Numatyta, kad kultūrinė programa apims koncertus, parodas, kino, scenos menų ir literatūros pristatymus bei bendrus projektus su užsienio kūrėjais.
„Europa gyvuoja ne tik sutartyse ar institucijose. Ji gyvuoja žmonėms norint pažinti vieni kitus, dalytis savo patirtimis ir drauge kurti ateitį. Kultūra atveria ypatingą galimybę dialogams, iš kurių gimsta pasitikėjimas ir tvarios partnerystės“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Esu dėkingas ir didžiuojuosi, kad Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausime kartu su kultūros profesionalais ir drauge sieksime, kad pasaulis Lietuvą pažintų ne tik per politinius sprendimus, bet ir per kūrybą“, – teigė jis.
URM skelbia, kad nors rengiant kultūros programą remtasi ilgamečiu Lietuvos kultūros institucijų, organizacijų ir menininkų darbu užsienyje bei jau užmegztomis partnerystėmis, Lietuvos menininkams taip pat atsivers galimybių pasiekti naujas auditorijas.
„Nuosekliai laikomės principo, kad kiekvienas projektas būtų proga megzti profesionalias partnerystes ir kurti ryšius, kurie tęstųsi gerokai ilgiau nei pati programa. Platus jau pripažintų menininkų ir kylančių jaunųjų kūrėjų pristatymas pasauliui ne tik stiprins Lietuvos, kaip modernios valstybės, matomumą, bet ir leis mūsų istorinę patirtį permąstyti iš šiuolaikinės perspektyvos“, – pranešime cituojama Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Nurodoma, kad Lietuvos programa apims virš dešimt kultūros ir meno sričių. Daugiausia renginių skirta muzikai – nuo simfoninių ir kamerinių koncertų iki džiazo ir šiuolaikinės muzikos. Nemažai dėmesio teks vizualiesiems menams – šiuolaikinio meno ir fotografijos parodoms. Juos papildys kinas, šokis, teatras, literatūra, architektūra ir kulinarinis paveldas.
Renginiai bus skirti įvairioms auditorijoms – nuo paauglių iki kultūros politikos formuotojų, diplomatų, miesto švenčių dalyvių ir menu besidominčių koncertų salių, muziejų bei festivalių lankytojų visame pasaulyje.
Belgijoje, kur telkiasi pagrindinės ES institucijos, per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai numatyta daugiau kaip 70 kultūros renginių.
Programą sausio 22–23 dienomis Briuselyje ir Antverpene pradės operos solistai Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas bei Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Giedrės Šlekytės.
Briuselio meno centre „Bozar“ bus atidaryta Aleksandros Kašubos retrospektyva ir pristatyta Lietuvos kino programa, o ES Tarybos būstinėje „Justus Lipsius“ – Augusto Serapino instaliacija. Belgijoje taip pat bus rodomi Kazimieros Zimblytės ir Eglės Budvytytės darbai.
Kartu prasidės Lietuvos metai Vokietijoje. Juos sausio 28-ąją Hamburgo Elbės filharmonijoje taip pat atidarys A. Grigorian, E. Montvidas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Vokietijoje numatyti Lietuvos šiuolaikinės muzikos, džiazo, literatūros ir šokio pristatymai.
Lietuvos kultūros renginiai taip pat vyks Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Skandinavijos šalyse, Ukrainoje, Moldovoje, Latvijoje ir kitose valstybėse. Tarp numatytų projektų – „Happyendless“ pasirodymas Ukrainoje, pianistės Onutės Gražinytės koncertas Latvijoje ir lietuvių liaudies meno paroda Tokijuje.
Iš viso programa apims daugiau kaip šimtą pasaulio miestų. Jai skiriama 2,1 mln. eurų iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir dar 300 tūkst. eurų iš Kultūros ministerijos biudžeto.
Nurodoma, kad išsami tarptautinė ir nacionalinė kultūros programa bus paskelbta gruodį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
