Pristačius kitų metų valstybės biudžeto projektą, planuojamu atlyginimų didinimu pasipiktino statutinių pareigūnų profesinės sąjungos, taip pat daliai pedagogų atstovaujanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Nors kai kurie kultūrininkai metai iš metų piktinasi kultūros finansavimu ir mažomis sektoriaus darbuotojų algomis, šįsyk protestų nežada.
Derybos dėl kolektyvinės sutarties
Kaip Eltai teigė Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovas Laimis Roslekas, šiuo metu tebevyksta derybos su Kultūros ministerija dėl kolektyvinės šakos sutarties.
Pasak jo, siekiama susitarti dėl 7,5 proc. darbo užmokesčio augimo su galimybe ateityje jį didinti iki 10 proc.
„Derybose šių metų siekis yra susitarti dėl 7,5 procento algų didinimo su sąlyga, kad kitais metais dar pridės 2,5 procento. Tai iš viso būtų apie 10 procentų – susitartume, kad kitais metais atlyginimai būtų pakelti daugiau“, – Eltai kalbėjo L. Roslekas.
„Aišku, kad tu nesi iki galo patenkintas dėl finansavimo. Vis tiek mūsų siekis yra tas seniai pasirašytas memorandumas, kad kultūros darbuotojų atlyginimai siektų bent 90 procentų švietimo darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Tai dar nėra pasiekta“, – pabrėžė profsąjungos vadovas.
Kalbėdamas, kaip vertina kitų metų kultūros sektoriui planuojamas skirti valstybės biudžeto lėšas, L. Roslekas teigė, kad „norai visada yra didesni, tik visą laiką turi pasverti galimybes“.
„Norėti galima daug ko. Tai mes galime norėti ir 15 procentų algų didinimui, bet galimybės yra ribotos. Biudžetas yra toks, koks yra“, – sakė jis.
„Mes gi vis tiek stebime, matome, kokia yra opozicijos kritika dabartiniam biudžetui ir taip toliau. Tai taip, gynybai turime skirti daugiau, taip, visur tas finansavimas apkarpytas. Bet, na, tu negali neįvertinti ir kultūros ministro pastangų, nes, kaip matėte, anksčiau turėjome visai kitokių Kultūros ministerijos variantų, dėl ko ir kilo tie visi protestai“, – pridūrė L. Roslekas.
Tiesa, jis taip pat akcentavo, jog šiais metais diskusijos su ministerija dėl kolektyvinės šakos sutarties „stipriai vėluoja“, dėl ko profesinės sąjungos nebeturi „didelio pasirinkimo ir laiko platesnėms deryboms“.
„Iš esmės turbūt didžiausia problema yra ta, kad šakos kolektyvinės sutarties derybos šiais metais labai stipriai vėluoja. Mes turėjome pradėti kur kas anksčiau, dar rugpjūčio pabaigoje, bet dėl visų pokyčių Kultūros ministerijoje viskas užsitęsė, o biudžetas jau pateiktas Seimui svarstyti“, – teigė Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profsąjungos lyderis.
„Tai nelabai turime didelio pasirinkimo ir laiko platesnėms deryboms. Mes dabar tarsi įkalinti. Tai, kas liečia politinį lauką, yra geriausias pavyzdys, kaip nuolat kultūros lauke keičiasi valdžios ir kaip mes patys tampame to įkaitais“, – pridūrė jis.
Turi ministerijos patikinimą
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mantas Stanžys teigė turintis ministerijos patvirtinimą dėl numatyto 10 proc. darbo užmokesčio augimo per dvejus metus. Anot jo, ši iniciatyva – sveikintina.
„Iš esmės derybų procese mes jau esame susitarę dėl šių darbo užmokesčio kėlimo sąlygų. Šiuo metu dar yra tam tikrų kitų klausimų, kuriuos reikėtų suderinti, bet dėl šio klausimo susitarimas yra pasiektas“, – Eltai teigė M. Stanžys.
Anksčiau kultūros ministras Lukas Alsys teigė, kad sieks darbo užmokesčio augimo ne tik Kultūros ministerijai pavaldžių, bet ir savivaldybių kultūros įstaigų darbuotojams.
M. Stanžys šį ministro pažadą vertino palankiai, tačiau pabrėžė, jog, „matyt, parodys laikas“, ar tai pavyks įgyvendinti.
„Tai reiškia ministro pažadą, o tai irgi yra labai geras signalas savivaldybėms. Bet vertinti reikėtų principu „palauksime ir pamatysime“, nes savivaldybės vis dėlto priims atitinkamus sprendimus. Tai labiau toks kvietimas džentelmeniškam susitarimui, skatinant kultūros sektoriaus augimą ir progresą. O ar savivaldybės į tą kvietimą atsilieps, matyt, parodys laikas“, – sakė Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
A. Gelūnas: politiškai kultūrą visada apginti sunkoka
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovo Arūno Gelūno nuomone, nors kasmetinės derybos dėl lėšų kultūros sektoriui „nėra labai nudžiuginančios“, bendra situacija esą pamažu gerėja.
„Politiškai kultūrą visada apginti sunkoka šalia socialinių reikmių ir dabar ypač aktualaus gynybos klausimo. Tai kultūra visą laiką pritildoma, bet man atrodo, kad po truputį situacija gerėja“, – Eltai sakė A. Gelūnas.
„Teikia vilties ministro pozicija. Ministras labai aiškiai nusiteikęs derėtis, diskutuoti, įtikinėti. Jo argumentai įtikina. Tai tikrai nėra toks ministras, skėsčiojantis rankomis ir sakantis, kad nieko negalima gauti. (…) tai, kol taip vyksta, turbūt tų lūkesčių turime ir mes“, – akcentavo Nacionalinio dailės muziejaus vadovas.
Jo teigimu, siekis didinti kultūros sektoriaus darbuotojų algas iki vidutinio darbo užmokesčio lygio yra „racionalus ir solidus“. Vis dėlto A. Gelūnas akcentavo, jog lėšų reikės paieškoti ir kultūros įstaigų veiklai, ir atnaujinimo laukiančiai infrastruktūrai.
„Šalia atlyginimų yra kultūros įstaigų ir kultūros organizacijų – vyriausybinių, nevyriausybinių, nacionalinių. Tikrai turime įvairovę. Reikia ir pinigų jų veiklai“, – teigė Nacionalinės dailės muziejaus vadovas.
„Na, ir amžinas klausimas — infrastruktūra. Gyvename pakankamai šalto klimato zonoje, kur orai permainingi, todėl tai labai veikia infrastruktūrą. Net ir nauji pastatai, praėjus keliolikai metų, jau reikalauja priežiūros. Tai nesibaigiantis poreikis“, – pabrėžė A. Gelūnas.
Kultūrai – 490 mln. eurų
ELTA primena, kad spalio pabaigoje finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Pirmasis jo svarstymas parlamente numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Kaip skelbta, 2027 m. biudžeto projekte kultūrai ir visuomenės informavimui šiemet numatyta skirti 490,2 mln. eurų.
Anksčiau L. Alsys žadėjo, kad didesnis finansavimas kitąmet bus skiriamas Lietuvos kultūros tarybai, Medijų rėmimo fondui, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros institutui, Kultūros paveldo departamentui.
Vis dėlto kultūros ministras pripažino, kad kitų metų biudžete, tikėtina, gali nepakakti lėšų dalies kultūros įstaigų, muziejų ar dvarų renovacijai.
Pasak jo, ministerija žada pirmiausia skirti finansavimą prioritetiniame sąraše esančiai infrastruktūrai, o likusiems pastatams svarsto alternatyvius būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant kitas valstybėje veikiančias finansavimo programas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
