Verslas

Edgaras Savickas, LRT.lt Norėdami įsikurti Vilniaus senamiestyje šiandien daugiausiai paklosite už būstą atokesnėse gatvelėse, nors dar prieš 10 metų brangiausios buvo Gedimino ir Vokiečių gatvės. Pokyčio priežastis paprasta – svarbiausios miesto arterijos tapo per daug triukšmingos. Visiems pažįstama situacija: po ilgos darbo savaitės nusprendėte pagaliau pailsėti ir išsimiegoti, tačiau šalimais gyvenantys kaimynai turi kitų minčių ir jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto pradeda remonto darbus.

Pernai visose Baltijos šalyse augo vidutinis bendras darbo užmokestis, kuris praėjusiais metais viršijo prieškrizinį lygį, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). 2013 metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 procento.

Šiandien Vilniuje, Viršuliškių skg. 28, duris atvėrė naujas „Prisma“ prekybos centras. Tai jau antra prekybos tinklo parduotuvė Vilniuje ir ketvirta Lietuvoje. Atidarydama prekybos centrą bendrovė „Prisma Lietuva“ sukūrė 100 naujų darbo vietų. Naujoji „Prisma“ siūlo daugiau nei 60 tūkst. produktų asortimentą, aukštos kokybės šviežius produktus, taip pat vykdo klientų lojalumo programą ir siekia užtikrinti prieinamas kainas. Viršuliškių skg.

Minint tarptautinę jaunimo solidarumo dieną, skirtą akreipti dėmesį į jaunimo problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigė, kad požiūris į jaunimo nedarbą yra individualizuotas: „Nuo šiol pastangos nukreiptos į individualius jauno žmogaus poreikius. Atėjus į darbo biržą, išanalizuojami jo gebėjimai, išsiaiškinami norai. Į tai atsižvelgus, sudaromas individualus planas“ , — interviu radijui „Laisvoji banga“ teigė A. Pabedinskienė.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Leidyklos „Tyto Alba“ direktorė Jolita Varanavičienė sako, kad knygą šiais laikais išleisti labai paprasta, o autoriai, skirtingai nuo ankstesnių laikų, gali patys rinktis leidyklas. Maža to, dėl kai kurių autorių leidyklos net kovoja tarpusavyje, taip jiems klodamos raudonus kilimus. „Autorių Lietuvoje yra stygius. Esame patikrinę telefonų knygas, skersai išilgai ieškodami, kas galėtų realizuoti ir leidykloje sukurtą konceptą. Tarkim, leidykla nusprendė, kad trūksta knygos apie blusų kaustymą.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje balandžio 23–24 dienomis įvyko pirmasis Lietuvos ir šios arabų valstybės derybų dėl dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties etapas. Lietuvos delegacijai derybose vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorė Sigutė Jakštonytė, JAE – Finansų ministerijos sekretorius Khalidas Ali Al-Bustani.

Beveik pusė Vokietijos įmonių Lietuvoje teigia 2014 metais ketinančios daugiau investuoti ir įdarbinti daugiau darbuotojų nei pernai, o 9 iš 10 Vokietijos investuotojų ir vėl pasirinktų Lietuvą – rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atlikta Baltijos šalyse įsikūrusių Vokietijos verslininkų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Muštis gali kiekvienas, tačiau kovoti dėl savo svajonių gali ne visi“, - prisistatė „Fight for Fitness“ organizatoriai Vytautas Medineckas ir Valentin Bogdanovič visiems susirinkusiems „Švyturio Arenoje“ Klaipėdoje. „Mes veikiame gyvenime daug, veiklos pakanka, šiuo metu turime keturis projektus, - kalbėjo muscleshop.lt vadovas V. Medineckas.

Pabaigus pirmąjį Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos etapą, duris atvers duonos paviljonas, kuriame įsikurs tradicinės duonos kepėjai iš įvairių pasaulio kraštų. Planuojama, kad duoną čia keps Gruzijos, Indijos, Graikijos, Kazachstano, Uzbekijos ir kitų šalių atstovai. „Vien lietuvių kalboje yra daugiau nei tūkstantis įvairiausių patarlių, priežodžių apie duoną, tai vienas svarbiausių produktų jau tūkstančius metų.

„Gimiau Latvijoje, vaikystėje man įdomi buvo ir matematika, ir literatūra. Užsiiminėjau baletu, net parašiutizmu. Niekada nežinojau, kuo noriu būti“, - savo patirtimi dalinosi UAB „Uoga Uoga“ bendrasavininkė Lena Sokolovska. Jaunimui prieš pradedant verslą ji siūlo pasirūpinti puikiu išsilavinimu, kadangi be jo – gerai apmokamo darbo gauti negalima. „Dirbdama finansų analitike mačiau pinigus, kurių anksčiau nebuvau mačiusi.

 Ramunė Dambrauskaitė  Atrodo, kad būstą įsigyti kasmet tampa vis sunkiau – ne tik dėl ekonominių aplinkybių, bet ir dėl pačių minčių naštos. Ne vienam šiauliečiui, svarstančiam apie savo būsto įsigijimą, kyla abejonių. „Nesi tikras, kas laukia tavęs rytoj, bet ką daryti, jei nori turėti savo namus?“ – taip atsakė kalbinti miestiečiai. Kokius pokyčius atneš naujoji Lietuvos valiuta, svarsto ne vienas, ypač tie, kurie planuoja imti paskolą būstui įsigyti.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien atmetė buvusio banko SNORAS vadovo Raimondo Baranausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteista 1 350 000 eurų, kuriuos jis banko SNORAS veiklos apribojimo įvedimo metu pervedė į savo sąskaitą užsienio banke.

Kredito unija „Vilniaus kreditas“ metus pradėjo sėkmingai: uždirbo pelno, augo unijos turtas ir pajinis kapitalas, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai, remiantis Visuotinio narių susitikimo metu priimtais sprendimais – sustiprintas unijos valdymas. Pirmąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 0,5 mln. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms pasaulinėje pieno produktų rinkoje, praėję metai buvo sėkmingi tiek pieno gamintojams, tiek ir perdirbėjams. Šiandien žemdirbiams vis didesnį nerimą kelia mažėjančios pieno supirkimo kainos, kai, tuo tarpu, parduotuvėse pieno produktų kainos lieka nepakitusios. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinko visos grandinės „nuo lauko iki prekystalio“ atstovai – pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai.

Vakar Seime buvo aptartos AB „Orlen Lietuva“ problemos. Šios įmonės atstovai pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikomi tarifai Baltarusijos įmonių naftos produktų gabenimui į Klaipėdos uostą yra žemesni, negu taikomi „Orlen Lietuvai“ ir tai suteikia konkurencinių privalumų Baltarusijos įmonėms. Jau vien todėl tarifai, „Orlen Lietuva“ atstovų teigimu, turi būti atitinkamai sumažinti. Taip pat Mažeikių naftos bendrovei itin svarbu, kad nedelsiant būtų atstatytas Rengės geležinkelio ruožas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms perėmus socialinio tinklo „VKontakte“, kuris Rusijoje yra toks pat populiarus, kaip pasaulyje „Facebook“, kontrolę į savo rankas, jo įkūrėjas Pavelas Durovas su 12 žmonių komanda ieško šalies, kurioje galėtų įkurti pagrindinį biurą ir toliau vystyti savo startuolius.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.

Įžiūrėti kainų etiketes parduotuvėse sudėtinga ne tik silpnaregiams, bet ir senyviems ar šiaip prasčiau matantiems žmonėms. Silpnaregių sąjunga sudarė etikečių aiškumo dešimtuką ir tikisi, kad euro įvedimas bus proga prekybininkams pereiti prie geresnio kainų pateikimo. Juolab, kad euro įvedimo laikotarpiu kai kuriose etiketėse gali tekti rašyti net penkias kainas.

Šviežių daržovių ir salotų derlius labai ankstyvas, tačiau ant turgaus prekystalių šviežių lietuviškų gėrybių dar nesitikintys rasti pirkėjai į turgelius užsukti neskuba, teigia prekiautojai. Turgeliuose jau galima rasti smulkiuose ūkiuose augintų salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, o už geros savaitės turėtų pasirodyti ir agurkų. Dažnas šiomis dienomis keliaujantis į turgų tikisi ten rasti iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių atvežtų daržovių, žalumynų.

Nors lietuviai kartais pelnytai, kartais ne, dėl visko kaltina save, kelia sau per mažus tikslus, jų nacionalinis būdas yra palankus antreprenerystei. Jei išnaudotų visas galimybes, Lietuva galėtų greitai pasivyti sparčiai augančią kaimyninės Lenkijos ekonomiką. Taip tvirtina KTU viešėjęs antrepreneris iš Silicio slėnio, Berklio universiteto lektorius Kenas Singeris.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt Kompanijos „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas su nostaligija prisimena dabar rimtuose sunkumuose atsidūrusią naftos kompaniją „Orlen Lietuva“ ir teigia, kad susidariusi padėtis Europoje iš žemėlapio gali ištrinti ne vieną naftos perdirbimo bendrovę. „Pirmoji mano darbo vieta buvo „Mažeikių nafta“ ir paskui perėjau į privatų verslą. Aš žinau, kodėl jie gyvena blogai.

Daugėjant ženklų, kad Lietuvai eurą įsivesti pavyks, dalis šalies prekybininkų dairosi nežinodami ko tikėtis. Kaip pastebi bendrovės RASO, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovai, daugiausia problemų gali kilti pereinamuoju laikotarpiu, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus. Padėtį sunkina ir tai, kad valdžios atstovai vis dar nėra pateikę oficialių reikalavimų kasos aparatams.

Didžiausias degalinių tinklas Lietuvoje „Lukoil Baltija“ įprastus degalus keičia „Ecto“ degalais su priedais. Degalinėse taip pat pradedama prekiauti degalais „Ecto plus“, kurie leis mažinti kuro sąnaudas. Nuo šiol visose 112 modernių „Lukoil“ degalinių 95 benzinas keičiamas į 95 ecto, premium klasės 95 ecto benzinas – 95 ecto plus, o dyzelinas – D ecto. Vso kuro kaina išliks tokia pati, išskyrus 95 ecto plus su didesne norma papildomų priedų, kuris brangs 7-8 centais.

Balandžio 26 d. nuo 8 val. iki 20 val. „Danske Bank“ bus atliekami informacinių sistemų atnaujinimo darbai, todėl nebus teikiamos paslaugos „Danske eBanku“, „Danske mBanku“, „Danske SMS banku“, neveiks mobiliųjų mokėjimų paslauga bei „Danske eDokumentai“ sistema. Taip pat nebus įmanomos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bankomatuose ir „Perlo“ terminaluose.

„Idėja turi būti religija. Daugelis gali sakyti „Noriu būti verslininkas“. Tačiau tai nieko nereiškia“, - su moksleiviais savo patirtimi dalinosi verslininkas, filantropas ir politikas Antanas Guoga. Pasak verslininko, idėjų yra dar labai daug likusių nepanaudotų. „Yra daug kelių, jūsų laukia žmonės, kurie gali investuoti. Lietuviu pasitiki visas pasaulis, - kalbėjo A. Guoga. – Kur didžiausia mūsų riziką? Reikia mąstyti globaliai, mes neatsiliekame nuo viso pasaulio. Mes turime pranašumą.

2014 finansinių metų I ketvirčio rezultatai, palyginti su 2013 finansinių metų I ketvirčio rezultatais: 43 proc. mažesnės pajamos už parduotus produktus; 60 mln. JAV dolerių mažesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2013 ir 3014 m. I ketvirčius (27 mln. JAV dolerių didesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2014 m. I ketvirtį su 2013 m. IV ketvirčiu); 40 proc. mažesni bendri pardavimai.

Nuo 2016 metų visi nauji daugiabučiai turės būti statomi A energinės klasės. Šiandien tokio būsto statybos brangesnės maždaug 15 proc. Anot vystytojų, jeigu technologijos per mažiau nei dvejus metus atpigti nespės, visuotinai privaloma A klasė gali reikšti bent dešimtadaliu brangesnį būstą pirkėjui. 2012 metais, kai buvo pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, ir 2013 metais A klasės būstai sudarė apie 4,5 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų.

Valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Tvarka ir teisingumas“ inicijuoja Lietuvos partijų, dalyvaujančių Europos Parlamento rinkimuose, susitarimą siekti, kad Europos Sąjungoje būtų nustatytos vienodos minimalios pajamos. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ tokį siūlymą vertina kaip nerealų. "Turėčiau labai rimtų abejonių, kad tai yra realu. Minimalūs socialiniai standartai kiekvienoje šalyje turėtų būti.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2014 m. pradžioje vėl yra labai optimistiškos ir patvirtina pastarųjų trejų metų tendencijas. Dėl stabilios ir geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų 2014-aisiais įmonės tikisi apyvartos ir eksporto plėtros bei gerų metų savo verslui. Šiais metais įmonės planuoja naujų darbo vietų kūrimą ir investicijų didinimą.

Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. programos paramą gali gauti ūkio subjektai, vykdantys žemės ūkio veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje ne mažiau kaip vienerius metus.

Šiandien prasidedančioje parodoje RESTA 2014 bus pristatytas namo, kurio šildymui per metur reikia tik 500 litų, projektas. „Šiais laikais kitokios statybos pastato nė neįsivaizduoju, nes gerai suprojektavus, tokie namai ne ką brangesni, nei dabartiniai šalti ir neekonomiški - sako projekto autorius Rytis Kaminskas, - Apie tokius, kitaip dar vadinamus pasyvius namus, sklando daug mitų, tad šis mūsų parengtas tipinis projektas ir skirtas praktiškai paneigti stereotipus ir suteikti būsimiems nauja...

Daugelyje senos statybos daugiabučių namų Lietuvoje susiduriama su vamzdžių užkalkėjimo problema. Vamzdžių pralaidumą mažinančioms kalkių nuosėdoms rinktis ypač geras sąlygas sudaro šiltas (didesnės nei 40 laipsnių temperatūros) vanduo, todėl dažniau bėdų kyla dėl karšto vandens ir šildymo sistemų vamzdžių, šilumokaičių ir gyvatukų. Skaičiuojama, kad vos 0,2 mm kalkių apnašų šildymo sistemos efektyvumą sumažina net 10 proc.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Lietuvos verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje dirbantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą. Prieš mėnesį kalbinome lietuvių verslininkus, kurie, pasibaigus Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Virtuvės šefas Ali Gadžijevas balandžio pabaigoje vilniečiams atvers „Ali šokoladinės“ duris. Tapęs prabangaus belgiško šokolado prekės ženklo „Callebaut“ ambasadoriumi Lietuvoje, buvęs virtuvės mitų griovėjas gamins ypatingus rankų darbo šokoladinius saldainius ir kitokius gardumynus. „Mano klientai – mėgstantys keliauti ir išrankiu skoniu pasižymintys žmonės.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu.

Anot paskutinio „Wealth Report“ pranešimo, Londonas pripažintas  turtingųjų traukos centru. Tačiau ilgai tai gali nebesitęsti. Anot pranešimo, Niujorkas per artimiausią dešimtmetį turėtų perimti turtingųjų miesto statusą. Taip pat Azijos miestai Singapūras, Honkongas ir Šanchajus artimiausią dešimtmetį darys didesnę įtaką, nei iki šiol, rašo businessinsider.com.

Žinių radijas Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, euro įvedimas yra natūralus automatinis procesas, kuris nieko nekeičia valstybės finansuose: kokie buvo įsipareigojimai, tokie jie ir turi išlikti. „Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Neturime laisvos monetarinės politikos. Šiuo žingsniu (euro įvedimu, - red.) yra gaunama nauda. Pasekmė – pigesnė skolinimosi kaina valstybei, privačiam sektoriui.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijai aneksavus Krymą, baltarusiams užsidarė viena iš turizmo autobusais krypčių, tad Lietuvos turizmo rinkos atstovai suka galvas, kaip bent dalį jų pritraukti į lietuviškus kurortus.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje naudotų automobilių rinka jau atsigavusi, ir sudarytų sandorių gausa viršija prieškrizinį lygį. Pernai šalyje užfiksuota per 380 tūkst. sandorių – beveik 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Artėjant euro įvedimui, specialistai prognozuoja, kad automobilių pardavimai dar labiau išaugs, nes neaišku, kokia jų kaina eurais bus kitais metais. Pasak portalo autoplius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas privalės išsaugoti sukauptą finansinį turtą. Tai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti šalies ekonominį ir finansinį stabilumą bei įgyvendinti centrinio banko nepriklausomumo principą.

Europos Sąjunga, siekdama padėti Ukrainai stabilizuoti ekonomiką, nuo balandžio 23 dienos pradėjo iš anksto taikyti vienašales muitų lengvatas, dėl kurių buvo sutarta derybose dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sudarymo. Lengvatos pradėtos taikyti nelaukiant, kol bus pasirašyti visi ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo skyriai. Politiniai susitarimo skyriai pasirašyti 2014 metų kovo 21 dieną.

Transporto suvestinę paskelbusi Europos Komisija (EK) konstatavo, kad Lietuvos geležinkelių sektorius yra uždaras. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomone toks vertinimas neatitinka tikrovės – naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teisinių kliūčių nėra. Privataus sektoriaus atstovams, kurie yra įgyvendinę Lietuvos teisės aktų nustatytus reikalavimus (gavę licencijas, saugos sertifikatus, paprašę infrastruktūros pajėgumų, įregistravę riedmenis ir kt.

Lietuvoje atidaroma vienos pirmaujančios pasaulyje sporto ir laisvalaikio prekių gamintojos „Nike“ firminė parduotuvė. Vilniuje tai bus vienintelė naujos koncepcijos ir didžiausia šio prekės ženklo parduotuvė visose Baltijos šalyse. Pasak bendrovės „Jalajalg“ oficialaus „Nike“ distributoriaus Batijos šalyse vykdomojo vadovo Rainer‘io Tops‘o, parduotuvę nuspręsta atidaryti Lietuvoje ne atsitiktinai – kompanijos atstovai šalį mato kaip perspektyviausią iš trijų kaimyninių šalių.

Per kovo mėnesį verslo pradelsti įsipareigojimai padidėjo 40 mln. litų ir pasiekė 4,93 mlrd. litų. Skolų lygis yra beveik toks pats, koks buvo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Įmonių įsiskolinimai praėjusį mėnesį labiausiai išaugo finansų sektoriui, nežymiai - telekomunikacijų įmonėms, o pradelsti mokėjimai už komunalines, išperkamosios nuomos (lizingo) ir kitas paslaugas praktiškai nepakito.

„Omnitel“ viceprezidentu finansams paskirtas Janas Sörensenas. Jis pradės eiti pareigas gegužės 5 dieną ir pakeis „Omnitel“ paliekantį Nerijų Datkūną. „Omnitel“ pastaruoju metu įgyvendina didžiulius organizacinius ir kultūrinius pokyčius, kurie reiškia ir besikeičiančią vidinę įmonės kultūrą, stipresnę orientaciją į klientus bei naują požiūrį į kompanijos veiklą.

Ar dažniau sulauks statybos inspektorių priežiūros, priklausys nuo rizikos ir pažeidimų istorijos. Tikrintinus objektus nuo šiol nustatys informacinė sistema, pagal aiškius kriterijus įvertinusi rizikingumą. Šiais pokyčiais tikimasi ne tik padidinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) veiklos efektyvumą, bet ir sumažinti korupcijos galimybes statybų sektoriuje bei daugiau inspekcijos resursų skirti konsultacijoms bei prevencijai.