„Jeigu mes kalbame apie tai, kad mums reikia čia ir dabar, sutarus jau, kad yra kažkokios priemonės, kurių pagalba galėtume labai padidinti Lietuvos saugumą, tai skolinimasis turbūt yra vienas iš geriausių instrumentų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Nerijus Mačiulis.
„Kaip tik praėjusią savaitę paskelbti valdžios sektoriaus viešieji finansai, biudžeto deficitas buvo gerokai mažesnis negu prognozuota ir planuota, valstybės skola – 38 proc. bendrojo vidaus produkto, dvigubai mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvai greitai įsigaliosiančių Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių, neleidžiančių viršyti 3 procentų nuo BVP biudžeto deficito, laikytis nereikėtų, jeigu būtų aiškus apsisprendimas, kur tiksliai šios papildomos lėšos krašto gynybos sistemoje yra reikalingos.
„Europos Komisija gal pasakytų, kad negerai, jog didesnis biudžeto deficitas, bet čia blogiausia, kas gali įvykti – pastaba, nebūtų jokių finansinių neigiamų pasekmių“, – pabrėžė N. Mačiulis.
„Kodėl mes čia turėtume veržtis diržus ir apsimesti kažkokia šventa karve, turėdami vieną mažiausių skolų ir turėdami labai aiškų tikslą, kur juos išleisti“, – akcentavo ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, Vokietija, vykdydama fiskalinės konsolidacijos politiką, ir Estija, įvesdama naujus mokesčius, daro klaidą.
„Treti metai ekonominio nuosmukio, turime mažiausią skolą Europos Sąjungoje (...) Čia toks religinis požiūris į valstybės skolą, kuris kainuoja visiems Estijos gyventojams ir čia to reikėtų atsisakyti“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, šiuo metu Europai esant stagnacijoje ir „pusiau recesijoje“ reikia „stiprios anticiklinės fiskalinės politikos“, kuri padidintų ne tik valstybės fizinė saugumą, tačiau ir pritrauktų daugiau investicijų.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos taip pat yra pateikusios savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
