Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas.
Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.
Anot jų, žmonių sąskaita esą pelnosi ir valstybė, kuri nesutinka sumažinti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) maisto produktams.
Vis dėlto valstybė visus surenkamus mokesčius išleidžia finansuoti viešosioms paslaugoms (pvz., saugumui, švietimui ar sveikatos apsaugai), taip pat įvairioms išmokoms.
Kainas sumažintų tik mažesnis PVM?
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis atkreipė dėmesį, kad prireikus visada galima pasižiūrėti įvairių įmonių pelnus, kurie skelbiami viešai.
„Mūsų antkainis sudaro apie 21 proc. Tiek vidutiniškai užsidedame ant visų prekių, taip pat ir pramoninių. Nors jų antkainis paprastai yra didesnis, o greitai gendančių prekių antkainis yra mažesnis. Praeitais metais mūsų pelnas sudarė 2 proc. Taip yra, nes 19 proc. sudaro išlaidos, o uždirbame 2 proc.
Jeigu praeitais metais būtume dirbę „ant nulio“, visos kainos būtų galėjusios atpigti tik 2 proc.“ – skaičiavo prekybos tinklo vadovas.
Pasak D. Dundulio, prekės parduotuvėse atpigtų, jeigu būtų sumažintas PVM.
„Tiek, kiek procentų būtų sumažintas PVM, tiek procentų atpigtų ir prekės. Jeigu PVM būtų sumažintas 5 proc. ar 21 proc., tiek mažėtų ir maisto produktų kainos.
Tačiau kažkada PVM nuo 18 proc. augo iki 20 proc., o vėliau ir 21 proc. Kainos iš pradžių net nesikeitė, jų kainodara buvo koreguojama per keletą mėnesių. Todėl jeigu ir sumažintume PVM 1–2 proc. pirkėjai pokyčių nepajaustų. Reikėtų PVM mažinti tam tikroms prekių grupėms ir dideliu procentu. Tada pamatytume, kad kainos tikrai pasikeitė“, – tikino prekybos tinklo vadovas.
Vartotojų sąskaita pelnosi ir valstybė
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sakė, kad kainos yra įmonių komercinė paslaptis.
„Mes, kaip asociacija, neturime duomenų ir nežinome, ką kiekviena įmonė susitaria su prekybininkais. Ir tie procentai yra įvairūs, tačiau prekybininkai uždirba tikrai ne mažiausiai.
Be to, ir valstybė gviešiasi vartotojo ir atsiima savo 21 proc. PVM. Kitose šalyse valstybės apetitas siekia tik 5 proc. Valstybė irgi stengiasi nulupti savo dalį nuo vartotojo. Negalima sakyti, kad tik prekybininkai ar perdirbėjai bando uždirbti iš gyventojų“, – atkreipė dėmesį asociacijos vadovas.
E. Mackevičius prieštaravo Vyriausybės požiūriui, kad iš mažesnio PVM išloštų tik prekybininkai, o ne pirkėjai.
„Juk tam ir reikalinga valstybės priežiūra, Konkurencijos taryba. Įmanoma tai sukontroliuoti ir pamatyti, kokia yra situacija. Sumažinus PVM, mes, gamintojai, iš karto turėtume galimybę sumažinti kainas.
Lenkijoje mažesnis PVM maisto produktams, todėl ir kainos ten mažesnės. Tuo metu Lietuvoje teigiama, kad sumažinus PVM kainos nesumažėtų, o iš lengvatos bandytų pasipelnyti prekybininkai. Be to, užkirstume kelią šešėliui, nes dabar žmonės perka iš Lenkijos mėsą pigiau, o atsivežę čia parduoda kaip lietuvišką brangiau“, – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, Lietuvos įmonėms mažesnis PVM padėtų padidinti apyvartas ir sumažinti kainas.
Kainas reguliuoja perdirbėjai
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius sakė, kad pienininkai susiduria su priešinga situacija. Anot jo, kainos auga visiems, išskyrus ūkininkus – esą jie už superkamą pieną gauna ne ką daugiau nei anksčiau.
„Tiesa, pieno supirkimo kaina kilo jau pernai. Pagaliau pasiekėme Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šiandien kaina po truputį vėl krenta ir siekia apie 0,50 euro už litrą.
Pieno gamintojai mažai gali derėtis, nes Lietuvoje pieno supirkimo kainas nustato perdirbėjai. Jų pusėje yra derybinės galios“, – pastebėjo asociacijos direktorius.
E. Bičiaus teigimu, žmonės mato tik padidėjusią pieno supirkimo kainą ir iš karto sako, kad ūkininkai turtingi.
„Tačiau ūkininkai turi ir išlaidų. Prieš metus viskas buvo pigiau – pašarai, kuras, trąšos, elektra. Jeigu gyventojai gali sutaupyti išjungę lemputę, tai ūkininkai negali nemelžti karvių ar nevalyti mėšlo, o viskam reikalinga elektra. Elektros sąnaudos išaugo kelis kartus. Kai kurie ūkininkai skaičiuoja, kad sąskaitos nuo 1 tūkst. eurų jau išaugo iki 8 tūkst. eurų.
Daugiausiai kainas diktuoja prekybininkai, jų dalis kainodaroje sudaro apie 30 proc. Ūkininkavimo perspektyva nebežavi žmonių, todėl stebime, kad mažėja pieno ūkių. O kai mažėja karvių skaičius, mažėja ir pieno gamyba“, – komentavo asociacijos vadovas.
Anot jo, pieno pramonę gelbėja ir importas.
„Paskutiniais metais ypač ženkliai išaugo žaliavinio pieno importas iš Latvijos ir Estijos.
Mūsų pieno perdirbimo pramonė yra galinga, turi didelius pajėgumus. Todėl jiems reikia žaliavos. Tačiau užsienyje irgi yra perdirbėjai, todėl lietuviai turi konkuruoti siūlydami didesnę kainą“, – sakė E. Bičius.
Savęs nelinkę nuskriausti nei prekybininkai, nei perdirbėjai su gamintojais
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, lapkričio pradžioje maisto prekių kainos buvo 34 proc. didesnės nei prieš metus.
Naudodamasis portalo www.produktukainos.lt duomenimis ekonomistas suskaičiavo, kuriose vertės kūrimo grandinės dalyse labiausiai padidėjo, pavyzdžiui, pieno kaina.
„Rugsėjį jo kaina vidutiniškai siekė 42ct/l, arba 47 proc. daugiau negu prieš metus.
Kaip pasiskirstė 42 ct/l padidėjimas:
+15 ct/l žaliavinio pieno gamintojo (ūkininko) dalis
+9 ct/l perdirbėjo ir didmenininko dalis
+11 ct/l mažmenininko dalis
+7 ct/l PVM dalis
Nepanašu, kad kuri nors grandis būtų save nuskriaudusi“, – atkreipė dėmesį T. Povilauskas.
Jis sakė, kad Lietuvoje daug kas kainas užsikėlė su atsarga į priekį, tačiau didesnės gyventojų pajamos kainų augimo nesustabdytų, priešingai, tik padidintų.
„Vartotojas galėtų būti atsargesnis ir nepirkti tų prekių ar paslaugų, bet jeigu padidintume žmonių pajamas 20 proc. jis pirks tas prekes. Ir tai bus postūmis pardavėjams dar daugiau kelti kainas.
Nors darbuotojai pyksta, kad darbdaviai nedidina algų, bet toks didinimas tik skatintų infliaciją“, – sakė T. Povilauskas.
Ir tuos neplaninius milijardus gauna nieko nedarydama, bet vistiek dar mažai, todėl dar skolinasi, nes gi reikia energetikams aukštas kainas apmokėti !
