Tačiau tokia tvarka neva yra nedemokratinė ir ją reikia keisti. Taip įsitikinęs Seimo narys Julius Sabatauskas pirmadienį oficialiai registravo atitinkamas įstatymo pataisas.
Jeigu Seimas jas priimtų, daugiabučiuose rūkyti būtų uždraudžiama to pareikalavus daugiau kaip pusei namo gyventojų.
Neatitinka demokratinių normų?
„Įstatymo projektu yra siūloma ištaisyti teisės ir demokratinių principų neatitinkančią normą, kuomet jokių išskirtinių jam deleguotų atstovavimo teisių neturintis vienas asmuo gali nuspręsti už visus daugiabučio butų savininkus, paliekant galimybę drausti rūkyti namo balkonuose, tačiau tik tais atvejais, kai tokį sprendimą palaiko daugiau nei pusė namo gyventojų“, – aiškinamajame rašte nurodo parlamentaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad dabartinis reguliavimas neatitinka nei demokratijos, nei teisės principų.
Dėl bendro turto, bendros tvarkos daugiabučiuose visais kitais atvejais esą sprendžia dauguma gyventojų, t. y. čia yra taikoma vadinama 50+1 taisyklė.
„Balsų ar valios dauguma iš esmės yra taikoma didžiąja dauguma atveju, kuomet yra sprendžiama dėl ne vieną asmenį paliečiančių sričių reguliavimo nuo sprendimų priėmimų asociacijose iki įstatymų leidybos.
Tuo metu dabartinis reguliavimas sukuria jokia logika, demokratija ir teisės principais neparemtą išimtį, leidžiančią vos vienam, jokių išskirtinių įgaliojimų, deleguoto atstovavimo neturinčiam vienam gyventojui priimti sprendimą už visą daugiabutį, kurio gyventojų skaičius labai dažnai viršija šimtą žmonių“, – nurodo J. Sabatauskas.
Jis pabrėžia, kad pagal dabartinį reguliavimą asmeniui net nereikia būti daugiabučio, kuriame jis gyvena, savininku, nes įstatyme numatyta, kad tokį draudimą visam namui gali įvesti gyventojas, o net ne buto savininkas:
„Tai reiškia, kad tokį laike neapribotą draudimą namui gali pritaikyti buto nuomininkas, kuriam buto savininkas leido deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute.“
Kaip veikia dabartinis draudimas
J. Sabatauskas pažymi, kad minėta teisės norma yra ne tik nedemokratiška, bet ir praktiškai neveikianti.
Politikas primena didžiųjų savivaldybių apklausą, kuri parodė, kad Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, o Vilniuje – nė vieno.
Esą taip yra todėl, kad apie pažeidimus pranešantys asmenys nepateikia įrodymų, o įrodinėjimo ar prevencijos naštą siekia perkelti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriams arba policijos pareigūnams.
„Dar didesnė problema atsiranda tais dauguma atveju, kai rūkantys asmenys nusprendžia rūkyti ne balkonuose, o savo buto ar prie atviro lango, ar prie ventiliacijos angų, gartraukių.
Tai reiškia, kad net anksčiau jokios problemos neturėję butų gyventojai, dėl bendros ventiliacijos sistemos, gali ne tik jausti nemalonius kvapus, tačiau ir patirti žalą sveikatai“, – aiškina J. Sabatauskas.
Anot jo, dėl vieno asmens sprendimo neretai susidaro situacijos, kai didesnę žalą patiria ne tik tie, kurie neprieštarauja rūkymui balkonuose, bet ir tie asmenys, kurie yra netolerantiški, nors anksčiau problemos dėl dūmų kvapo namuose neturėjo.
„Šios problemos užkardyti praktiškai neįmanoma, kadangi daugiabučiai naudoją bendrą ventiliacijos sistemą, o tai reiškia, kad nustatyti name rūkančius asmenis, tam tikru metu padariusius konkretų pažeidimą yra praktiškai neįmanoma“, – nurodo Seimo narys.
Pasak jo, iš balkonų į privačias erdves persikeliantis rūkymas kelia vis daugiau ir didesnių problemų daugiabučių gyventojams.
„Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiai normai veikiant jau daugiau nei trejus metus, be jos žalos ženklesnio poveikio dėl tabako vartojimo, kova su priklausomybe nuo tabako nėra konstatuota.
Tai reiškia, kad priimta nuostata siekto rezultato iš esmės nepadėjo pasiekti, o nemažai daliai gyventojų sukėlė kur kas daugiau nepatogumų, nei jie turėjo iki šio reguliavimo įsigaliojimo“, – apibendrina J. Sabatauskas.
