Verslas

Konkurencijos taryba, Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pernai skyrusi 35,7 mln. eurų baudą, tikisi, kad šalies teismai patvirtins sprendimą ir bauda bus sumokėta. Tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas teigia, kad teisminiame ginče dėl baudos galimi trys scenarijai. „Jei teismas pasakys, kad Konkurencijos tarybos sprendimas nepagrįstas, natūralu, kad baudos nebus. Teismas taip pat gali sumažinti baudą.

Komentaro autorius – advokatų profesinės bendrijos „Roedl & Partner“ partneris, sporto teisės advokatas Audrius Biguzas   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai dėl darbo santykių keitimo be kita ko, apima ir sporto santykių reguliavimą.

Technologijų plėtros sparta apnuogino didžiausius skirtumus tarp Lietuvoje gyvenančių kartų. Dauguma tikslų išlieka tie patys, tačiau išsilavinimo neatitikimas dabartinėms rinkos sąlygoms brėžią aiškią uždirbamų pajamų skirtį tarp Nepriklausomoje Lietuvoje besimokiusiųjų ir likusių. Žengiantys į brandesnį amžių linkę sakyti, kad geriausi laikai – jau praeityje. Jaunimui – atvirkščiai – atrodo, kad viskas dar prieš akis.

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad dėl prognozuojamos defliacijos realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis. „Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais.

Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Verslininkas ir Stokholmo ekonomikos mokyklos dėstytojas Rygoje Fionnas Dobbinas savo socialiai atsakingą verslą įkūrė išgirdęs apie našle likusią ketvertuko mamą. Pradėjus nuo 500 eurų investicijos šiandien jo įkurtoje drabužių parduotuvėje darbuojasi ne tik ši, tačiau ir kelios dešimtys kitų Latvijos mamų, kurioms tokia veikla– reta galimybė suderinti vaikų priežiūrą ir darbą.

„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, skelbia, kad nuo šių metų gegužės keičia sėdimų vietų politiką. Siekiant ir toliau gerinti keleivių skrydžių patirtį, konkreti sėdėjimo vieta lėktuve bus priskiriama automatiškai arba suteikiama galimybė ją išsirinkti patiems. Automatiškai ir nemokamai keleiviams priskirta skrydžio sėdėjimo vieta taps rezervacijos proceso dalimi jau nuo balandžio 8 dienos.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, siekdama supaprastinti elektros įvedimą naujiems vartotojams, nuo šiol vienu metu išduoda visus reikalingus dokumentus. Apjungus elektros įvedimo etapus, elektra klientus pasiekia greičiau. Dėl to naujo vartotojo prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų trukmė sutrumpėjo vidutiniškai dviem dienomis.

Maskva dar visiškai neseniai buvo įvardijama tarp pačių brangiausių pasaulio miestų. Tačiau karinio konflikto Ukrainoje grimasos pakeitė ne tik viso pasaulio požiūrį į Rusiją, bet ir pačių Maskvos gyventojų įprastai turtingą gyvenimo ritmą. Žinios.lt žurnalistas apsilankė Maskvoje ir įsitikino, kokia šiuo metu situacija susiklosčiusi krizės prislėgtoje Rusijoje. Suprantama, per daug krizės tema Rusijoje nekalbama. Bet nukritęs rublio kursas privertė iš esmės keisti vartojimo įpročius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) stabdo 0,87 mln. eurų vertės Kauno valdžios viešinimo konkursą. Tarnyba įpareigojo Kauno savivaldybę sustabdyti konkursą ir patikslinti dokumentus. VPT nustatė, jog savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nurodydama konkrečius viešinimo šaltinius. Be to, ji neteisingai apibūdino pirkimo objektą, todėl tam tikroms įmonėms ar produktams sudarė palankesnes sąlygas, pranešė VPT.

 Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ iš Vilniaus pradeda skraidinti į Ispanijos sostinę Madridą. Bendrovė pranešė, kad nuo trečiadienio skraidinama 4 kartus per savaitę. Bendrovė per šiuos metus iš Vilniaus ketina pervežti 650 tūkst. keleivių. Iš Lietuvos sostinės taip pat skraidinama į Briuselį, Oslą, Bremeną ir dar 10 miestų Europoje. Iš Kauno bendrovė keleivius skraidina į 18 Europos oro uostų.

Algirdas Acus, LRT Televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ragino šalies turtuolius perkelti savo turtą į Rusiją, pastebima visiškai priešinga tendencija. Britai ir šveicarai teigia fiksuojantys iš Rusijos į jų šalis tvinstančius pinigus. Kasmet milijardierių turtą vertinantis dienraštis „Forbes“ dėl smukusių naftos kainų ir Vakarų sankcijų Rusijoje šiemet užfiksavo penktadaliu mažiau milijardierių nei pernai – 88-is.

Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 „Aistra vynui gimė dar paauglystėje. Ar ne per anksti alkoholiui? – nusijuokė įmonės „Vyno vakarai“ įkūrėjas Deividas Rastenis, išgirdęs klausimą, kada susidomėjo vynais. – Tiesiog vieną dieną mūsų namus aplankė geras šeimos draugas, kuris pasakojo apie savo sūnų, kuris darbavosi viename iš Italijos vyno ūkių“. Vaikinui šis nugirstas pasakojimas tapo lemtingas. D. Rastenį sužavėjo svečio pasakojimas apie puikias emocijas, tvyrančias darbuose.

 Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovu Kristofu Klingenu bei jo komanda. Susitikimo metu TVF atstovai pristatė Lietuvos ekonominės padėties ir vystymosi tendencijų įvertinimą, su premjeru kalbėjosi apie šalies ūkio padėtį ir prognozes, aptarė mokslininkų siūlomą socialinį modelį.

 Baltijos šalių didžiosios įmonės nusiteikusios optimistiškai – 63 proc. SEB banko apklausoje dalyvavusių vadovų iš daugiau kaip 150 didžiųjų Lietuvos, Latvijos, Estijos bendrovių šiemet tikisi pardavimų augimo, 21 proc. jų - didesnio negu 10 procentų. Šiems planams įgyvendinti stambus verslas ketina dar labiau įkinkyti eksportą Europos Sąjungos (ES) ir Skandinavijos šalyse. Po Rusijos rinkos užsivėrimo šios kryptys yra pirmas plėtros pasirinkimas 77 proc. apklaustųjų.

 LRT Radijas, LRT.lt Statistika skelbia, kad kovą trečdaliu padaugėjo pramonės įmonių, žadančių didinti gamybą. Kaip rodo įmonių vadovų apklausa, eksporto augimą prognozuojančių įmonių yra dviem trečdaliais daugiau, nei prieš mėnesį. Pasak Pramoninkų konfederacijos viceprezidento Gedimino Rainio, įmonių vadovų optimizmą lemia artėjantis vasaros sezonas ir naujos eksporto rinkos. „Vasaros metu šiek tiek atsiveria (eksporto rinkos,– red. past.

 Lietuviai mano, kad su lytimi susiję stereotipai labiausiai paplitę profesinėje aplinkoje, rodo antradienį paskelbta Eurobarometro apklausa, kurią užsakė Europos Komisija. Paprašyti pasirinkti tris socialines nišas, kur su lytimi susiję stereotipai paplitę labiausiai, profesinę aplinką nurodė 37 proc. lietuvių, 28 proc. paminėjo žiniasklaidą, o 24 proc. politines sritis.

 Bankas gaus beveik 600 tūkstančių eurų kompensaciją, pasiliko teisę išieškoti skolas iš susijusių asmenų. Kauno apygardos teismas šiandien pritarė BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus, viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio" rėmėjas ir UAB Kauno arena pasirašytą taikos sutartį, kuria Ūkio bankas taikiai baigia prieš kitas sutarties šalis nukreiptas civilines bylas, o Kauno „Žalgirio" rėmėjas bei UAB Kauno arena solidariai sumoka 595,792 tūkst. eurų (2,057 mln. litų) kompensaciją.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad šiemet bankų klientų laukia nemažai naujovių. Populiarus tiesioginis debetas palaipsniui įgis naują pavidalą, taip pat ilgainiui bus atsisakyta internetinei bankininkystei naudojamų slaptažodžių kortelių: „Verslas ir iš dalies fiziniai asmenys iki metų pabaigos turi pasiruošti naujiems mokėjimų standartams. Jie keisis nuo kitų metų pradžios.

Mokslininkų rengiamame vadinamojo socialinio modelio projekte be kita ko siūloma palengvinti darbuotojo atleidimo iš darbo sąlygas. Profesinės sąjungos kritikuoja šį siūlymą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad tai būtų teigiamas žingsnis: „Lietuva pagal darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo sudėtingumą užima 125-tą vietą iš 144 valstybių. Tai sąlygoja mūsų pasenęs darbo santykių organizavimo modelis.

 Lietuvoje mažėja stipresnių alkoholinių gėrimų vartojimas – pernai alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, įsigyta 1 proc. mažiau nei 2013 metais, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys. Rinkos pokytis skaičiuojamas absoliutaus alkoholio vienetais, vertinant prekybos vietose legaliai apskaitomus parduodamus alkoholinius gėrimus. Viena labiausiai praėjusiais metais kritusių kategorijų – spirituoti vynai.

Šiandien lietuvio išmanumas nėra matuojamas vien išmaniojo telefono įstrižainės coliais. Jau ir programėlių kiekis nebėra toks aktualus. Ekonomika.lt jau rašė, kad praėję ir šie metai toliau bus dėvimųjų technologijų ir išmaniųjų priedų metai. Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad lietuviai dažnai atsiduria situacijose, kurias lengvai išspręstų išmanieji priedai. Pavyzdžiui, net 64 proc.

  Balandį, kai paprastai baigiamas šildymo sezonas, šilumos energijos kaina mažės penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mažiausia jos kaina bus Kaune, didžiausia - Vilniuje, rodo bendrovių duomenys.   „Vilniaus energija“ balandį šilumą parduos po 6,35 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 4,4 proc. mažiau nei kovą, kai ji yra 6,64 cento. „Kauno energija“ šilumos kainą balandį mažina 17,1 proc. iki 4,55 cento, o „Klaipėdos energija“ - 14 proc.

 Kone kiekvienas lietuvaitis pernai bent kartą turistavo Lietuvoje – per 2014 m. iš viso suskaičiuota 2,6 mln. lietuvių kelionių šalyje, 2,3 proc. daugiau nei 2013 m. Vietinių turistų Lietuvoje patirtos išlaidos pernai ūgtelėjo 7,9 proc. (iki 138,1 mln. eurų), o vidutinės dienos išlaidos padidėjo 9,5 proc. ir pasiekė arti 20 eurų.

Rizikos kapitalo fondai, investuojantys ES lėšas, įsigyja įmonių akcijų ir aktyviai dalyvauja jų valdyme. Dalindamiesi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi jie „augina“ įmones, tikėdami, kad investicijų vertė augs. Apie vieną iš tokių, sėkmingai investicijų vertę didinančių įmonių žiūrėkite video reportažą.

 Visame pasaulyje stiprėjanti kova prieš viršsvorį kartu reiškia ir realias galimybes verslui, Lietuva – ne išimtis. Turintys viršsvorio jaučiasi net 56 proc. lietuvių, o 37 proc. sako besistengiantys numesti svorio. Tokias tendencijas rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ 2014 m. III ketvirtį atliktas sveikatos, grožio ir mitybos įpročių tyrimas. Dažniausiai – net 84 proc. lietuvių – svorio metimui renkasi keisti savo mitybą, 41 proc. imasi sporto, 9 proc.

 Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos (LTPA) narių pardavimai praėjusiais metais išaugo 2,5 proc. iki 40,4 mln. eurų (139,5 mln. litų) be PVM. Tuo tarpu tiesioginės prekybos versle dalyvaujančių asmenų skaičius padidėjo daugiau nei 2 proc. ir viršijo 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. „Nors praėjusiais metais fiksuotas tiesioginės prekybos rinkos augimo sulėtėjimas, tačiau paskutinių trejų metų bendras metinio augimo tempas vidutiniškai siekia beveik 10 proc.

 Beveik pusė tautiečių, paėmę vartojimo kreditą ir vėluodami jį grąžinti, labiausiai baimintųsi, jog paskola pabrangs, parodė visuomenės nuomonės apklausa. Tuo tarpu beveik penktadalis teigė manantys, jog vėluodami gražinti kreditą jokių baimių nejaustų.

Paaiškėjo, kad viena iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, apie kurių bandymus ieškoti klientų ir telefonu, ir atvirlaiškiais, pranešė skaitytojai, net neturi teisės teikti Lietuvoje tokias paslaugas. Tačiau ką daryti, jei apskritai nenori nei elektroniniu paštu, nei telefonu gauti reklamos pranešimų?  Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiuosiuose miestuose atidaryti elektros ir dujų vartotojų aptarnavimo centrai. Taip tikimasi patogiau aptarnauti žmones, sutaupyti ir pritraukti daugiau naujų klientų. Nuo pirmadienio elektros ir dujų vartotojų aptarnavimo centrai atidaryti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje. Nuo vasaros pabaigos toks bandomasis centras veikia Vilniuje.

 Lietuvoje darbo santykiai yra gerokai autoritariški, o naujajame socialiniame modelyje siūlomos Darbo kodekso pataisos dar labiau sustiprintų darbdavio pozicijas, portalui LRT.lt sako Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį kreipdamasis į kasmetinės Lietuvos bankų asociacijos apskritojo stalo diskusijos dalyvius, pasveikino su visų sėkmingai atliktu darbu – euro įvedimu Lietuvoje. „Lietuvos bankų asociacijos misija – kurti visuomenės gerovę, užtikrinant konstruktyvius klientų, priežiūros institucijų ir bankų tarpusavio santykius siekiant įtvirtinti reputaciją ir pasitikėjimą bankų sistema visuomenėje bei palankią aplinką bankininkystės veiklai.

 Artėjant šv. Velykų šventei, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrina, kokios kokybės kiaušiniai parduodami Lietuvos miestų ir miestelių parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse. Nustatoma netinkamai paženklintų, be įsigijimo dokumentų kiaušinių. „Kiaušiniai – vertingi maisto produktai, tačiau moksliniais tyrimais patvirtinta, kad jie yra vieni rizikingiausių gyvūninių produktų.

 Atėjus margaspalviam pavasariui ruošiamės sutikti Šv. Velykas. Tai šeimos šventė, kuomet prie bendro stalo maloniems pokalbiams susėda patys artimiausi žmonės. O juk bendravimas – viena didžiausių vertybių, todėl ją reikia puoselėti, mėgautis ta diena, kai visi, pabaigę dienos darbus, pagaliau besišnekučiuodami galime džiaugtis vienas kito kompanija ir vaišintis įvairiais velykinio stalo patiekalais. O pastarųjų pas daugelį – tikra įvairovė.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

 Šią savaitę bus paskelbta euro zonos kovo mėnesio infliacija. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad defliacijos tempai kovą šiek tiek sumažėjo – nuo -0,3 proc. vasarį iki -0,1 proc. kovą. Prognozuojama, kad bazinė infliacija kovą pakilo nuo 0,7 proc. iki 0,8 proc. Be to, kovą, palyginti su vasariu, nežymiai augo ir degalų kainos. Vienoje pagrindinių Europos ekonomikų Vokietijoje, manoma, kainos kovą nepakito. Nedarbas – ties 11,2 proc.

 Per dieną bene 60–čiai tūkstančių ugdymo įstaigų auklėtinių Lietuvoje bei Latvijoje maitinimo paslaugas tiekianti VšĮ „Kretingos maistas“ didina įmonės valdomų padalinių vidaus auditų skaičių. Šiais metais planuojama net keturis kartus dažniau tikrinti virtuvių darbą. Netikėtų vidaus auditorių vizito turėtų sulaukti apie 200 įmonės padalinių. „Taikome aukščiausius kokybės kriterijus tiek sau, tiek produktų tiekėjams.

 Eurostato duomenimis, 2014 m. vidutinis darbo valandos užmokestis visoje ekonomikoje (išskyrus žemės ūkį ir viešąjį administravimą) sudarė 24,6 EUR Europos Sąjungoje ir 29,2 EUR euro zonoje (18-je euro zonos narių). Vis dėlto darbo valandos užmokestis ES valstybėse narėse labai skiriasi: žemiausias užfiksuotas Bulgarijoje (3,8 EUR), Rumunijoje (4,6 EUR), Lietuvoje (6,5 EUR) ir Latvijoje (6,6 EUR), o didžiausias – Danijoje (40,3 EUR), Belgijoje (39,1 EUR), Švedijoje (37,4 EUR) ir Liuksembur...

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-vasario mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 10,5 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau radijo ir TV kanaluose. „Ryškiausia pirmų 2015 m. mėnesių tendencija – išaugęs socialinės ir politinės reklamos kiekis komercinės reklamos sąskaita.

Labiausiai politikus veikia ne registruoti lobistai, o asociacijos, dažniausiai atstovaujančios energetikos, statybų, farmacijos ar alkoholio ir tako pramonės sričių interesams, rodo su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikta apklausa.

Didžiausia pasaulyje JAV naftos bendrovės „ExxonMobil“ ruošiasi jau šią savaitę Stokholmo arbitražo teismui pateikti 500 mln. dolerių vertės ieškinį Rusijai, praneša „Kommersant“. „Ieškinys bus pateiktas jau šią savaitę, tikėtina, kad susitarti nepavyks,“ – pranešė vienas iš leidinio pašnekovų. „Kommersant“ duomenimis, kalbama apie beveik 500 mln. dolerių, kurie buvo išmokėti „Exxon Neftegas Limited“ „Sachalin-1“ produkcijos sumokėtų mokesčių pavidalu.

Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ nurodė suskaičiavęs, kiek pinigų uždirbant per mėnesį laimės žmogui nedaugėja – apie 1160 eurų arba 4000 litų per mėnesį. „Aš minėjau prisisotinimo tašką, nuo kurio laimės nebedaugėja arba daugėja labai lėtai. Mano skaičiavimais, tai buvo maždaug apie 4000 litų vidutinė alga mėnesiui. Čia yra pakankamai tolimas taškas, į kurį turime nueiti.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.

 Būstui, kuriame galėtų gyventi, europiečiai išleidžia 40 proc. savo pajamų ir mano, kad jis vis labiau brangsta. Šeši iš dešimties europiečių gyvena su savo partneriu, o 39 proc. gyvena su vienu ar keliais vaikais, rodo „RE/MAX Europe“, didžiausio ir sparčiausiai augančio Europos nekilnojamojo turto franšizės tinklo, neseniai atliktas tyrimas. „RE/MAX Europe“ 16 Europos šalių atliktas reprezentacinis gyvenimo sąlygų ir pragyvenimo išlaidų tyrimas rodo, kad 61 proc.

 Ūkio ministerijoje derinama nauja kandidatų į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybas parinkimo tvarka, pagal kurią bent trečdalį narių didžiųjų valstybės įmonių valdybose privalėtų sudaryti nepriklausomi atstovai. Taip siekiama užtikrinti skaidrią šių įmonių veiklą, užkirsti kelią interesų konfliktams ar galimam vadovų piktnaudžiavimui. Nepriklausomų valdybos narių dalyvavimas ne tik valstybės, bet ir privataus verslo įmonių valdyme – plačiai paplitęs reiškinys užsienio šalyse.

 Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA pernai užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo daugiau kaip 27 mln. eurų draudimo išmokų. Tai reiškia, kad per vieną mėnesį bendrovė vidutiniškai išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną – po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę – 200 eurų draudiminių įvykių žalai padengti. Bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 78 proc. šalies gyventojų vis dar nėra apdraudę turto.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Uostamiesčio politikai nutarė panaikinti daugiau nei 10 metų galiojusią rinkliavą už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates. Tikimasi, kad šis sprendimas gyvūnų savininkus paskatins aktyviau ženklinti juos specialiomis mikroschemomis. Be to, nuo kitų metų toks gyvūnų ženklinimas bus privalomas. Šiuo metu Klaipėdoje yra užregistruota kiek daugiau nei 5 tūkst. daugiabučiuose laikomų šunų ir kačių.

Valdas Papievis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prancūzai paskaičiavo, kiek laiko ir pinigų atima prancūzų išsiblaškymas. Vienos apklausos duomenimis, per savo gyvenimą prancūzai 2,5 mėnesio ieško kur nors padėtų, pamirštų, o kartais iš viso pamestų daiktų. Paskaičiavus šį laiką pagal minimalų darbo atlygį už valandą, Prancūzija dėl savo šalies gyventojų išsiblaškymo kasmet patiria 11,5 mlrd. eurų nuostolių.