Vaikinui šis nugirstas pasakojimas tapo lemtingas. D. Rastenį sužavėjo svečio pasakojimas apie puikias emocijas, tvyrančias darbuose. „Išgirdau pasakojimus, kad žmonės sunkiai dirba ne dėl gaminio pardavimų, o dėl klientų džiaugsmo. Tai mane sužavėjo, bėgo metai, skaičiau knygas, sklaidžiau žurnalus, analizavau, kokius vynus renkasi žmonės, kaip jis yra gaminamas, - pasakojo 21-erių D. Rastenis. – Tikrosios degustacijos prasidėjo, kai sulaukiau pilnametystės“.
„Likimo ironija“, - taip jaunas vaikinas vadina „Vyno vakarus“, kurie suteikia progą kiekvienam išmokti susipažinti su vynais. „Mes organizuojame vyno degustacijas, tačiau jos niekada nebūna nuobodžios. Renkamės išskirtines aplinkas ir daug bendraujame su mūsų svečiais. Tikiu, kad pažintis su vynu turi būti išskirtinė, šiek intymi, šiek tiek žaisminga. Stengiamės tai suteikti mūsų klientams“, - šypsojosi pašnekovas.
„Vyno vakarų“ įkūrėjas teigė, jog svarbiausia savo užduotimi laiko vyno kultūros sklaidą. „Manau, vynas yra aukšta kultūra, geras skonis. Tai yra kur kas daugiau negu alkoholinis gėrimas, kurį žmogus vartoja norėdamas kažką pamiršti, ar sukelti sau nepagrįsta svaigulį . Vynas – tai analizė: įsipili vyno taurę, galvoji apie jį, stengiesi jį pažinti, suprasti, bandai sukurti savo emociją. Vynas tikrai nėra skirtas lėbavimams“, - pabrėžė D. Rastenis.
Jo teigimu, jaunimas ne visada suvokia alkoholio paskirtį. „Jų siekiai kiti, vertybės – labai keistos. Kiekvienas vakarėlis – tai nauja lėbavimo fiesta, - pečiais traukė D. Rastenis. – Šiais laikais senosios vertybės yra vertinamos labai retai, niekas nevertino žmonių indėlio į produktą. Neretai juk žmonės renkasi gėrimus, kurie yra pigesni, pirkėjai renkasi paprasčiausią variantą. Žmonės, kurie nori suprasti, ką jie geria, renkasi kitokius gėrimus, pavyzdžiui, vyną. Pamirškime susiformavusį kontrastą, kad vyrai geria alų ir degtinę, o moterims belieka vynas. Vyną geria visi, nes tai gėrimas su paslaptimi, kurią nori atspėti visi, visai nesvarbu,ar esi vyras, ar moteris“.
Paklaustas, ar prisimena savo pirmą paragautą vyną, D. Rastenis susimąstė. „Koks tai buvo vynas, tikrai nepamenu. Tikslingas paragavimas tikrai buvo vynų žinovų kursuose. Prisipažinsiu, kad ir vaikystėje teko ragauti vyno, tačiau tai nebuvo paremta žinių įgavimo tikslais“, - juokėsi pašnekovas.
Nuo ko priklauso vyno kaina? „Geografinė padėtis, vyno istorija, kas vyną gamina, kokios vynuogės yra naudojamos, vyno rinkodara – tai yra svarbiausi faktoriai, lemiantys vyno kainą. Pati tikriausia vyno vertė yra kuriama gamybos procese. Vyno kainą sumažina sąlyčio su žmogumi nebuvimas gamybos procese. Meilė vynui turi labai aukštą vertę, - dėstė D. Rastenis. – Kadrai, kuriuos matome filmuose, kai žmonės kojomis spaudžia vyną, nėra laužti iš piršto. Tai yra vienas iš žemiškųjų procesų, kuris prideda vynui vertės. Nepamirškime, kad vyno gamyba – tai menas“.
Pašnekovas primena, jog svarbiausia visada prisiminti, kad gyvenimas yra trumpas. „Niekada nereikia gerti to paties vyno. Jis gali tau labai patikti, tačiau visada reikia ieškoti ko nors naujo, stengtis pažinti kitus vynus. Kadangi jau sutarėme, kad gyvenimas yra trumpas, todėl patariu niekada nevartoti pigaus vyno. Tegul ta diena, kai gersi vyną, bus tarsi šventė. Leisk sau daugiau, - kalbėjo D. Rastenis. – Be to, renkantis vyną reikia suprasti, ko nori iš gėrimo, turi būti apsisprendęs, kokių pojūčių nori. Neretai sulaukiu klausimo „Ar čia geras vynas?“ Atsakau, kad nėra pigaus ar brangaus vyno, nėra gero ar blogo, yra skanus arba neskanus. Čia mano pagrindinis patarimas“.
