., pagaliau gali pradėti trauktis.  Valstybinė statistikos agentūra TUIK pranešė, kad rugpjūtį vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo didesnės 80,2 procento. Šis skaičius buvo šiek tiek didesnis nei liepą praneštas 79,6 proc. rodiklis ir tik nedaug didesnis už 78,6 proc.

Dėl išaugusių išlaidų energijai sveikatingumo klubų tinklas „Impuls“ keturiuose sporto klubuose laikinai stabdo baseinų zonų veiklą. Šių klubų lankytojams bus suteikta galimybė lankyti baseinus kituose keturiuose „Impuls“ klubuose. Juose ilginamas baseinų ir sporto salių darbo laikas, siūloma daugiau treniruočių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ruošdamiesi darbo pokalbiui iki detalių apgalvojame savo aprangą bei pasirepetuojame galimus atsakymus į potencialaus darbdavio klausimus. Neretas užmiršta, kad tokių pokalbių metu svarbu ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip elgiamės bei kokius papildomus daiktus turime su savimi. Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis pabrėžia, kad nereikėtų su savimi turėti nebaigto gerti kavos puodelio bei atkreipti dėmesį net į aksesuarus, kurie gali perduoti netinkamą žinutę pašnekovui.

Latvijos viešojo antžeminio transporto poreikis pirmąjį pusmetį buvo 33,3 proc. didesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį – pervežta 75,696 mln. keleivių, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Palyginti su 2020-ųjų atitinkamu laikotarpiu, jų padaugėjo 3 proc., o palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu – sumažėjo 37 procentais. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių per metus padaugėjo 32,5 proc. iki 43,188 mln., troleibusų ir tramvajų – 31,5 proc.

Vokietijos eksportas liepą traukėsi pirmą kartą per keturis mėnesius, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, sustiprinę nerimą, kad didžiausia Europos ekonomika gali artėti prie nuosmukio.  Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, šalis eksportavo prekių už 131,3 mlrd. eurų (131,4 mlrd. JAV dolerių) – 2,1 proc. mažiau nei birželį.  Kartu rodiklis buvo 14,3 proc.

Leisti ar neleisti atlikti mokėjimus su Rusija ir Baltarusija, yra pačių Lietuvos bankų atsakomybė ir apsisprendimas, sako Lietuvos bankas. LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, jog bankai turi teisę  riboti ar atsisakyti vykdyti tokius mokėjimus. „Padėties išskirtinumas – vykstantis karas ir sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Izraelio vyriausybė nusprendė uždrausti „Boeing 747“ ir panašių lėktuvų su keturiais varikliais skrydžius, kad sumažintų triukšmą bei oro taršą, skelbia agentūra „Reuters“. Šis ribojimas daugiausia bus taikomas krovininiams lėktuvams, nes dauguma oro vežėjų nustojo naudoti „Boeing 747“ ir kitus keturmotorius lėktuvus maršrutams į Izraelį.

Lietuva ketina plėtoti transporto koridorius per Karpatus link Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimą, šalis taip pat nori pagerinti susisiekimą geležinkeliais su Italija, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Siekiame plėtoti transporto koridorius per Karpatus Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų link, dar labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis, derinant įvairių rūšių transportą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą paskolins 0,5 mln. eurų lazerinio mikroapdirbimo sprendimų įmonei „Altechna R&D“, valdančiai prekės ženklą „Workshop of Photonics“. Pasak „Altechna R&D“ vadovo Gintauto Šlekio, paskola leis įmonei tęsti pandemijos metu pristabdytas investicijas.

Ignalinos atominė elektrinė (AE) dar kartą ieško, kas galėtų parduoti tarą, būtiną saugoti bei transportuoti radioaktyvias atliekas iš likviduojamos Maišiagalos saugyklos. IAE rugpjūčio pabaigoje paskelbė pakartotinį konkursą už neskelbiamą sumą įsigyti 958 vienetus 210 litrų talpos metalinių statinių, 14 vienetų konteinerių bei 12 vienetų krovininių konteinerių. Pasiūlymų konkursui laukiama iki rugsėjo 30 dienos.  Tiekėjas pasiūlymus gali teikti vienai ar kelioms pirkimo dalims.

Euras pirmadienį nukrito žemiau 0,99 JAV dolerio, pasiekdamas žemiausią lygį per dvidešimt metų, kai praėjusią savaitę Rusija paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.  Pirmadienį 05.35 GMT (08.35 val. Lietuvos) laiku euras buvo netekęs 0,7 proc. vertės ir kainavo 0,9884 JAV dolerio už eurą. Tai yra mažiausia euro vertė nuo 2002 metų gruodžio mėnesio.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

Vokietijos dujų saugykloms pildantis sparčiau nei planuota, Baltijos šalyse tendencija atvirkščia  – Inčukalno dujų saugykla – vienintelė tokia Baltijos šalyse – tuštėja ir smuktelėjo iki mažiau nei 50 proc., rašo portalas vz.lt.  Dujų saugyklos Europoje šiuo metu yra pripildytos kiek daugiau nei 80 proc., tuo metu Inčukalno dujų saugykloje prasidėjus paskutiniam dujų metų mėnesiui smuko žemiau iki 49,7 proc.

Švedija šeštadienį pranešė, kad pradės teikti milijardų eurų vertės likvidumo garantijas Šiaurės ir Baltijos šalių elektros energijos įmonėms, kad energijos trūkumas Europoje nevirstų finansų krize. Švedijos vyriausybės vadovė Magdalena Andersson pareiškė, jog Švedijai gresia „karinė žiema“, tačiau tikslios šių garantijų detalės vis dar derinamos. Diena anksčiau Rusija pranešė, kad neribotam laikui stabdo gamtinių dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream“ dujotiekiu, esą dėl techninių kliūčių.

Vyriausybė su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) tikisi iki metų pabaigos pagaliau baigti derybas ir pasirašyti įmonei itin svarbią 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartį – ji būtų pasirašoma pirmą kartą įmonės veiklos istorijoje. Tačiau susisiekimo ministras Marius Skuodis šios kelerius metus derinamos sutarties nesieja su besibaigiančiu LTG skelbtu 200 mln. eurų vertės elektrinių traukinių pirkimo konkursu.

Vilniaus kelių bei transporto statinių projektavimo bendrovė „Tec Infrastructure“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prašymu įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą sąrašą bendrovė įtraukta rugpjūčio 23 dieną. Jame nurodoma, jog LAKD dėl vėl pavėluotų atlikti darbų rugpjūtį nutraukė su „Tec Infrastructure“ dvi 115 tūkst. ir 43 tūkst. eurų vertės sutartis.

Gavusi leidimą Birštone, šalia poilsio komplekso „Vytautas Mineral SPA“ statyti poilsio namus bendrovė „Birštono plėtra“ kol kas jo statybų pradėti neplanuoja. „Projekto vystyti artimiausiu metu neplanuojame. Projektas bus vystomas, tik dėl neaiškumo ekonominėje situacijoje dar neapsispręsta, kada“, – BNS Plius komentavo įmonės vadovas Vytas Brusokas. Kaip skelbia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, leidimas projektui buvo suteiktas rugpjūčio 24 dieną.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte.  Pasak prezidento atstovo Rido Jasiulionio, darbinio susitikimo metu šalies ir Vyriausybės vadovai aptars pagalbos priemones gyventojams išaugus energijos kainoms. G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Savo rusiškam verslui pirkėjų ieškanti „Vičiūnų grupė“ viešai teigė šiemet nesudariusi jokių sutarčių su Rusijos subjektais, dėl karo prieš Ukrainą įtrauktais į sankcijų sąrašus. „Sienos“ surinkti duomenys rodo, kad tai prasilenkia su tikrove.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Kultūros ministerija planuoja modernizuoti esamas informacines sistemas. Ministerijos teigimu, taip siekiama universalią prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių ir kokybiškų paslaugų teikimą. Yra laukiama pasiūlymų Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimo ir modernizavimo, integravimo į kitas valstybines informacines sistemas galimybių studijai parengti.   Ministerija nurodė, kad galimybių studijos pirkime gali dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, Vokietija turės pakankamai energijos iki kitų metų, sekmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Pasak O. Scholzo, vyriausybė priėmė „savalaikius sprendimus“, kad išvengtų žiemos krizės. Be kita ko, pripildytos dujų saugyklos ir atnaujintas anglimi kūrenamų elektrinių darbas. „Mes išgyvensime šią žiemą“, – pridūrė kancleris.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Lietuvoje populiarėja naujas versliukas – prekyba raudonosiomis musmirėmis. Kilogramas džiovintų kainuoja nuo pusantro iki dviejų šimtų eurų, o kartais ir daugiau. Grybų žinovai sako, esą iš tokių musmirių gaminami ir liaudies medicinos vaistai, tačiau gydytojai susiduria su kita realybe – dar dažniau džiovintomis musmirėmis žmonės svaiginasi. Internete mirga marga skelbimų dėl superkamų raudonųjų musmirių.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką. Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui Krišjaniui Kariniui ir Estijos premjerei Kajai Kallas bus įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.   „Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė  Bronius Miežutavičius.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – nuo ketvirtadienio laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ šeštadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Kylant kainoms, pirkėjai ieško nuolaidų, akcijų, kurias vis dažniau ir siūlo prekybininkai. Tačiau perkant su nuolaida ne visada pavyksta sutaupyti. 20 eurų nuolaida susigundžiusiam vyrui teko įsitikinti, kad skūpus moka du kartus.  Vyras sako, kad internetinėje parduotuvėje įsigijo kvepalų klastotę. Tuo metu parduotuvės atstovas tikina, kad pasikeitė tik kvepalų pakuotė, tačiau kokybė išliko tokia pati.

Dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinos gamintoja „Siemens Energy“ penktadienį pareiškė, kad tepalo pratekėjimas, kuriuo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ aiškino savo sprendimą visiškai sustabdyti tiekimą šiuo dujotiekiu, „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą. „Tokia išvada nėra techninė priežastis stabdyti darbą“, – sakoma „Siemens Energy“ pareiškime. „Tokie pratekėjimai paprastai nepaveikia turbinos darbo“, o užsandarinimo darbus galima atlikti vietoje, nurodė kompanija.

Latvijos autotransportu per pirmąjį pusmetį pervežta 37,2 mln. tonų krovinių – 1,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių padaugėjo 1,3 proc. iki 28,9 mln. tonų, tuo tarpu tarptautinių – sumažėjo 8,8 proc. iki 8,3 mln. tonų, iš jų eksporto – padaugėjo 5,1 proc. iki 2,7 mln. tonų, importo – sumažėjo 1,6 proc. iki 1,8 mln. tonų, gabenimo užsienyje apimtys sumenko 19 proc. iki 3,8 mln. tonų.

Nors pastaraisiais mėnesiais nuolat girdime žinias apie rekordinę infliaciją ir būtinybę taupyti, šią vasarą rinkdamiesi telefonus lietuviai nebuvo linkę pernelyg susiveržti diržų. Populiariausių šiltojo metų sezono įrenginių tope atsidūrė net trys vėliausios serijos „iPhone“ telefonai, kuriems pasipriešinti sugebėjo tik keletas vidutinės klasės „Samsung“ modelių. Tokias tendencijas atspindi naujausia „Telia“ statistika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojai sugrįžta iš vasaros atostogų į darbus, studentai – į didžiuosius miestus studijoms. Tai reiškia, kad vėl prasidėjo spūstys, o tuo pačiu ir nelaimingų nutikimų keliuose. Prie jų ženkliai prisideda duobėti keliai – „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad situacija vis prastesnė. Šiais metais per sausio-liepos mėnesius dėl duobių keliuose jau išmokėta beveik 13 proc. didesnė suma, nei pernai dėl tos pačios priežasties per visus metus.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.