Verslas

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Italijos „Eni“, paaiškinęs, jog Austrijoje susidūrė su „transportavimo problema“, šeštadienį pranešė Italijos energetikos milžinė. „Gazprom“ mums pasakė, jog negali patvirtinti šiai dienai reikalingų kiekių pristatymo, ir aiškino, jog negali transportuoti dujų per Austriją“, – rašoma „Eni“ paskelbtame pranešime. Taigi „rusiškų dujų srautas bendrovei „Eni“ per Tarvizijaus įleidimo tašką bus nulinis“, nurodė bendrovė.

Augančios kainas verčia gyventojus taupyti, atsisakyti nebūtinų pirkinių ir paslaugų. Grožio specialistės pastebi, kad į salonus žmonės užsuka vis rečiau. Dalies grožio procedūrų gyventojai arba iš vis atsisako, arba atlieka jas namuose. Tad grožio salonams tenka trumpinti darbo valandas, taupyti elektrą ir šilumą.  Grožio salono, įsikūrusio Vilniuje, „Egoforma“ vadovė Viktorija Melčinskaitė pasakojo, kad šiuo metu tenka taupyti kaip ir visiems kitiems verslams ar gyventojams.

Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą peržiūrėjusios tarptautinės kredito reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ir „S&P Global Ratings“ teigiamai vertina efektyvią Lietuvos ekonominę politiką ir narystę euro zonoje, taip pat santykinai stabilų ir žemą valstybės skolos lygį, šeštadienio rytą pranešė Finansų ministerija.

Šiemet kelis kartus pakilus elektros ir dujų kainoms viešbučiai, SPA kompleksai bei vandens parkai sako turintys ribotas galimybes prisitaikyti prie tokios situacijos, tačiau stabdyti veiklos kol kas neplanuoja – įmonės taupo pelno sąskaita, didina paslaugų kainas. Visgi kai kurios jų užsimena, kad nesulaukus valstybės pagalbos gali tekti atleisti darbuotojų. Kai kurie viešbučiai Šventosios kurorte žiemos sezono metu stabdo veiklą.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Šildymo sezono pradžios šiemet su baime laukia tiek gyventojai, tiek verslo atstovai. Dėl energijos kainų šuolio, verslininkai buvo priversti gerokai pasukti galvą, kokiais būdais galima būtų sumažinti energijos sąnaudas. Užbėgant įvykiams už akių, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė primena apie tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą šaltuoju metų laiku.

Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vidinis tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes, nedelsiant pradėtas ir įmonės viduje, skelbia Registrų centras. Ketvirtadienio vakarą centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.

Kai kuriems pėstiesiems taip įgriso išmėtyti ir takus užstojantys žmonių palikti elektriniai paspirtukai, kad jie ėmėsi iniciatyvos. Lietuvos pėsčiųjų asociacija apvažiavo sostinės gatves ir nuo jų nurinko besimėtančius elektrinius paspirtukus. O paspirtukus nuomojanti bendrovė piktinasi – žmonės kilnoja ne savo turtą. Aktyvistai jiems rėžia atgal, kad grąžino paspirtukus jų savininkams.

Lietuvoje vidutinė temperatūra kai kuriomis paromis jau krenta žemiau 10 laipsnių šilumos. Tačiau didieji miestai taupo ir skelbti šildymo sezono pradžios neskuba. Štai Panevėžio savivaldybė kitą savaitę ketina šildyti tik vaikų darželius, o kada gyventojai sulauks šilumos ir daugiabučiuose, dar nežinia, sinoptikai orų pokyčių kitą savaitę dar neprognozuoja. Tiesa, šildymo kaina didmiesčiuose bus didesnė nei pernai, kai kur net iki trijų kartų.

Saulės baterijos sparčiai populiarėja ir Latvijoje. Tiesa, gyventojai jas dažnai kaip papuola patys montuoja tiesiog ant daugiabučių namų fasadų ar balkonų ir taip bjauroja pastatus. Aiškėja, kad tokios saulės baterijos ant daugiabučių „dygsta“ neteisėtai. Specialistai įspėja, kad mėgėjiškai sumontuoti nežinia kokie įrenginiai gali būti pavojingi. Devynių aukštų daugiabutis Lubānas gatvėje Rygoje. Saulės kolektoriai yra rankų darbo, o kabelis kabo tiesiog ant lango ir balkono.

Latvijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo švelninami reikalavimai energijos gamybos ir tiekimo objektų, įskaitant vėjo jėgainių parkų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, statybai. Įstatymas parengtas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos gamybą, taip pat padidinti Latvijos energetikos sektoriaus saugumą ir nepriklausomybę, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime.

Itin greitas „Aston Martin“ automobilis, su lempose paslėptais kulkosvaidžiais jau tapo slaptojo agento Džeimso Bondo vizitine kortele. Sėsti už šio sportinio automobilio vairo, greičiausiai, neatsisakytų nė vienas, tačiau tai galės padaryti tik vienintelis laimingasis – žmogus, kuris už jį aukcione paklojo daugiau nei 3 milijonus eurų.

Europos Sąjungos energetikos ministrai penktadienį pasiekė politinį susitarimą dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų, skirtų padėti skubiai sumažinti rekordines elektros kainas vartotojams. Susitarimu nustatytos bendros priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti elektros paklausą ir surinkti bei perskirstyti energetikos sektoriaus perteklines pajamas galutinių vartotojų naudai.

Rugsėjį dar beveik 10 tūkst. buvusių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ vartotojų pasirinkus kitą tiekėją bei kiek atpigus elektrai, mažėja ir valstybės kompensacijų likusiems įmonės klientams poreikis – iš valstybės biudžeto spalį tam reikės maždaug 1,85 mln. eurų, arba 2 kartus mažiau nei planuota anksčiau. Be to, spalį mažėja ir garantinio tiekimo tarifas.   Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

Už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai penktadienį pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymams, siekiant suvaldyti aukštas energijos kainas Europoje. Tačiau lieka neaišku, ar dėl to Lietuvai bus kokios naudos.  Energetikos ministerija tikina, kad po derybų jame atsižvelgta į Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo.

Degalų mažmeninės kainos per šį mėnesį smuktelėjo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias populiariausios markės benzinas išliko Lietuvoje, o dyzelinas pigiausias tapo Latvijoje. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje rugsėjį atpigo vidutiniškai 3,9 proc. iki 1,709 euro, Rygoje – 6,5  proc. iki 1,714 euro, Taline – 5,3 proc. iki 1,799 euro.

Milijoną eurų Lietuvos paštui skolingiems teismams pašto išlaidoms teismams kitąmet numatoma skirti 1,5 mln. eurų, tačiau šių lėšų nepakaks, sako Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Turime vieną geresnę naujieną – šiek tiek papildomų lėšų pašto išlaidoms. 1,5 mln. eurų atrodo daug, bet milijonas skola, dalinsim teismams, kalbėsime, kad kuo mažiau tų pašto išlaidų būtų“, – penktadienį BNS Klaipėdoje prieš Teisėjų tarybos posėdį sakė S. Rudėnaitė.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Didėjančios sąskaitos už elektros energiją ir dujas koreguoja gyventojų įpročius. Prekybininkai pastebi, kad auga susidomėjimas aukštesnės energetinės klasės elektronika, perkamos taupyti padedančios prekės. Stebi elektros suvartojimą Prekybos tinklų atstovų teigimu, drastiškai augančios išlaidos už elektros energiją skatina gyventojus imtis veiksmų.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Jau nuo kitos savaitės išmokų gavėjai gali tikėtis, kad į jų sąskaitą „Sodra“ perves pinigų. Kadangi spalį prasideda paskutinis šių metų ketvirtis, nuo jo pradžios skiriamos kai kurios didžiausios ir mažiausios išmokos kiek paaugs. Penktadienį „Sodra“ paskelbė, kada gyventojams bus išmokėti pinigai spalio mėnesį.

Lenkijos energetikos giganto „Orlen“ akcininkai per neeilinį susirinkimą pritarė jo sujungimui su valstybės kontroliuojama gamtinių dujų įmone „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), praneša Lenkijos žiniasklaida. Skelbiama, jog beveik 82 proc. iš 68,36 proc. akcijų valdančių „Orlen“ dalininkų pritarė atitinkamai rezoliucijai. Prieš balsavo 0,016 proc., o likusieji akcininkai susilaikė.

Panevėžio tekstilės bendrovė „Linas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 526 tūkst. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 17,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 637 tūkst. eurų. Grupės pirmo pusmečio pardavimo pajamos siekė 8,99 mln. eurų – 5,1 proc. daugiau nei prieš metus, kai jos siekė 8,55 mln.

Penktadienį ryte, dėl prasto matomumo, iš Talino skridęs lėktuvas buvo priverstas leistis Latvijos sostinės Rygos oro uoste. „Priežastis paprasta – blogas matomumas tam tikrais laikotarpiais“, – paaiškino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.  Pasak jo, planinis lėktuvo iš Talino nusileidimas Vilniuje turėjo įvykti šiek tiek po 10 val.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo, o ne traukėsi, kaip buvo manyta anksčiau, parodė penktadienį paskelbti duomenys, šiek tiek susilpninę nuogąstavimus dėl nuosmukio, kuriuos paskatino vyriausybės pristatytas sumažintų mokesčių biudžetas. Bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais padidėjo 0,2 proc. (pirminiai duomenys rodė 0,1 proc.

Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson palaiko siūlymą įvesti kainų lubas iš Rusijos importuojamoms dujoms.  „Turime panaikinti paskatas Rusijai manipuliuoti (tiekiamų dujų – BNS) kiekiais ir atsakymas yra aiškus – turime pasiūlyti kainų viršutinę ribą visoms rusiškoms dujoms, ne tik patenkančioms dujotiekiais, bet ir SGD (suskystintoms gamtinėms dujoms – BNS)“, – penktadienį prieš neeilinės energetikos ministrų tarybos posėdį Briuselyje  žurnalistams sakė K. Sims...

Penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Jis vėl sukritikavo premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą ministrų kabinetą, kuris iki šiol nėra paskelbęs jokių planų, kaip verslui bus padedama dėl smarkiai išaugusių energetikos išteklių kainų. Ministrė ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo pakomentavo jo detales.

Lietuvos bankams nuo rugsėjo nebeaptarnaujant Rusijos ir Baltarusijos prekių gabenimo  per Lietuvą į Kaliningrado sritį, avansinių mokėjimų iki tol gavę „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia, jog šių tranzitinių krovinių srautas mažėja. Pasak grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“, šiuo metu dalis tranzitu tarp Rusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvą gabenamų krovinių vežama naudojant klientų iki rugsėjo pradžios avansu gautus pinigus.

Visą spalio mėnesį mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle ir toliau galios specialūs tarifai skambučiams ir žinutėms į Ukrainą, rašoma pranešime spaudai. Minutės kaina – 0,05 Eur, SMS žinutės – 0,10 Eur. Specialūs tarifai yra taikomi „Tele2“ privatiems ir verslo klientams, taip pat išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ vartotojams. „Vykstant karui Ukrainoje bene svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti susisiekimą su šioje šalyje esančiais ar ten vykstančiais žmonėmis.

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę nepasikeitė ir toliau išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių, o dyzelinis kuras atpigo maždaug 3 centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras rugsėjo 19–26 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,66 euro, jo kaina nepakito, o dyzelinis kuras – 1,76 euro (rugsėjo 12–19 dienomis – 1,79 euro). Vidutinė benzino kaina per penkias pastarąsias savaites sumažėjo 10,9 cento, o dyzelinis kuras per tris paskutines savaites vid...

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo šilumos siurbliai, kuriais aktyviai keičiami iškastinį kurą deginantys taršūs katilai. Paskutiniame Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame paramos kvietime šiemet vasarą net 4 iš 5-ių namų ūkių rinkosi būtent šilumos siurblį. Specialistai sako, kad šis naujoviškas būsto šildymo būdas turi daug privalumų, bet čia tikrai yra ir niuansų.

SBA grupės investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto (NT) fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, jo konsoliduotos pajamos buvo 2,5 mln. eurų – 4,4 proc. daugiau, pranešė fondas. Teigiama, kad grynojo pelno augimą daugiausiai lėmė „Žalgirio 135” ir „Kauno Doko” verslo centrų vertės pokytis.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje birželio pabaigoje siekė 28,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 10 013 eurų TUI, penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Didžiausių investuotojų trejetuke buvo Vokietija (5,5 mlrd. eurų), Švedija (3 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Lietuvos paslaugų eksportas antrąjį ketvirtį siekė 4,2 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 2,6 mlrd. eurų – 33,1 proc. daugiau. Paslaugų balanso perviršis – 1,6 mlrd. eurų arba 10,2 proc. BVP – per metus padidėjo 15,1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.

„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables" pasirašė sutartį dėl 100 proc. įmonės, vystančios vėjo parką Lenkijoje, akcijų įsigijimo. Įsigyto vystomo vėjo parko (Silezija 2) instaliuota galia sieks iki 137 MW. Projektas yra pažengusioje vystymo stadijoje, planuojama parko komercinės veiklos pradžia – 2024 m. antras pusmetis.

Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo nuo –4,2 iki –8,2 procento. Tam įtakos turėjo besitęsiantis karas Ukrainoje bei išaugusios energijos kainos: rugsėjį 4,1 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija, 5,6 proc. – energijos kainų augimas, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos paslaugų eksportas antrąjį ketvirtį siekė 4,2 mlrd. eurų – 25,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Paslaugų importas siekė 2,6 mlrd. eurų – 33,1 proc. daugiau. Paslaugų balanso perviršis – 1,6 mlrd. eurų arba 10,2 proc. BVP – per metus padidėjo 15,1 proc., penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas.

Ispanijoje metų infliacija rugsėjį atsitraukė nuo aukščiausio per beveik keturis dešimtmečius lygio, sumažėjus elektros ir degalų kainoms, parodė išankstiniai Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenys.  Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmėsi didinti palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų plėtrą.  Ispanijoje metų infliacija rugsėjį siekė 9 proc., palyginti su 10,5 proc. rodikliu rugpjūtį.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas sako, kad iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą gabenamų krovinių srautas pastaraisiais mėnesiais yra išaugęs. Pasak Egidijaus Lazausko, šiuo metu iš Ukrainos į Klaipėdą daugiausia vežami grūdai, o atgal keliauja kuras. „Ukrainiečiai kaip alternatyvą Odesai į Lietuvą atveža grūdus, o iš Klaipėdos namo gabenasi dyzeliną, nes jo poreikis Ukrainoje šiuo metu yra milžiniškas ir yra problemų su jo tiekimu“, – BNS sakė E. Lazauskas.

Itin daug energijos sunaudojantis šiltnamių verslas gali žlugti, sako Šiltnamių asociacijos pirmininkas. Evaldo Masevičiaus teigimu, šiltnamių įmonės nebekalba ne tik apie rentabilumą, bet ir paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą. „Net 50 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi naujos iniciatyvos – kuria Konsultacinę tarybą, į kurią pakvietė narių iš septynių verslo asocijuotųjų organizacijų, atstovaujančių didžiajai daliai šalies mokesčių mokėtojų, penktadienį rašo portalas vz.lt.  Pasak VMI viršininkės Editos Janušienės, pagrindinis šios tarybos tikslas – įtraukti verslo asociacijas į diskusijas ir sprendimų priėmimą dėl mokesčių administravimo, VMI projektų, paslaugų bei kitų su inspekcijos veikla susijusių klausimų.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminale penktadienį baigia iškrauti septintą šį mėnesį tanklaivį, o spalį planuoja atsigabenti aštuonis tanklaivius.  Ketvirtadienį iš Egipto atplaukęs tanklaivis „Orlen Lietuvos“ valdomai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai atgabeno 100 tūkst. tonų Saudo Arabijos naftos. „Ryte baigus šio tanklaivio krovą bus įgyvendintas rugsėjo mėnesio krovos Būtingėje planas. Iš viso per šį mėnesį bus iškrauta apie 673 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Profsąjungos prašo minimalią algą didinti iki 871 euro, tačiau darbdaviai sako, kad ją reikėtų didinti ne daugiau 800-tų eurų. Vyriausybė siūlo kompromisą – algą pakleti iki 840 eurų. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kalbėdama apie MMA didinimą, sako, kad, jei nuo Naujųjų bus priimtas Vyriausybės siūlymas algą kelti iki 840 eurų, žmonės vis tiek gyvens šalia skurdo ribos, nes MMA į rankas augs iki 635 eurų, o prognozuojama santykinė skurdo riba 2023-iaisiais sieks 625 eurus.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.