Verslas

Nuo gegužės 1 dienos Vilniuje 23 proc. mažės šilumos kaina, skelbiama „Vilniaus energijos“ pranešime spaudai. Šiluma atpigs, nes ne šildymo sezono metu įmonė šilumos gamybai vartos išimtinai biokurą, kurio kaina daugiau nei dvigubai mažesnė už gamtinių dujų. Nuo gegužės 1 d. kaina keisis nuo 23,92 iki 18,48 ct/kWh be PVM. „Vasarą Vilniuje nesuvartosime nė vieno kubinio metro brangių gamtinių dujų, tai lems pigesnę šilumą“, – teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.

Šiandien Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems įstatymų projektui dėl pensijų kompensavimo tvarkos. Pasak ministrės Algimantos Pabedinskienės, tikimasi, kad įstatymo svarstymas Seime vyks taip pat sklandžiai ir pirmosios pensijų kompensacijos jų savininkus pasieks jau šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

Pirmadienį Lietuvos žaliųjų partija, prisijungdama prie „Baltosios bangos“ organizuojamos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kartu su kitomis skaidrų verslą palaikančiomis organizacijomis Vilniaus gatvėse kvietė praeivius prisidėti mažinant Lietuvoje korupciją. Akcijoje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys, kandidatas į Europos Parlamentą Laurynas Okockis teigė, jog Lietuvoje nepagrįstai sukelti mokesčiai smulkiajam verslui tik padeda klestėti šešėlinei ekonomikai.

Lietuvos gyvūnų ūkių, auginančių kailinius žvėrelius, atstovai paskelbė rezoliuciją, kuria atkreipia valdžios institucijų dėmesį, kad dėl naujų reguliavimų gyvūnų ūkiai gali būti priversti užsidaryti.

Prie Alytaus transformatorių pastotės esantis 10 hektarų žemės plotas šiandien perduotas elektros jungties „LitPol Link“ nuolatinės srovės intarpo statytojams – švedų technologijų įmonei ABB. Šis objektas yra vienas svarbiausių elektros tilto su Lenkija įrenginių ir būtinas suderinti skirtingas Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. Sutartis su ABB AB dėl „LitPol Link“ intarpo statybos buvo pasirašyta 2013 m. vasarį, sutarties vertė – 288 mln. litų.

Vilniaus Pilaitės prospekte atidarytas jau ketvirtasis Lietuvoje ir antrasis sostinėje Suomijos prekybos tinklo „Prisma“ centras. Šį, 40 mln. litų kainavusį projektą sėkmingai įgyvendino kita Suomijos koncernui priklausanti bendrovė „YIT Kausta“, viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje.

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.

Žinių radijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tegia, kad 2013 m. ekonominis šešėlis galėjo sudaryti 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų apie 18 mlrd. Lt. Pašnekovo teigimu, daugelis gyventojų mano, kad tradicinė šešėlio sritis yra kontrabanda, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sektorių. „Didelis šešėlis yra akcizinėje prekių rinkoje.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2014 m. kovo mėn. sudarė 2 333 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 11,9 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,7 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Ūkio ministerija pagal kompetenciją įgyvendina priemones, kuriomis siekia verslui taikyti tik pagrįstus reikalavimus, kontroliuoti verslą tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir taip skatina verslo skaidrumą, konkurencingumą ir plėtrą. Šios priemonės padeda mažinti šešėlinę ekonomiką.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta (be PVM) 2014 m. kovo mėn. sudarė 633,7 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 1,8 procento palyginamosiomis kainomis, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausiai padidėjo variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė (10,3 proc.) ir mažmeninė (10,2 proc.) prekyba. 2014 m. kovo mėn.

Asociacijos "Infobalt" viceprezidentas, „Alna“ įmonių grupės generalinis direktorius Tomas Milaknis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad būtina kuo greičiau spręsti informacinių technologijų specialistų trūkumo klausimą. Pasak pašnekovo, po poros metų trūks daugiau kaip 10-ties tūkstančių šios srities specialistų. „Nenorime apie tai garsiai kalbėti, nes gali būti, kad Lietuva praras kažkokias galimas investicijas.

Vyriausybės kanceliarijoje šiandien vyksta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus inicijuota konferencija, kurioje investuotojai, verslininkai ir pilietinių iniciatyvų atstovai diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos priežastis ir prevenciją. „Kova su šešėline ekonomika – vienas Šešioliktosios Vyriausybės prioritetų. Mes siekiame konsultuotis su kuo platesniu ratu ekonomikos plėtroje dalyvaujančių institucijų.

Balandžio 25–26 d. Alytuje, Kepyklos gatvėje vyko verslo mugė „Alytus 2014“, skirta statyboms, sodui, buičiai. Pirmąją mugės dieną vykusio oficialaus atidarymo metu mugės dalyvius ir lankytojus pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Jis padėkojo renginio organizatoriams už surengtą mugę, dalyviams linkėjo sėkmingos prekybos, o mugės lankytojams – gerų pirkinių.

Norvegijos įmonė „Advantec“, Lietuvoje gaminanti įrangą naftos ir dujų gavybos gręžiniams, plečia savo veiklą ir skelbia apie naujų darbuotojų paiešką Klaipėdoje. „Advantec“ specializuojasi komponentų naftos ir dujų gręžiniams gamyboje, teikdama elektronines ir hidraulines kontrolės sistemas bei susijusius produktus tarptautinei naftos ir dujų gavybos rinkai.

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį šalyje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, ypač žemės ūkio sektoriuje. Modernizuojami ūkiai, auga Lietuvoje pagamintų produktų konkurencingumas užsienio rinkose, mažėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo – visą tai Lietuvai pavyko pasiekti gavus 7,89 mlrd. litų Europos Sąjungos paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

„Daugelis įmonių tiki, kad naujausios technologijos išspręs kone visas verslo problemas, pavyzdžiui, vadovavimo, komandos komplektavimo, darbo santykių ir panašias. To niekada nebus”, - įsitikinęs lietuvių kilmės konsultavimo specialistas Peteris Blockas. Jo teigimu, prie kiekvieno produkto, paslaugos, technologijos sukūrimo yra prisidėjęs žmogus. „Kiekviena, netgi pilnai automatizuota, sistema patiria nuosmukį arba pakilimą priklausomai nuo žmonių atsidavimo ir rūpinimosi.

Verslas vis mažiau toleruoja nelegalų atlyginimo mokėjimą, tačiau skaičius gyventojų, kurie oficialiai gauna mažesnes pajamas nei minimalus atlyginimas, tebėra didelis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) palaiko tradicinę akciją „Šalyje nėra vietos šešėliui“ ir kviečia draudėjus nemokėti, o darbuotojus – nepriimti atlyginimo už darbą „vokeliuose“. „Gaudamas nelegalų atlyginimą gyventojas pirmiausiai rizikuoja savo paties gerove.

Batų gamintojas „Crocs“ skelbia antrąją tvarumo ataskaitą, kurioje yra aptariamos pagrindinės sritys, kuriose daromi ženklūs pokyčiai minimizuojant gamybos taršą, gerinant darbuotojų sąlygas bei prisidedant prie pagalbos sunkiai gyvenantiems ar nukentėjusiems asmenims. Antrojoje tvarumo ataskaitoje atskleidžiami pasiekimai ir iškeliami tikslai ateičiai.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Slovakija pirmadienį su Ukraina turėtų pasirašyti ilgai lauktą susitarimą dėl rusiškų dujų perpardavimo, kuris sumažintų Kijevo priklausomybę nuo Maskvos. Savaitgalį dvi kaimynės baigė sudėtingas derybas ir sutarė, kad Slovakija pritaikys nebenaudojamą dujotiekį, kuriuo „Gazprom“ dujos, atitekėjusios per Ukrainą pagrindiniu vamzdynu, nuo spalio bus tiekiamos atgal Ukrainai.

Baltijos šalių gyventojų skolinimosi elgsena skiriasi – po sunkmečio atsigavę Lietuvos ir Estijos namų ūkiai vis drąsiau kreipiasi į bankus dėl būsto finansavimo, kai tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų portfelis vis dar tebemažėja, teigiama Baltijos šalių SEB bankų namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Baltijos šalių centrinių bankų duomenimis, Estijoje gyventojų būsto paskolų portfelis pradėjo augti nuo 2013 metų balandžio, Lietuvoje – nuo birželio.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA skambučių centro ilgamečiai darbuotojai pirmomis pokalbio minutėmis gali nuspėti, iš kokio regiono skambina asmuo. Bendrovės skambučių centro darbuotojų teigimu, Kauno regiono gyventojai yra atviresni, labiau bendraujantys, vilniečiai – dalykiški, klaipėdiečiai – uždaresni, santūrūs, o šiauliečiai - priešingai, labai emocionalūs.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Konkurento įsigijimas yra neabejotinai yra nuožmiausias plėtros žingsnis versle. Deja, pastaraisiais metais Lietuvos rinka tokiu judėjimu nepasižymėjo. Šiemet pirmieji drąsiausiai į Lietuvos rinką įžengė PZU ir tai tik pradžia. Dar metų pradžioje savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie bendrą Europos ir Lietuvos susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos pastarųjų metų smukimą. Visgi ekspertai teigė, kad šiemet galima tikėtis atsigavimo.

Karolina STAŽYTĖ Šiuo metu Tauragėje veikia daugiau nei pusė šimto kirpyklų bei grožio salonų. Nors pasiūla, atrodytų, viršija paklausą, viena po kitos duris atveria naujos grožio oazės. Netrūksta ir baigusiųjų kirpėjų mokslus. Tačiau daugelis jaunų šio amato specialisčių taip ir nepasirodo nė vienoje iš meistrams vietas paruošusių kirpyklų, o žirklėmis darbuojasi namuose.

Jei valdžios vyrai nuspręstų, kad ką nors nauja statant reikia atsižvelgti į aplinkinių gyventojų poreikius, pastariesiems nereikėtų ieškoti savo tiesos varstant daugybės įstaigų duris, o visiems kitiems – gaišti laiką.

Darbo rinka vis dar įsitempusi – ne paslaptis, kad darbą susirasti vis dar nelengva, o į vieną darbo pasiūlymą atsiliepia mažiausiai keli šimtai žmonių. Tai darbdaviams suteikia ne tik galimybę išsirinkti tinkamą kandidatą, bet ir pasinaudoti susidariusia situacija. Balsas.lt skaitytoja Karina teigia, kad beieškodama darbo, jau ne vieną kartą susidūrė su akivaizdžiu darbdavių noru ne susirasti darbuotoją, bet už dyką išnaudoti pretendentus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje iki šios savaitės Tarybos posėdžio kelią skynėsi verslininkų siūlymas jų pačių lėšomis rekonstruoti miesto centre besidriekiančią P. Cvirkos gatvę. Verslininkų siekiai buvo aiškūs – dabartinę vienos eismo krypties gatvę atvėrus dvipusiam automobilių srautui, prekybos centras „Saulė miestas“ būtų buvęs atviresnis ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams.

 Lukas Kivita, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl ko nuskendo Pietų Korėjos keltas, aiškinamasi bus gana ilgai, sako kapitonas Žygintas Gineitis. „Visi variantai absoliučiai įtikinami. Kas ir kodėl įvyko, parodys tik tyrimas. Dažnai būna, kad avarija įvyksta ne dėl laivo įgulos, o dėl keleivių“, – pastebi jis. Ž. Gineičio teigimu, nelaimės ištinka ir dėl per didelio pasitikėjimo technologijomis: „Tikrini vietą pagal skirtingus metodus ir klaidų išvengi.

Pernai Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre įregistruotos 1 075 vedybų sutartys – daugiausia nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 m. Nustato teises „Vedybų sutartis – tai daugelyje užsienio valstybių taikomas civilizuotas būdas be ginčų išspręsti turto padalijimo klausimą, jei būtų nuspręsta nutraukti santuoką. Augant teisiniam mūsų visuomenės raštingumui, vis daugiau žmonių renkasi tokį būdą ir Lietuvoje“, – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Artėjant gegužei, kai užsieniečiai jau galės oficialiai pirkti žemę Lietuvoje, tautos išrinktieji paknopstomis reglamentavo vadinamuosius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams. Ūkininkams akivaizdu, kad vadinamųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas yra skylėtas.

 Modestas Naudžius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užliejimų butuose vis daugėja, sako būsto draudimo ekspertė. Ar jūsų butui jie negresia, pasitikrinkite kartu su „Labo ryto“ pakviestais ekspertais. „Vilnietis Jonas Kazlauskas skubiai kviečiamas sugrįžti į namus. Jūsų bute – vandentiekio avarija“, – panašūs pranešimai vasarą dažnai nuskamba per radiją. Nenuostabu – užliejimai, kaip rodo statistika, pati dažniausia nelaimė butuose.

Deja, bet koncertai gana dažnai įsimena ne dėl to, kad buvo nepamirštami, o dėl to, kad jų išvis nebuvo. Kitaip tariant, nusipirkęs bilietą tarsi dalyvauji loterijoje ir, jei pasiseka, gauni prekę – koncertą. Jei ne – negauni nei koncerto, nei sumokėtų pinigų. Koncertai kartais atšaukiami dėl visiems suprantamų priežasčių – atlikėjų sveikatos, atidėtų skrydžių, vėluojančios technikos ir panašiai.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Bankų klientų interesus ginančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad lietuviai Baltijos šalyse bankams už jų teikiamas paslaugas moka daugiausiai. Kai kurie įkainiai didesni tris kartus.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Nekilnojamo turto bendrovės „Ober-haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad šiuo metu nekilnojamo turto pardavimo rinka yra labai aktyvi, bet tik didžiuosiuose ir kurortiniuose miestuose. Čia per tris pirmuosius metų mėnesius parduota 50 proc. daugiau butų nei 2013 m. „Žmonės labiausiai baiminasi kainų kėlimo. Kol kas kainos yra pakankamai stabilios.

Iki gegužės 1-osios dirbantys Lietuvos gyventojai dar gali 2 procentus savo pajamų mokesčio pervesti nepelno organizacijoms. Fondas „Mamų unija“, kuris globoja vėžiu sergančius vaikus ir juos auginančias šeimas, gauna nemažai tokios paramos. Kaip pavyksta to pasiekti? Fotomenininkė fondo direktorė Eglė Mėlinauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad stengiamąsi visus metus aktyviai dirbti su visuomene, bendrauti, įtraukti į projektus ir taip supažindinti su fondu bei jo veikla.

Nors Kijevas šiuo metu nėra pats patraukliausias kelionės tikslas, yra žmonių, kuriems skrydžiai į Ukrainos sostinę gyvybiškai svarbūs. Vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ paskelbė nuo gegužės 1-osios atšaukianti visus skrydžius į Kijevą. Savo sprendimą kompanija grindžia „ekonominėmis priežastimis“. Į naujienų portalą balsas.

Dr. Laura Šalčiuvienė Lankasterio universitete (Jungtinė Karalystė) dėsto marketingą, savo patirtimi dalinasi ir su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais. Ypatingai mokslininkę domina marketingo etika, kuri Lietuvoje dar nėra gerai suprantama eiliniam pirkėjui arba kurį kai kurios įmonės tiesiog ignoruoja. Dėstytoja atkreipia dėmesį, jog etiškas vartojimas (angl. ethical consumption) vis labiau populiarėja visame pasaulyje ir anksčiau ar vėliau įsiverš ir į Lietuvą.

Tik atidarius Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vykstančią didžiausią Baltijos šalyse statybų tematikos parodą „RESTA 2014“, ekspozicijas užplūdo pirmieji lankytojai. Be gausaus būrio statybų verslo profesionalų, akis paganyti į 540 dalyvių iš 13 pasaulio šalių siūlomas statybų naujienas panoro ir savą būstą remontuojantys ar statantys lankytojai.

Į besikeičiančias rinkos sąlygas orientuotas finansų sektoriaus reguliavimas, krizių prevencija ir jų sprendimas, veiksmingai veikianti bankų sąjunga ir struktūrinės pertvarkos yra esminės prielaidos tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos ekonomikai stiprinti ir konvergencijai, t. y. valstybių narių ekonominiam suartėjimui, skatinti, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. „Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, glaudžiai bendradarbiaudama su Panevėžio apskrities policijos pareigūnais, išaiškino mėginimą apgaule gauti draudimo išmoką. 2013 m. pabaigoje draudikai gavo pranešimą apie bendrovėje apdrausto automobilio „Subaru“ pagrobimą, kurio vertė sudarė keliasdešimt tūkstančių litų. Bendrovės darbuotojai pastebėjo neatitikimų kliento pateiktoje informacijoje ir savo įtarimais pasidalino su Panevėžio apskrities policijos pareigūnais.

Kaip jaustumėtės, jei prasidėtų diskusija, kad reikia atšaukti transporto techninę apžiūrą ir leisti gatvėmis važinėti įvairioms kriošenoms? Jei automobilių prekeiviai pradėtų kalbėti, kad gyventojai naujų automobilių neįperka, todėl reikia leisti pardavinėti senus „Moskvičius“ ir „Zaporožiečius“? Analogišką mintį, tik nekilnojamojo turto srityje vakar išsakė nekilnojamojo turto vystytojai.

„Mitsubishi Motors Corporation“ paskelbė, kad per 2013 finansinius metus jos veiklos pelnas siekė 123,4 mlrd. Japonijos jenų (3 mlrd. litų), o jos veiklos pelno marža sudarė 5,9 proc. Tai geriausias veiklos pelno rodiklis per visą koncerno veiklos istoriją.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje, skirtoje konvergencijos pokyčiams po Europos Sąjungos (ES) finansų krizės aptarti. Renginyje premjeras apžvelgė ES ir Lietuvos ekonominės politikos tendencijas, pristatė šalies siekį įsivesti eurą.

Vėlyvą penktadienio rytą sostinės dangų nuspalvino daugybė ryškiai raudonų balionų – kaip pagarbos žuvusiems darbe ženklas bei priminimas visiems apie būtinybę saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę. Europos Sąjungoje dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus. Lietuvoje 1992-2013 metais darbe žuvo ir sužalota per 67 tūkst. žmonių – palyginimui, tiek žmonių gyvena Marijampolės ir Utenos miestuose kartu sudėjus.

Estijos atstovas sako, kad šalis nekeičia pozicijos dėl Vilniaus prijungimo prie europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės ir toliau mano, kad Lietuva pirmiausia turi parengti galimybių studiją. Pasak Estijos Ekonomikos ministerijos atstovo, šalis nenori pasirašyti ant „tuščio popieriaus lapo“ ir tikisi, kad kitą pirmadienį visoms trims pusėms pavyks susitarti ir žengti žingsnį į priekį.

Nors šiek tiek daugiau nei pusė (53 proc.) Europos darbuotojų mano, kad darbo sąlygos jų šalyje geros (taip mano 50 proc. lietuvių), vis dėlto daugumos (57 proc.) ES piliečių nuomone, jų darbo sąlygos per pastaruosius 5 metus pablogėjo (su tokia nuomone sutinka tik 29 proc. lietuvių), rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai rodo šiandien paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip krizė paveikė darbo vietų kokybę.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Itin sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusi Ukrainos vadovybė ieško alternatyvių būdų, kaip apsirūpinti dujomis, ir vienas realiausių variantų – gauti jų iš Slovakijos dujotakių. Tačiau dėl teisinių niuansų „Gazprom`as“ blokuoja šį projektą, todėl Kijevo atstovai tikis, kad penktadienį ar artimiausioms dienoms Europos Sąjungai pavyks suorganizuoti derybas, į kurias atvyktų ir „Gazprom`o“ atstovai.