Beveik pusė Vokietijos įmonių Lietuvoje teigia 2014 metais ketinančios daugiau investuoti ir įdarbinti daugiau darbuotojų nei pernai, o 9 iš 10 Vokietijos investuotojų ir vėl pasirinktų Lietuvą – rodo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atlikta Baltijos šalyse įsikūrusių Vokietijos verslininkų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo 2004 metų atliekamos apklausos rezultatai 2014 metais atspindi optimistines visose trijose Baltijos šalyse dirbančių Vokietijos verslininkų nuotaikas, tačiau ypatingai išsiskiria Lietuva. Beveik 60 proc. Lietuvoje dirbančių Vokietijos investuotojų tikina gerai vertinantys šalies ekonomikos perspektyvas, o du trečdaliai tikina, kad 2014 m. perspektyvos atrodo geresnės nei pernai. Latvijoje ir Estijoje ekonomikos perspektyvas teigiamai vertina atitinkamai 22 proc. ir 32 proc. Vokietijos investuotojų. Šiose šalyse Vokietijos verslininkai pastebi ir mažesnį pagerėjimą lyginant su 2013 m.: kad pagerėjo situacija Estijoje mano tik 29 proc. Estijoje įsikūrusių Vokietijos verslininkų, teigiamas permainas Latvijoje pastebi 53 proc.
Apklausos sudarytojų nuomone, pakilias nuotaikas Lietuvoje lemia ne trumpalaikiai reiškiniai, o stabili paskutiniųjų dviejų metų ekonominė plėtra ir ateinančių dviejų metų prognozės, kuriuose numatomas mažiausiai 3 proc. augimas. Tikėtina, kad ekonomikos plėtra šiais metais pasieks naują rekordinį lygį.
„Teigiami Vokietijos verslininkų įvertinimai atspindi gerėjančias nuotaikas visoje Europoje, tačiau tai, kad Lietuva vertinama išskirtinai gerai, yra puikus įvertinimas Lietuvos investicinio klimato gerėjimui. Kiekvienam naujam investuotojui labai svarbūs kitų šalyje veikiančių užsienio investuotojų atsiliepimai, todėl neabejoju, kad tokie Vokietijos verslininkų komentarai paskatins ir daugiau Vokietijos įmonių pasidomėti galimybėmis Lietuvoje“, – teigia Ūkio ministras Evaldas Gustas.
Lietuvoje investavę vokiečiai taip pat yra labiau patenkinti savo įmonės ekonomine situacija: tik pusė iš Latvijoje ir Estijoje investavusių įmonių ekonominę įmonės situaciją vertina gerai, o Lietuvoje tokių net 72 proc. Nei vienas respondentas Lietuvoje įmonės ekonominės situacijos neįvertino blogai.
Optimistiniai lūkesčiai pranašauja ir Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių plėtrą: daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių Vokietijos įmonių prognozuoja eksporto augimą (Estijoje – 22 proc., Latvijoje – 31 proc.), beveik pusė ketina didinti ir investicijas, ir darbuotojų skaičių. Per visą dešimtmetį vykdomų apklausų istoriją tai – rekordinis rodiklis Lietuvai. Latvijoje ir Estijoje tokių planų turi mažiau nei trečdalis Vokietijos įmonių.
Baltijos šalys teigiamai įvertintos ir lyginant su 13 Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Beveik visi Lietuvos ir Estijos, kaip vietos verslui vystyti, kriterijai įvertinti aukščiausiais balais.
„Šioje apklausoje atsispindinti investuotojų nuomonė rodo, kad Baltijos valstybės ir ypač Lietuva tampa vis patrauklesnės Vokietijos investuotojams. 90 proc. Lietuvoje investavusių Vokietijos įmonių tikina, kad investiciją mielai pakartotų, daugiau nei pusė planuoja plėtrą. Visa tai rodo, kad verslo aplinka Lietuvoje itin palanki, tačiau turime nesustoti ir toliau didinti savo konkurencingumą regione. Ypač turint omenyje, kad Vokietijos verslas dar tikrai nėra išnaudojęs visų galimybių: Centrinės ir Rytų Europos regione dominuoja investicijos iš Vokietijos, o Lietuvoje Vokietijos verslas – ketvirtas pagal investicijų dydį“, ̶ teigia „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus pareigas Arvydas Arnašius.
Šiais metais visose trijose šalyse aiškiai pastebima, kad ir toliau tikimasi skubių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių veiksmų, siekiant valdžios organų veiklos ir viešųjų pirkimų konkursų skaidrumo, taip pat mokestinių klausimų svarstymo bei mokesčių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo. Apklaustųjų įmonių atstovų nuomone, išlieka aktualūs darbo rinkos klausimai. Politiniai ir ekonominiai sprendimai ypač laukiami kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir profesinio ugdymo sistemų srityse. Lietuvoje veikiančios Vokietijos įmonės taip pat akcentuoja darbo teisės lankstumo didinimo poreikį. Dažniausiai įvardijamas vokiškų įmonių pasiūlymas nacionalinėms vyriausybėms – praktinio ir į ateitį orientuoto profesinio ugdymo įvedimas.
