Verslas

2013 m. per devynis mėnesius bankai padidino tiek paskolų, tiek indėlių portfelius, tačiau svarbiausios – grynosios palūkanų pajamos šiemet yra mažesnės nei pernai. Trečiąjį ketvirtį bankų sektoriaus valdomas turtas išaugo 0,5 mlrd. Lt ir 2013 m. spalio 1 d. sudarė 76,1 mlrd. Lt. Bankai nuosaikiai didino skolinimą: trečiąjį ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 % (0,3 mlrd. Lt) ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. Lt.

Ukraina kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Rusijos embargo ukrainietiškiems saldumynams, antradienį vakare pranešė Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Ihoris Prasolovas.   Jis paaiškino, jog į PPO nuspęsta kreiptis gavus konditerijos pramonės grupės „Roshen“ skundą dėl jos verslo interesų Rusijoje pažeidimo.   „Gautas „Roshen“ pareiškimas. Veikiame vadovaudamiesi atitinkamomis PPO procedūromis. Mūsų atstovas (PPO - red.

Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", nustatė apie 2,35 mln. litų neapskaitytų pajamų iš veiklos elektroninėje erdvėje. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), vykdydama projektą „Elektroninė prekyba", pastebi, kad bendrovės, siekdamos išvengti mokesčių mokėjimo, dalį pajamų slepia naudodamosi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.

Didžiausias pasaulio automobilių gamintojas „Toyota“ pagerino savo pelno prognozes dėl pingančios jenos ir sėkmingo išlaidų apkarpymo. Per šiuos finansinius metus (iki 2014 kovo 31 d.) uždirbti 16,9 mlrd. JAV dolerių. Anksčiau tikėtasi maždaug 14,8 mlrd. JAV dolerių pelno, rašo BBC. Rezultatai kiek netikėti, nes kitas gamintojas „Nissan“ praėjusią savaitę savo prognozę sumažino. „Toyota“ tikisi per šį laikotarpį parduoti 9,1 mln. automobilių.

Operatyviai reaguodama į mobiliojo ryšio rinkoje aktyvėjančią konkurenciją ir agresyvėjančią jų rinkodarą, „Tele2“ parengė atsaką. Šiandien bendrovė pasiūlė neribotus pokalbius ir SMS už 21 Lt/mėn. Dar vakar „Bitės“ naujasis vadovas Fredas Hrenchukas surengtoje konferencijoje sakė, kad bus ir naujų sprendimų, kurie turėtų keisti Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. „Lietuvoje nėra kainų lyderio.

Kaitrines lemputes buityje vis sparčiau keičia taupiosios, kurios šviečia beveik 15 kartų ilgiau, bet naudoja mažiau elektros energijos. Deja, neseniai pasirodę tyrimai skelbia, kad šios lemputės pavojingos žmogaus sveikatai. Ar gali būti, kad toks populiarus ir lengvai nusiperkamas apšvietimo šaltinis yra kenksmingas? Specialistai teigia, kad tinkamai naudojamos taupaiosios lemputės yra nepavojingos, o grėsmę kelia jose esantys 5 mg gyvsidabrio, kurie gali pakenkti tik sudužus lemputei.

63 kredito unijas vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) per tris šių metų ketvirčius uždirbo 1,32 mln. litų pelno – 74 proc. daugiau nei tuo pačiu 2012 m. periodu (0,76 mln. litų). LCKU turtas trečio ketvirčio pabaigoje sudarė 339,5 mln. litų – 0,3 proc. mažiau nei prieš metus (340 mln. litų). „Pelno augimą nemaža dalimi lėmė sumažėjusios palūkanos indėlių rinkoje – dėl šios priežasties mažėjo ir vidutinė LCKU pritrauktų indėlių palūkanų norma.

„PwC“ ir „Booz&Company“ praneša apie pasirašytą sąlyginį susitarimą dėl susijungimo. Siūlomo sandorio baigtis priklausys nuo to, ar jam pritars „Booz&Company“ partneriai, ar bus gauti reikalingi leidimai iš priežiūros institucijų ir nuo kitų įprastinių sandorio užbaigimo sąlygų. „Esame tvirtai įsipareigoję padėti savo klientams pasiekti jų tikslus.

Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir finansų drausmės klausimams. Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst.

Verslininkas Benas Gudelis, įsigijęs 34 proc. “Lietuvos ryto” žiniasklaidos grupės akcijų, neatmeta galimybės ateityje dar investuoti į žiniasklaidą. Jis sako, kad esant patraukliai kainai, svarstys galimybę investuoti į šį verslą, tačiau nekonkretizavo, ar įsigytų daugiau “Lietuvos ryto” grupės akcijų, ar investuotų į kitas žiniasklaidos bendroves. “Nežinau, aš nematau taip toli į ateitį. Žinau penkerių metų planą ir jeigu kas nors norės parduoti, kodėl gi ne.

Verslininko Tautvydo Barščio valdomiems „Kauno grūdams" ir Vokietijos bendrovei „Ten Elsen" teisme nepavyko nuginčyti bankrutuojančio Vievio paukštyno kreditorių nutarimų dėl kreditorių komiteto sudėties. Lietuvos apeliacinis teismas nesutiko su įmonių argumentais, kad į kreditorių komitetą vietoj vieno buvo paskirti du „Vičiūnų" grupės atstovai. Skundą teismui pateikusios įmonės teigė, kad neturėjo galimybės teikti savo pasiūlymų, nors tai daryti gali didieji kreditoriai arba kreditorių grupė.

Daugelis daugiabučių namų gyventojų, tikriausiai, mano, kad butas yra jo nuosavybė, todėl jį gali pertvarkyti pagal savo poreikius, neprašydamas niekieno leidimo. Tačiau Civilinis kodeksas teigia ką kita. Nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

 Ignas Krasauska Atstatyti atlyginimus* daugiausiai uždirbantiems teisėjams ir valdininkams buvo valdančiųjų politinis pasirinkimas, kadangi jie turėjo ir kitą galimybę. Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas sako, kad politikai galėjo atlyginimus palikti sumažintus. „Tik su sąlyga, kad proporcingai. Mažiau negu iki krizės, bet proporcingai“, – aiškina jis. Finansų ministras Rimantas Šadžius LRT.lt paaiškino, kodėl to nepadarė.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kalbantis su „Gazprom“, jau pavyko atsakyti į kai kuriuos Lietuvai svarbius klausimus, tačiau kol kas Rusijos koncernas nėra nusiteikęs mažinti dujų kainos. Taip interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Aiškėja ir trečiojo paketo įgyvendinimo būdas, atsakome į įvairius klausimus, įskaitant tranzito užtikrinimą, taip pat kalbame ir apie kainų sumažinimą.

Trijų dešimtmečių investavimo patirtį sukaupęs ribotos rizikos fondų valdymu užsiimantis Brooke‘as Allenas, kuris, be kita ko, užsiima jaunimo mentoriavimu, su verslo naujienų portalu qz.com sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie pradedančio verslininko portretą. B. Alleno teigimu, kiekvienas pradedantis verslininkas turėtų atsakyti sau į kelis esminius klausimus, kurie ilgainiui padės įžengti į taip geidžiamą sėkmės taką.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų ministrą išklausiusi verslo bendruomenė konstatuoja: kitų metų biudžete nesąmonių nėra, bet nėra ir ilgalaikės finansų politikos bei kovos su šešėliu plano. Ministro teigimu, kitų metų biudžetas realistinis, o jame numatyta pinigų ir ekonomikai remti. Pas pramonininkus atėjęs finansų ministras teigė, kad birželį Seime patvirtinti mokesčių pakeitimai neigiamos įtakos verslui neturės.

 „Maždaug 26 proc. Europos sąjungos darbdavių susiduria su kvalifikuotos ir nekvalifikuotos dabo jėgos trūkumu. Mūsų darbdavių apklausos parodė, kad 2012 m. apie 40 proc. darbdavių susidūrė su darbos jėgos trūkumu“, – laidoje „Dienos klausimas“ teigė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.

Valdantieji dar kartą renkasi į koalicijos tarybą aptarti kitų metų biudžeto reikalų. Pagrindinis klausimas – jau kitais metais pradėti vykdyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą kompensuoti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Partneriai siūlo didinti kitų metų deficitą ir daugiau skolintis. Vyriausybė tuo tarpu yra pavedusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pasiūlymus dėl kompensavimo pateikti iki kitų metų gegužės, tikintis kompensavimą pradėti 2015 metais.

Įmonių veiklos rizikos tyrimą atlikusi Investuotojų asociacija skelbia, kad didžiausios rizikos įmonių grupei NASDAQ OMX Vilnius biržoje priklauso 9 bendrovės - „Limarko“ laivininkystės kompanija, „Lietuvos jūrų laivininkystė“, „Dvarčionių keramika“, „Agrowill Group“, „Alita“, „Anykščių vynas“, „Utenos trikotažas“, „Gubernija“ bei „Vilniaus degtinė“. „Viena iš mūsų veiklų – įspėti investuotojus apie gresiančius pavojus, todėl remdamiesi Altmano modeliu, kuriame naudojami balanso duomenys apie tu...

Inreal grupės, drauge su partneriu, advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, parengtoje Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgoje teigiama, jog stebimi pirmieji kainų augimo ženklai. Dėl vilniečių pirkėjų aktyvumo didėjo kainos naujos statybos projektuose. Per metus kainų lygis išaugo visuose būsto segmentuose: ekonominiame segmente vidutinė kaina padidėjo apie 1 proc., vidutinės klasės segmente – apie 7 proc., o prestižinės klasės būstas brango vidutiniškai 3 proc.

Skolų kamuojama Vilniaus miesto savivaldybė Finansų ministerijai laiku negrąžino 12 mln. litų paskolos, todėl ši terminą ministerija pratęsė iki šių metų pabaigos. Savivaldybės atstovas teigia, kad ji neturi pinigų grąžinti paskolą. „Jeigu taip bus, kaip dabar, su pajamų surinkimu, tai labai abejotina, kad mes grąžinsim (iki metų pabaigos - BNS)“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad iš viso iš Lietuvos norėtų išvykti 20 proc. žmonių. „Skaičius neatrodo toks didelis, bet yra problema, kai pasižiūrime į amžiaus grupes“, – sakė „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.   „Baltijos tyrimų“ apklausoje buvo pateiktas toks klausimas: jeigu būtų idealios sąlygos ir žmonės galėtų elgtis taip kaip nori, ar jie norėtų likti savo šalyje, ar norėtų išvykti gyventi kitur? Apklausos duomenimis, net 56 proc.

 Iki gruodžio mėnesio miesto valdžia ketina peržiūrėti miesto autobusų bilietų kainas – pagal įstatymą tai privaloma padaryti kasmet. Preliminariai, bilietų kainos turėtų nesikeisti, to prašo ir „Busturas“. Nuostolingai dirbančią bendrovę iš finansinės duobės galimai traukia pati Savivaldybė, kai gavo pylos iš prokuratūros, kad laikytųsi ministerijos nurodymų. O patys valdininkai džiaugiasi, kad iš miesto stumiami privatūs vežėjai darbo randa kitur.

Naujausiame Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo aštuoniomis pozicijomis ir atsidūrė 17 vietoje pasaulyje. Tokį šuolį padaryti padėjo kelios pastaraisiais metais įgyvendintos reformos – paprastesnės ūkinės veiklos registravimo procedūros bei hipotekos reforma, leidžianti paprasčiau įkeisti turtą ir gauti kreditą. Kitais metais dar kelis taškus galbūt gausime dėl paprastesnio teritorijų planavimo.

Su Baltijos šalių oro bendrove „airBaltic“ jau skrido daugiau nei devyni milijonai keleivių. Jubiliejiniu oro bendrovės klientu tapo muzikos profesorius ir teatro direktorius Georgas Malvius. Jis skrido iš Helsinkio į Taliną per Rygą. „Ryga yra pats našiausias jungiamųjų skrydžių centras Baltijos regione. Iš jo lėktuvai skrenda į Skandinaviją, Rusiją, Europą ir Artimuosius Rytus”, – sako vykdomasis „airBaltic“ direktorius Martinas Sedlackis.

„Swedbank“ suteikė 8 mln. litų finansavimą pirmųjų „Amber City“ gyvenamųjų daugiabučių statyboms. Projektą numatoma pabaigti 2017 metais. „Iš visų Lietuvos miestų Vilnius išsiskiria didžiausiu gyvenamosios statybos rinkos aktyvumu. Nepaisant akivaizdžiai didesnės daugiabučių konkurencijos 2012 m., naujos statybos butų atsargos neauga, butų pasiūla atitinka paklausą ir tokių projektų plėtrai yra geros prielaidos“, – teigia „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovė Giedrė Saveikienė.

„Avia Solutions Group“, šiuo metu veikianti tokiose aviacijos srityse kaip antžeminis aptarnavimas, techninio ir skraidymo personalo mokymai bei nuoma ir lėktuvų techninis aptarnavimas, paskelbė apie Kaune veikiančios sraigtasparnių techninės priežiūros paslaugų įmonės „Helisota“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimą.

Artėjant žiemos sezonui dalis lietuvių jau planuoja savaitgalius uždarose slidinėjimo trasose ar dairosi į kalnų kurortus užsienyje. Visgi žiemos sporto prekių Lietuvoje pristatoma palyginti nedaug ir pirkėjai dažniausiai renkasi madingus, tačiau nebrangius produktus.

Karolis Birgilas Antradienį mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė“ pristatė savo naująjį vadovą Fredą Hrenchuką. Jo teigimu, bus tęsiamos ankstensnio vadovo Chriso Robinso praktikos, tačiau bus ir naujų sprendimų, kurie turėtų keisti Lietuvos mobiliojo ryšio rinką. „Jau susipažinau su pardavimų žmonėmis ir gilinausi į detales. Išbandysime naujus išūkius Lietuvos telekomuminikacijų rinkoje, čia reikia keisti tam tikrus blogus dalykus“, - teigia jis.

Naujausio nekilnojamojo turto rinkos tyrimo duomenimis, vidutinė lietuvio paskola yra apie 155 tūkst. litų, už kurią perkamas arba vidutinio dydžio butas arba jau pastatytas namas iki 170 kv. metrų. Nors didžioji dalis, apie 67 proc. lietuvių renkasi butus, apklausos rodo, kad dauguma vis dėlto svajoja apie nuosavą namą ar kotedžą netoli miesto.

Ukraina ir JAV energetikos milžinė „Chevron“ antradienį pasirašė 10 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų) vertės sutartį dėl skalūnų dujų gavybos, Kijevui tikintis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iki 2020 metų. Pagal šią sutartį dėl išgautų išteklių pasidalijimo „Chevron“ suteikta teisė išžvalgyti Olesko telkinį vakarų Ukrainoje, kuriame, kaip prognozuoja Kijevas, gali būti 2,98 trln. kubinių metrų skalūnų dujų.

Keleiviai, keliaujantys su ”MyFerryLink” švenčių laikotarpiu gali dar daugiau pasidžiaugti Kalėdomis, jei pasinaudos mūsų išankstiniu bilietų pirkimu.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet nenumatoma keisti pensijų fondų veiklą reglamentuojančios tvarkos. „Yra jau senai pasakyta ir niekas nebus keičiama, tas, kas yra patvirtinta, tas ir bus įgyvendinama. Galiu labai aiškiai visus nuraminti - tiek investuotojus, tiek fondų valdytojus, tiek žmones, kurie dalyvauja tuose vadinamuosiuose pensijiniuose kaupiamuosiuose fonduose, kad niekas nesikeis ateinančiais metais“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Europos Komisija paskelbė rudens prognozes, kurios rodo, kad Lietuvos makroekonomikos rodikliai per artimiausius dvejus metus nuosekliai gerės. EK prognozėmis, jau šiemet Lietuva atitiks valdžios sektoriaus deficito bei valstybės skolos Mastrichto kriterijus, kurie yra vieni iš svarbiausių, vertinant valstybės tinkamumą būti priimtai į euro zoną. EK numato, kad šiemet Lietuvos deficitas sieks 3 proc. BVP, o skola – 39,9 proc. BVP, kitąmet atitinkamai 2,5 ir 40,2 proc.

Nuo lapkričio 2 d. oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ pirmoji Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo teikti nepertraukiamos skrydžių registracijos paslaugą. Keleiviai gali bet kuriuo jiems patogiu metu registruotis ir priduoti bagažą į visus tos dienos kompanijos skrydžius. „Mūsų kompanijos tikslas yra siūlyti patogias paslaugas savo keleiviams.

AB „INTER RAO Lietuva“ praneša, kad pratęsė elektros energijos tiekimo sutartį 2014 metams su sparčiausiai Lietuvoje besivystančiu mažmeninės prekybos tinklu - UAB „Norfos mažmena”. Šiuo metu AB „INTER RAO Lietuva“, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų, pratęsia ir sudaro naujas sutartis su elektros energijos vartotojais – juridiniais asmenimis.

Vienas garsiausių šių dienų verslininkų iš Lietuvos, „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas investavo į daiktų nuomos projektą „dalinuosi.lt“. Reikšmingą bendrovės akcijų dalį įsigijęs verslininkas teigia tikintis portalo, kuris atveria galimybes žmonėms uždirbti iš savo daiktų, idėja. „Tikiu, kad „Dalinuosi.lt“ yra, kaip Silicio slėnio investuotojai mėgsta sakyti, – milijardo JAV dolerių verta idėja.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Šiuolaikinės gamybos įmonės dažnai negali persivilioti darbuotojų iš kitų kompanijų, nes joms tinkamų specialistų, tokių kaip saulės energijos inžinieriai, rinkoje tiesiog nėra. Tad įsigali tendencija naujus komandos narius mokyti pačių įmonių viduje – teigia personalo specialistai. Lietuvos gamybos bendrovėms ypač trūksta darbuotojų, įgijusių išsilavinimą technologijos srityje, o ir šiais metais stojusieji į šalies universitetus dažniausiai rinkosi socialinius mokslus.

Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių savininkai ir vadovai nesutaria, ar rinkoje el. prekybos vietų pakanka, ar kol kas yra pernelyg mažai, rodo mokėjimo internetu būdo „Sving“ atlikta apklausa. 44 proc. jos dalyvių įsitikinę, kad šiuo metu esančių el. parduotuvių visiškai pakanka, tačiau daugiau nei trečdalis (36 proc.) mano, jog jų turėtų būti daugiau. 2013 m. Lietuvoje veikė apie 400 interneto svetainių, kuriose buvo galima įsigyti prekių ir paslaugų internetu.

Pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių priklausomybė nuo energijos išteklių kainų praėjusiais metais sumažėjo – šią tendenciją lėmė gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai bei efektyviau naudojami energijos ištekliai. Tačiau ekspertams prognozuojant globalų energijos išteklių brangimą, verslo priklausomybė nuo šių išteklių kainų ateityje vėl gali reikšmingai išaugti.

Ekonominė krizė, iniciatyvos stoka, besipriešinantys kaimynai, baimė dėl rezultatų ir finansinės skolos – tai tik maža dalis veiksnių, kurie ne vienerius metus baidė šalies gyventojus nuo daugiabučių renovacijos. Tačiau šiais metais pakeitus renovacijos įgyvendinimo modelį situacija gerokai pasikeitė. Vis daugiau gyventojų priima ryžtingą sprendimą, kuris jiems garantuoja gražesnius ir šiltesnius namus netolimoje ateityje.

Prieš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje projektą naudojama juoda propaganda, kuri naudinga dujų monopolį regione turinčiai Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“, sako prezidentės patarėjas. „Kartais naudojama tokia juoda propaganda prieš šį (SGD – BNS) terminalą. Ir tada reikia natūraliai paklausti, kam jo (SGD terminalo – BNS) statyba trukdytų.

Siekdamas užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą, atsižvelgdamas į tarptautinę praktiką bei vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu akcinė bendrovė Lietuvos paštas nustatė reikalavimus pašto korespondencijos siuntų pakuotės matmenims, t. y. aiškiai atskyrė, kas laikytina laišku, o kas siuntiniu. Apie nuo 2013-11-01 planuojamus pokyčius spalio pradžioje buvo informuota visuomenė ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

Lazdijų rajono savivaldybės iniciatyva, investavus daugiau kaip 3 mln. ES Regioninės plėtros fondo lėšų, 2011 – 2013 m. buvo modernizuotas ir kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui pritaikytas Lazdijų hipodromas. Čia naujai įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis.

Siekdamos išlikti konkurencingomis, organizacijos visame pasaulyje šiemet daugiausiai dėmesio technologijų srityje skiria verslo duomenų analizės sprendimams. Verslo analitika bendrovių IT vadovų prioritetuose yra reikšmingesnė nei mobilieji sprendimai ar debesijos kompiuterija, rodo pasaulinės informacinių technologijų tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Gartner“ duomenys.

 Kompanijos „Apple“ įkūrėjas Steve’as Wozniakas teigia, jog jei vis dar dirbtų šioje kompanijoje, siektų bendradarbiauti ir dirbti su viena didžiausia „Apple“ konkurente šiandien – interneto paieškos milžine „Google“. Duodamas interviu BBC, Wozniakas teigė manantis, kad „Apple“ dabar būtų kur kas įtakingesnė, jei turėtų geresnius profesinius santykius su „Google“. Tokiu atveju „Apple“ galėtų ne tik pagerinti virtualų asistentą „Siri“, kuris naudotųsi „Google“ paieškos rezultatais, bet...

Ana Vengrovskaja, specialiai „Ekonomika.lt“ iš Astravo Amžiaus statybvietėje Astrave netyla betonmaišių ir kranų ūžesys. Vietos gyventojai iš statybų gauna finansinės naudos, tačiau dauguma būsimus pokyčius mieste vertina neigiamai. Prieš dvejus metus savaitraštis „Ekonomika.lt“ jau kalbėjosi su Astravo gyventojais apie statomą elektrinę. Tuomet vyko tik paruošiamieji darbai: buvo tiesiami keliai, geležinkelio linija, statomi nauji daugiabučiai būsimiems darbuotojams.

Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29 procentais viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio. Labiausiai spalio mėnesį (lyginant su metų vidurkiu) bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių. Tokį faktą konstatuoja rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.