Verslas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina palaikanti Vyriausybės siūlomą variantą akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Pasak jos, tai yra „geras, kompromisinis variantas“. „Palaikau Vyriausybės variantą, nes manau, kad tai yra geras, kompromisinis variantas.

Lietuvoje šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.).  Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nors situacija Lietuvos naudotų automobilių rinkoje po truputį gerėja, šalyje vis dar parduodama tūkstančiai transporto priemonių su suklastota rida. Dėl didelių sukčiavimo mastų pirkėjai praranda ne tik pinigus, bet ir rizikuoja savo saugumu. Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ atliko tyrimą ir nustatė modelius, kurių rida klastojama dažniausiai. Aukštesnės klasės automobilių rida klastojama dažniau Dažniausiai Lietuvoje klastojama „Lexus IS“ rida – 16,21 proc.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Traškūs agurkėliai, sultingi pomidorai, kvapnūs obuoliai ir tobulai sunokę bananai – vaisių bei daržovių šviežumas dažnam tampa svarbiausiu kriterijumi renkantis parduotuvę. Ne be reikalo kokybę vertinantys pirkėjai suka į „Iki“ parduotuves. Ypač platus šviežių gėrybių asortimentas yra „Iki“ stiprybė, kuri puoselėjama pasitelkus net mini-laboratorijas ant ratų. „Šviežumo, kokybės, geros kainos ir įvairovės – to pirkėjai tikisi užsukę į daržovių ir vaisių skyrių.

Seime gali būti keičiama parlamentinių lėšų skyrimo tvarka, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą. „Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama.

Elektros tiekėjai Lietuvoje prognozuoja, kad didmeninė elektros kaina visus metus šalyje turėtų laikytis ties 95–115 eurų už megavatvalandę (MWh) riba, tačiau valandinių kainų svyravimų tik daugės ir jie gilės, rašo portalas „Verslo žinios“. Bendrovės „Ignitis“ vadovas  Artūras Bortkevičius teigė, kad prie tinklo prijungus dukart daugiau saulės generacijos, šiltuoju laikotarpiu tikėtinas didelis kainų skirtumas tam tikromis valandomis.

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Ne paslaptis, kad artėjant vasario 14 d. mylimieji suka galvas dėl dovanų ar pramogų, o pardavėjai ir paslaugų teikėjai trina rankomis, mat Valentino dienai lietuviai netaupo. Juk kuo didesnė dovana – tuo didesnė meilė, taip? Vis tik, remiantis prekeivių komentarais, galima išskirti kelias dovanų Valentino dienos proga rūšis. Vieni pasirenka pigesnes, tačiau mielas ar linksmas dovanas už keliasdešimt eurų, pavyzdžiui, iš suaugusiųjų kategorijos.

Lietuvos startuolių ekosistema 2023 metais buvo greičiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje, rodo duomenų teikėjos apie startuolius „Dealroom“ apžvalga. Nuo 2018 iki 2023 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemos.  Be to, ji sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės, pranešė Inovacijų agentūra.

Viešojoje erdvėje paskelbus apie „Keliauk Lietuvoje“ planus įsigyti Lietuvos gastronomijos sektoriaus vertinimo ir rinkodaros priemonių paslaugų už beveik 1,7 mln. eurų, imta spekuliuoti, kad tai gali būti kaina už „Michelin“ įvertinimą, kurio Lietuvoje dar neturi nė vienas restoranas.

Dauguma darbuotojų Lietuvoje kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis gyventojų darbo užmokesčio, tad į rankas jiems lieka mažiau pinigų. Tačiau išėję į pensiją kaupusieji gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o šių metų sausį juos gavo 2909 gyventojai – 103-imis daugiau nei ankstesnį mėnesį.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį sulaukusi 287,9 tūkst. keleivių – 16,4 proc. daugiau nei pernai sausį. Skrydžių padaugėjo 4,6 proc. iki 3,17 tūkstančio. Pernai aviakompanija keleivių pritraukė 35,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais – 4,536 mln. žmonių. Skrydžių padaugėjo 18 proc. iki daugiau kaip 44 tūkstančių. Bendrovė planuoja šiais metais pritraukti ne mažiau kaip 5 mln.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad per Valentino dieną populiariausiu pasimeilinimu keletą metų iš eilės lieka saldainiai „Raffaello“, o štai Vasario 16-ąją tautiečiai mini keldami vėliavas, mūvėdami tautines kojines ir lauždami šakočius. Pastarojo gardėsio Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pirkėjai „Maximoje“ įsigyja net apie keturis kartus daugiau.

Šią savaitę „Enefit Green“ pradėjo vėjo elektrinių komponentų gabenimą iš Klaipėdos jūrų uosto į Kelmės regione vystomą vėjo elektrinių parką. Vėjo elektrinių komponentų transportavimas per Klaipėdos miestą vyko naktį, siekiant užtikrinti eismo saugumą bei minimalų trikdžių kiekį.  Kelmės vėjo elektrinių parką vakarų Lietuvoje kompanija „Enefit Green“ statys trimis etapais, iš kurių pirmuoju bus sumontuota 14 vėjo elektrinių.

Šią savaitę pradėtas vėjo elektrinių komponentų gabenimą iš Klaipėdos jūrų uosto į Kelmės regione vystomą vėjo elektrinių parką. Vėjo elektrinių komponentų transportavimas per Klaipėdos miestą vyko naktį, siekiant užtikrinti eismo saugumą bei minimalų trikdžių kiekį.   Kelmės vėjo elektrinių parką vakarų Lietuvoje „Enefit Green“ statys trimis etapais, iš kurių pirmuoju bus sumontuota 14 vėjo elektrinių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija antradienį oficialiai pratęsė ginčijamų taisyklių, pagal kurias dalis žemės ūkio paskirties žemės paliekama pūdymui, išimties taikymą. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime nurodoma, jog šių taisyklių galiojimas šiemet bus iš dalies sustabdytas. Sprendimas priimtas per Bendriją nuvilnijant ūkininkų protestams. Vietoj to, kad 4 proc.

„Igničio“ platforma „Ignitis ON“ prarado 20-ies tūkstančių klientų asmeninius duomenis. Nuo vardo ir pavardės iki elektroninio pašto. Juos pagrobė programišiai. Bendrovė „Ignitis“ teisinasi, kad jautrūs duomenys, tokie kaip banko sąskaitos numeriai, į sukčių rankas nepakliuvo. Kibernetinio saugumo specialistai priduria, kad daug žalos internetiniai sukčiai gali pridaryti ir turėdami tik dalį duomenų.

LP EXPRESS paštomatų tinklas jau antrus metus iš eilės yra socialinės iniciatyvos „Šeimos kortelė“ partneris. Tai reiškia, kad minėtųjų kortelių turėtojams siunčiant siuntas per LP EXPRESS paštomatus yra taikoma 5 proc. dydžio nuolaida. Pirmą sykį prie šios itin svarbios socialinės iniciatyvos Lietuvoje LP EXPRESS prisijungė 2023 m. „Džiaugiamės tęsdami sėkmingą bendradarbiavimą su šia socialinė iniciatyva, kurios dėka prisidedama prie gausių ar vaikus su negalia auginančių šeimų gerovės.

Retas susimąsto, kad būsto statyboms ar renovacijai naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos ir pastato apdaila daro įtaką ryšio kokybei namuose. Aukštos energetinės klasės A++ pastatai pasižymi ekonomiškumu, tačiau juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gali susidurti su ryšio sutrikimais, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime spaudai. Ekspertas ramina – pasitelkus išmaniąsias technologijas, trikdžius pašalinti nesunku, tereikia pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą.

Pirmasis 2022–2030 m. regionų plėtros programos lėšomis finansuojamas projektas bus skirtas socialiniam būstui Utenoje įrengti – tam numatyta beveik 700 tūkst. eurų iš Europos sąjungos (ES) lėšų. Kaip nurodo už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos, finansavimo sulauks ir kitos šalies savivaldybės. Pirmąjį programos projekto įgyvendinimą VRM antradienį pasirašė ministrė Agnė Bilotaitė, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas bei Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.

Aviacijos saugumo patikra Kauno oro uoste keleiviams tapo greitesnė ir patogesnė, nes čia pilnu pajėgumu įdarbinti trys modernūs trimatės kompiuterinės tomografijos principu veikiantys aviacijos saugumo patikros skeneriai. Tai pirmasis oro uostas Baltijos šalyse, kuriame patikros procedūros metu keleiviams jau nebereikia iš rankinio bagažo ištraukti jokių elektronikos prietaisų ir skysčių – nauji įrenginiai bagažo turinį analizuoja trimatėje erdvėje.

Jau netrukus mūsų šalyje skrydžius pradės siūlyti dar viena pigių skrydžių oro bendrovė. Apie tai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Į Lietuvą žengia dar viena nauja aviakompanija – Islandijos pigių skrydžių „Play“, nuo gegužės startuosianti su reguliariais skrydžiais tarp Vilniaus ir Reikjaviko“, – rašė ministras. Jo teigimu, skrydžiai pradžioje bus vykdomi kartą per savaitę, šeštadieniais.

Investuotojams puoselėjant vis didesnį optimizmą, kad JAV leidimas vykdyti platesnę prekybą bitkoinu padidins paklausą, šios kriptovaliutos kursas antradienį pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus viršijo 50 000 JAV dolerių ribą.

Per dvejus metus Kauno rajone, įmonių grupės „Cesna Capital“ valdomame sklype, planuojama įrengti elektrinių parką. Į projektą numatyta investuoti 80 mln. eurų, praneša savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės išplatintame pranešime nurodoma, kad saulės modulius ir 7 vėjo jėgaines ketinama įrengti Zapyškio seniūnijoje, Vilemų kaime, atsižvelgiant į gyventojų poreikius, gamtinį karkasą, kultūros paveldą bei kraštovaizdį.

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, kaip finansines operacijas, susijusias su Šarūno Stepukonio pasisavintais investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pinigais, vertino kontroliuojančios institucijos.  Komisijos pirmininkas, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis sako, jog informacija bus vertinama kompleksiškai.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarėm, kad nuo sausio padidintas suskystintų naftos dujų (SND) akcizo tarifas būtų sumažintas nuo 304 iki 41 euro, kaip ir siūlė Vyriausybė.  Tam komitetas pritarė antradienį apsvarstęs Akcizų įstatymo pakeitimus. Už juos balsavo šeši komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienio posėdyje apsisprendė dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.

Kelių dešimčių milijonų eurų neteisėtu pasisavinimu įtariamam buvusiam investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui atstovauja valstybės paskirta advokatė. Tai reiškia, kad už jos paslaugas bus sumokėta iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė Laureta Ulbienė antradienį BNS tik patvirtino atstovaujanti Š. Stepukoniui, tačiau išsamiau nekomentavo nei bylos medžiagos, nei įtariamojo pozicijos.

Iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, kuriam vadovavo buvęs jo partneris Šarūnas Stepukonis, galėjo dingti apie 40 mln. eurų, teigia bendrovės advokatas. Darius Raulušaitis teigia, kad Š. Stepukonio pasisavintų lėšų suma būtų mažesnė, jeigu 2022 metais nebūtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Netrukus planuojama pradėti Kauno Marvelės sankryžos viaduko kapitalinį remontą, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Darbus už 1,6 mln. eurų (su PVM) iki gruodžio atliks statybų bendrovė „Kauno tiltai“. Tvarkant viaduką eismas juo vyks viena eismo juosta, o po viaduku – dviem susiaurintomis juostomis.

Siekdama laivybos Nemune, Druskininkų savivaldybė antradienį pasirašė 327 tūkst. eurų vertės sutartį su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl dėl valymo darbų. „Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose“, – VVKD pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę. Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašys dvi – 14,5 mln. eurų ir 73,8 mln. eurų – vertės elektros gamybos įrenginių naudojimo izoliuoto darbo bandymams sutartis su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“.  Akcininkai sutartis leido pasirašyti susirinkime vasario 12 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pagal sutartis „Ignitis gamyba“ už nustatytą kainą įsipareigos suteikti „Litgrid“ įrenginių prieinamumo paslaugą, o jos kainą sudaro izoliu...

Turkijos magistralinių dujotiekių operatorė „Botas“ atvėrė galimybę tiekti daugiau gamtinių dujų Europai – senuoju „Balkanų koridoriumi“, šį vamzdyną naudojant atbuline eiga, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. „Botas“ pranešė apie galimybę rezervuoti dujų tiekimo iš Turkijos pajėgumus per Malkoclaro-Strancos pasienio punktą, per kurį, prieš įjungiant dujotiekių sistemą „TurkStream“, dujos į Turkijos vakarinius regionus buvo iš Rusijos pumpuojamos per Ukrainą, Moldovą ir Rumuniją.

Per paskutinius tris metus nustatyta 19 atvejų, kai teorijos egzaminą bandė laikyti kitas atvykęs asmuo ir net 46 atvejai, kai asmuo bandė laikyti egzaminą su draudžiama įranga. Reaguodama į šiuos atvejus, „Regitra“ atnaujina vairuotojų teorijos egzaminų vykdymo tvarką, kurios pagrindinis tikslas – įdiegti papildomas prevencijos priemones, kad būtų apribota galimybė asmenims sukčiauti teorijos egzaminų metu.

Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Verslo ir nevyriausybinės organizacijos antradienį pranešė, jog kreipėsi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, siūlydami atsisakyti reikalavimo paramos teikimą įforminti notarine sutartimi, kai parama suteikiama piniginėmis lėšomis bankiniu pavedimu. Dabar tokia sutartis privaloma, kai parama viršija 14,5 tūkst. eurų. Iniciatyvinės grupės teigimu, tokį reikalavimą Europoje taiko tik Lietuva, jis apsunkina paramos teikimą šalyje, o jį lengvinti reikia, ypač krizių metu.

Prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms, Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji komentavo 2021 metais vykusį procesą, kai Europos Sąjunga (ES) svarstė, kokias sankcijas Baltarusijai įvesti dėl jos veiksmų į Minską nukreipiant Vilniun skridusį keleivinį lėktuvą. Ši istorija dabar nagrinėjama Seimo komisijoje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad vasario mėn. pabaigoje, jei leis oro sąlygos, bus pradėtas kapitaliai rekonstruoti Marvelės sankryžos viadukas. Vykdant kapitalinio remonto darbus, eismas viaduku vyks viena eismo juosta, o po viaduku – dviem susiaurintomis eismo juostomis. Darbus planuojama baigti iki šių metų gruodžio mėnesio. „Dauguma tiltų ir viadukų Lietuvoje statyti prieš kelis dešimtmečius.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ bendroves „LTG Wagons“ ir Geležinkelių tiesimo centras (GTC) perkančiosiomis organizacijomis ir įpareigojus prekes ir paslaugas pirkti viešai, o šioms tokį sprendimą apskundus, teismas nusprendė ginčo nenagrinėti.  Regionų administracinis teismas vasario 7 dieną bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas antradienį svarstys grupės įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlymą nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.

Neatsižvelgus į ūkininkų reikalavimą dėl suskystintoms naftos dujoms (SND) taikomo akcizo dydį ir nesprendžiant kitų problemų, dėl kurių jie protestavo sausį, žemdirbiai žada dar vieną protesto akciją visoje šalyje, teigia Lietuvos žemės ūkio taryba.  Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad taip žemdirbiai reaguoja į vangius valdžios institucijų veiksmus.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Dėl netylančio skandalo, kuomet, kaip įtariama, buvo pavogti ir kazino pralošti svetimi milijonai, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai susirūpino, kur laikomi ir investuojami jų pinigai. Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos valdybos pirmininkas Kilvaras Kessleris sako, kad jie Estijoje registruotą akcinę bendrovę AS „BaltCap“ pradėjo prižiūrėti 2023 m. rugpjūtį, o fondų valdytoja OU „BaltCap Infrastructure Management“ licencijos vis dar neturi, tad ir toliau nėra prižiūrima. Pirmadienį Lietuvos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje K. Kessleris pateikė informaciją, kad maždaug 30 mln.