Verslas

Susisiekimo ministras Marius Skuodis liudydamas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisijai teigė, kad jam nei iš Prezidentūros, nei iš suinteresuotų grupių nebuvo bandoma daryti poveikio svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms. „Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.

Perkant sultis sostinės turguje užvirė nemaloni diskusija su pardavėja – ši kartojo, kad Lietuva siekia užpulti Rusiją, ne kartą pareiškė neapykantą lietuviams ir neigė sovietų agresiją prieš Lietuvos valstybę. Tokie žodžiai ir moteriškės požiūris į šalį, kurioje gyvena ir kuria savo verslą, yra netoleruojami.  Būtent todėl žinomas komunikacijos specialistas šiuo incidentu nusprendė pasidalinti savo socialinėje paskyroje.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigia, kad vandentiekio įmonių konsolidacija leistų sumažinti vandens tiekimo kainas, taip padedant vartotojams. Jis taip pat paminėjo, kad toks apjungimas leistų mažosioms bendrovėms įgyvendinti projektus, kuriems anksčiau trūko resursų.

Pirmadienį informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą. Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį leido dviem savaitėms suimti kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą, savaitgalį sulaikytą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį. Jam paskirtas trumpesnis suėmimo laikotarpis, nei prašė bylą tiriantis prokuroras Darius Karčinskas. Apie paskirtą suėmimą BNS patvirtino teismo atstovas Giedrius Janonis.

Vėjo elektros gamyba praėjusią savaitę sumažėjo perpus, o šiluminių elektrinių gamyba augo. Dėl sugrįžusių vėsių orų elektros kainos didėjo visame regione, ypač Suomijoje, kur jos šoktelėjo beveik 10 kartų, praneša „Litgrid“. Skelbiama, kad vasario 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 49 proc. nuo 64,56 Eur/MWh iki 96,2 Eur/MWh.

Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento  (be PVM). Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.

Kai kuriuose Lietuvos regionuose nuo sausio itin pabrangus vandens tiekimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad problemą būtų galima spręsti centralizuojant vandentvarkos bendroves.

Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną.  Už balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo, o vienas susilaikė.  Antradienį pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį jos grįš į Seimo posėdį, o ketvirtadienį numatoma jas priimti. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo 2025 metais pusę metų kompensuoti jo padidėjimą.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Pirmadienį Seime pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Finansų ministerija siūlo skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,372 proc. Per biržą pranešta, kad 50 mln. eurų pasiskolinta 2 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2026 m. rugpjūčio 2 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 209,5 mln. eurų.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad nors ūkininkai intensyviausiai naudoja suskystintas naftos dujas (SND) vasaros pabaigoje, dalis jomis šildo patalpas, kuriose laikomi gyvuliai. Tad jis palaiko akcizo sumažinimą ir aukštų kainų kompensavimą per anglies dioksido dedamosios įsigaliojimo atidėjimą. „Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui taikyti 41 euro akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms (SND), mažės šalies biudžeto pajamos. Tačiau, pasak jos, siekiant išspręsti problemą, nuostolį reikia prisiimti. „Tai turės įtakos biudžeto pajamoms, jos, deja, bus mažesnės. Bet, kadangi buvo sutarta, kad šią problemą reikia išspręsti, tai tą nuostolį teks prisiimti“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Šiais metais įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka – vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, gavę socialines korteles, žmonės patys spręs kokius produktus bei prekes įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle.

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nereikėtų kompensuoti sausį-vasarį jau sumokėto padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo, nes šios dujos žemės ūkyje naudojamos daugiausia grūdams džiovinti, o žiemą jos tam nenaudojamos.  „O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui.

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams rekordinių pelnų, kuriuos pasiekė pernai, neužtenka. Jie toliau mažina sąnaudas uždarinėdami klientų aptarnavimų skyrius. Dėl to patys klientai turės išleisti daugiau pinigų ir laiko būtinoms kelionėms, prireikus banko paslaugas gauti gyvai. Uždaro jau ne pirmą skyrių Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Tomas prašė neatskleisti jo vardo ir pavardės.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Nuo šių metų pradžios gerokai pabrango suskystintos naftos dujos, kurias gyventojai perka balionais, pilasi į automobilius, o verslai, taip pat ir ūkininkai, naudoja gamyboje. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl sausį ūkininkai surengė didelius protestus Vilniuje. Nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo dujų pabrangimo, pirmadienį Seimas rengia neeilinę sesiją, kurioje pradeda svarstyti Vyriausybės pasiūlytus Akcizų įstatymo pakeitimus.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmus Arvydo Avulio valdomai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“, atsiranda tikėjimas šio projekto sėkme. Jis taip pat tikino, kad statybų brangimas per pastaruosius metus 20–25 proc. yra normalus.

SEB bankas Švedijos kapitalo investicijų kompanijai „Eastnine“ pratęsė anksčiau suteiktą paskolą suteikdama dar 7,2 mln. eurų biurų komplekso „S7-2“ ir „S7-3“ Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, statybai, pranešė bankas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 proc. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ negali ginčyti bankrutuojančios „Arvi“ grupės savininko Vidmanto Kučinsko sandorių, kuriais jis dovanojo dukrai 250 tūkst. eurų bei gavo dovanų iš žmonos, nusprendė teismas.  Vienos didžiausių „Arvi“ grupės kreditorių, trąšų prekybos bendrovė „Belor“ skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, kad bendrovė neturi teisės ginčyti verslininko šeimos narių sandorių.

Iš restoranų 2023 m. daugiausia mokesčių sumokėjo UAB „Premier Restaurants“, „McDonald‘s“ restoranų valdytoja Lietuvoje. Tinklas per 2023-iuosius sumokėjo 7,585 mln. Eur, tai bemaž 32 proc.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ valdoma ilgalaikės orlaivių nuomos grupės „AviaAM Leasing Service Centre“ bendrovė „AviaAM B04“ bus prijunta prie kitos grupės bendrovės „AviaAM B05“. Bendrovės pertvarka inicijuota 2023 metų gruodžio 12 dieną, teigiama Registrų centrui pateiktame pranešime.  „AviaAM B04“ po reorganizavimo baigs veiklą.  „AviaAM B04“ tiek 2022 metais, tiek 2021 metais negavo jokių pajamų, užpernai ji patyrė 280 tūkst.

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą Energetikos ministerija, pasitarusi su šios rinkos dalyviais bei institucijomis, siūlo kelis kartus padidinti pernai pasiūlytą jo gamybos ateityje mastą.    Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ netiesiogiai kontroliuojamos orlaivių remonto ir techninės priežiūros antrinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ plečia veiklą Kauno oro uoste ir ieško 250 darbuotojų.  Bendrovės vadovas Karolis Čepukas BNS sakė, kad labiausiai reikalingi mechanikai ir šaltkalviai. Sutrukdė karas Ukrainoje „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ šiuo metu veiklą vykdo keturiuose angaruose Kauno oro uoste.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi aptarti energetikos rinkos problemų.  „Susitikime su VERT pirmininku Renatu Pociumi prezidentas aptars tarybos veiklos iššūkius, pasiekimus užtikrinant vartotojų interesus ir tikslus ateinantiems metams“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Vienas šių metų VERT darbų – 2,4 mlrd.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui, grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamojo bei nekilnojamojo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Daugiabučių statybos apimtys trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šiemet smunka į 2016 m. lygį, sako nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, apskritai sparčiai lėtėja bet kokio būsto statybos visoje šalyje. „Sumažėjimas tikrai yra ženklus. Palyginus 2024 m. su 2023 m., (...) parduodamo ploto (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ELTA) bus pastatyta apie 135 tūkst. kv. m mažiau.

Tėvai skaičiuoja, kad vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių dešimčių, iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Tuo metu finansų specialistai tikina, kad skiriama suma vaikams turėtų priklausyti nuo jų amžiaus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kišenpinigius galima duoti ne tik grynaisiais, bet pervesti ir į banko kortelę, taip lengviau sekti vaikų išlaidas. Tėvai dalijosi, kad vaikų kišenpinigiams skiria įvairias sumas.

Bendrovė „Ignitis“ sekmadienį pranešė patyrusi programišių ataką, vakare jos padariniai buvo likviduoti ir vartotojai jau gali naudotis programėle elektromobilių įkrovimui. „Šiuo metu visų „Ignitis ON“ įkrovimo prieigų, kurios buvo atjungtos dėl incidento, veikla atstatyta. Vartotojai, kurie buvo atjungti nuo programėlės, taip pat jau gali naudotis įkrovimo paslauga“, – rašoma bendrovės pranešime.

„Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, kad 2023 m. darbo rinka išliko stabili, apdraustųjų skaičius buvo 12,5 tūkst. didesnis, nei 2022 m., o nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo tik metų pradžioje. Taip pat ji pastebėjo, kad „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo teigiamas, visgi nedarbo draudimo rūšių balansas šiemet bus 7 mln. eurų mažesnis nei pernai. „Kalbant apie visą darbo rinką, situacija praėjusiais metais atrodė teigiamai.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Keleivių vežimo už atlygį paslaugas teikiančiuose automobilių salonuose siūloma įpareigoti turėti vaizdo registratorių. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas įregistravo tai reglamentuojančias Kelių transporto kodekso pataisas. Jos numato, kad vaizdo įrašas turėtų būti saugomas 14 dienų. Keleivis galėtų vaizdo įrašo fiksavimo atsisakyti, jei aiškiai prieš kelionę tai yra užsakymo metu išreikštų tokią savo valią.

Nidos savivaldybei paskelbus, kad baigti šalinti penki neteisėtai stovėję prekybiniai nameliai, keturiuose iš jų veiklą vykdęs „Zuikio daržas“ teigia ketinantis kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių.   „Mes keturis namelius nuomojomės iš kiekvieno savininko, penktą – kitas asmuo. Mes kartu patyrėme žalą su savininkais, mes, kaip „Zuikio daržas“ praradome verslą, tikrai teisimės dėl to, ir dar viena savininkė, ketina bylinėtis“, – BNS sakė šio verslo atstovė Rūta Navickaitė.

Vilniuje jau netrukus turėtų atsirasti dar daugiau greičio matuoklių. Vairuotojai įspėjami – kai kurių greičio matavimo prietaisų vieta galės būti keičiama. Pagal praėjusių metų liepą pasirašytą viešojo pirkimo sutartį, Vilniuje šiemet bus sumontuoti 4 stacionarių vidutinio greičio matuoklių komplektai. Be to, sostinės keliuose vairuotojai galės išvysti ir 1 kilnojamąjį vidutinio greičio matuoklių komplektą, taip pat 10 kilnojamų greičio matuoklių imitacijų.

Ne paslaptis, kad už šiurkščius pažeidimus, pavyzdžiui, pravaikštas ar neblaivumą darbo vietoje, darbdavys gali atleisti iš karto be jokios išeitinės išmokos. Vis tik nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ir dėl tokių smulkesnių darbuotojo pažeidimų, kaip naršymas internete ar kalbėjimas telefonu. Tačiau, pasak specialistų, tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, kas yra nurodyta įmonės vidaus tvarkos taisyklėse, kurios kiekvienoje darbovietėje yra skirtingos.

Dėl Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuoto proceso prieš Lietuvą, 2024 m. pradžioje buvo suformuotas arbitražo teismas, informuoja Susisiekimo ministerija. Tačiau pažymima, kad arbitražo procesas yra konfidencialus.

Naujausiais akcijų rinkos duomenimis, korporacijos „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas pardavė maždaug 2 mlrd. JAV dolerių vertės internetinės prekybos milžinės akcijų. Penktadienį rinkos priežiūros institucijoms pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad trečiadienį ir ketvirtadienį J. Bezosas pardavė apie 12 mln. „Amazon“ akcijų, kurių vienos vertė siekia 168–171 JAV dolerių. Trečiadienį akcijų rinkai pateiktame dokumente nurodyta, jog kitą liepą jis ketina parduoti 50 mln.

Šių metų pradžioje įvykę keli dideli gaisrai daugiabučiuose Vilniuje ir Panevėžyje paskatino gyventojus drausti būstus, teigia draudikai.  Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio duomenimis, skirtingos draudimo įmonės skaičiuoja, kad po pastarųjų įvykių draudimo sutarčių padaugėjo keliais kartais.  „Keliais kartais mažiausiai pas juos padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl turto draudimo sutarčių sudarymo“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Tūkstančiams Vilniaus, Palangos ir Kauno gyventojų kiekvieną dieną ir naktį tenka susitaikyti su galingų lėktuvų variklių gausmu. Tačiau netoli oro uostų įsikūrę gyventojai gali tikėtis kompensacijų, o kai kuriems iš jų būtų duodama ir iki 6 tūkst. eurų.

Būsto sandorių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu buvo rekordinėse žemumose, tačiau  nekilnojamojo turto (NT) kainos kainos nekrenta. Tad nemažai daliai žmonių būstas tapo neįperkamas. Šia problemą specialistai aptarė  Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“. Registrų centro Duomenų integravimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis skaičiavo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje NT sandorių skaičius augo.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Nors Vilniaus savivaldybės taryboje esančios koalicijos partnerės Laisvės partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau aptarė pokyčius Nacionalinio stadiono projekte dėl kurių bus sprendžiama vasario pabaigoje, „laisviečiai“ dar nėra priėmė sprendimo, kaip balsuos, tvirtina buvęs sostinės Laisvės frakcijos seniūnas Tomas Gulbinas. „Ne, nėra dar galutinio sprendimo“, – Eltai teigė T. Gulbinas.

Seimui praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus kompensacijų už būsto nuomą mokėjimo tvarką, kai kurie parlamentarai siūlo ją vėl liberalizuoti. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia jau rengianti įstatymo pataisas, kurios leis nepasiturintiems gyventojams lengviau apsirūpinti būstu.  Seime svarstomos idėjos leisti į tokią paramą pretenduoti itin mažų pajamų gavėjams, todėl ketinama naikinti ribojimą, kad nuomos sutartyje numatyta suma negali viršyti 60 proc.