Verslas

Nepaisant žemo vandens lygio Dauguvos upėje, hidroelektrinės Baltijos regione balandį pagamino daugiausiai elektros nuo 2013 m. – 390 GWh. Tai – 3 proc. daugiau nei kovą ir 21 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai lėmė, kad Latvija pasigamino 99 proc. reikiamos energijos, o visas Baltijos regionas – 74 proc. Dėl 52 proc. mažesnio nei įprasta vandens lygio Dauguvos upėje Latvijos elektrinės iš viso pagamino 573 GWh elektros energijos – 6 proc.

 Pirmą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 40,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai 0,2 kv. m mažiau negu 2014 metų pabaigoje, bet 1 kv. m daugiau negu prieš metus. Tuo tarpu latviai dabar gali įpirkti dešimčia kvadratinių metrų erdvesnį būstą negu lietuviai, o nuo estų skiriamės nedaug – jų galimybės leidžia įsigyti 43,2 kv. m. būstą.

 Sėkmingas verslas turi augti, tačiau kiekviename etape įmonės susiduria su skirtingais iššūkiais. Tiekiant paslaugas, didelė dalis smulkių įmonių susiduria su konkurencingumo problema. Negalėdamos konkuruoti kainų ir paslaugų mąstais, smulkios įmonės traukia klientus nestandartiniais sprendimais, lankstumu ir kokybe.

 Grybauskaitė, penktadienį susitikusi su Lietuvos garbės konsulais, paragino juos aktyviai padėti Lietuvos verslui užsienyje. „Prezidentė pakvietė garbės konsulus aktyviai prisidėti atveriant naujas galimybes ir rinkas Lietuvos verslui, pritraukiant investicijas, skatinant bendravimą tarp žmonių“, - sakoma penktadienį išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

 Didžioji taupančių namų ūkių dalis kaupė finansinį turtą grynaisiais pinigais, sąskaitoje arba laikydami indėlius bankuose ir artimiausiu metu tokio pasirinkimo keisti neplanuoja, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos. „Kita vertus, vis labiau augo susidomėjimas didesnės rizikos taupymo priemonėmis: gyvybės draudimu, pensijų fondais, o vidutinis namų ūkių turimų taupymo priemonių skaičius didėjo.

Prasideda braškių sezonas. Turguose ant prekystalių lietuviškos uogos vilioja geru skoniu ir aromatu, o lenkiškos – perpus mažesne kaina. Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet palankus metas braškėms, tad jų uogienes lietuviai virs pusvelčiui. Kaunietis ūkininkas Arturas Liaudinskas savo šiltnamyje jau raško braškes. Čia šios uogos prisirpo bene anksčiausiai visoje Lietuvoje. Kaunietis lietuviškas braškes veža į didžiųjų miestų turgus, ten jos konkuruoja su atvežtinėmis iš Lenkijos.

Lietuvoje itin dažnai mėgstama skųstis, kad viskas brangsta, tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad tai ne visai tiesa. Kas mėnesi stebimi ir fiksuojami 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai rodo, kad daugiau nei 10 prekių atpigo.

Kainų komisija leido prireikus stabdyti Suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklą. Patvirtintose naujose naudojimosi terminalu taisyklėse drauge nėra nurodyta, kiek dujų kas mėnesį iš terminalo turi įsigyti bendrovės. Joms bus nustatytas tik metinis kiekis.

 Lietuviai ant reklamos prieš video (preroll) spaudžia pusantro karto dažniau nei ant sklandančios reklamos (brandmark), kuri yra antras daugiausiai internautų veiksmų sulaukiantis formatas.

Kol Lietuvos startuoliai kuria viena už kitą unikalesnes technologijas, o rizikos kapitalas, būtinas globaliai plėtrai, versle tampa vis labiau prieinamas, šalies teisininkai griebiasi už galvos – 4 iš 5 startuolių nėra apsaugoję savo intelektinės nuosavybės, o kas trečias pradeda veiklą neapsibrėžęs tikslių įmonės akcijų pasidalijimo proporcijų. Tokias tendencijas rodo VšĮ „Versli Lietuva“ drauge su advokatų kontora TRINITI atlikta startuolių apklausa.

Lietuvos vadovai gana optimistiškai vertina skaidrumo standartus įmonėse, tačiau, paradoksalu, kone kas antras apklaustasis nurodo korupciją plačiai paplitus šalyje. Tai rodo kasmetinis bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas, atliekamas pasauliniu mastu. Beje, 28 proc.

 Nuvalyti vieną kvadratinį metrą grafičiais sutepliotos sienos kainuoja maždaug 7 eurus. Bauda už sienų tepliojimą siekia iki 700 eurų. Tačiau tai neatgraso sienų tepliotojų ir visoje šalyje vadinamaisiais tagais ar grafičių piešiniais išmargintos sienos – vis dar didelė problema.

Lietuvos eksportas į užsienio šalis pastaruosius kelerius metus nuosekliai auga, o Lietuvos verslas, ieškodamas plėtros galimybių, vis dažniau renkasi ne tik pažintas, tačiau ir mažai tautiečių ištirtas rinkas. Visgi daugumos įmonių pirmieji žingsniai jose būna nedrąsūs – dėl nepakankamos informacijos apie rinką ir, žinoma, atstumo.

 Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

Lietuvoje viešintis lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris pasidalino savo požiūriu į tai, kokie specialistai bus reikalingi darbdaviams artimoje ateityje. Kalbėdamas susitikime su „Barclays“ technologijų centro Vilniuje darbuotojais jis pabrėžė, kad šiandien jau nebereikia žmonių, kurie žino daug faktinės informacijos, reikia tų, kurie geba ją interpretuoti. „Šiais laikais reikia mokėti pajungti intelektą, o ne įsiminti kuo daugiau faktų.

Įmonės pasinaudojusios rizikos kapitalo investuojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis iš vietinės reikšmės įmonių tampa europinio lygio bendrovėmis. Kaip prie to prisideda Ūkio ministerija, skirdama ES struktūrinių fondų lėšas, žiūrėkite video reportaže.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva surengtas užsienio investuotojų susitikimas su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelio rengėjais. Susitikimo metu aptartos pagrindinės socialinio modelio nuostatos ir užsienio investuotojams aktualiausi darbo santykių reglamentavimo pakeitimai.

 Didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-balandžio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 5,5 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau TV, lauko ir radijo kanaluose. Per pirmus keturis šių metų mėnesius žiniasklaidoje daugiausiai, 10 kartų, išaugo socialinės reklamos gross apimtys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame apžvelgė įvykių vertinimus vidaus ir užsienio politikos srityse. Kaip ir manyta, prezidentė akcentavo Rusijos agresiją, šalies gynybą ir energetinę nepriklausomybę. Kova su korupcija „Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas. Turime Seimo patvirtintą Nacionalinės kovos su korupcija programą, - priminė D. Grybauskaitė. - Bet nacionaliniu mastu kova vyksta vangiai.

Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad metinis nedarbo lygio mažėjimas Lietuvoje bei Ispanijoje balandį buvo sparčiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nedarbas balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. iki 8,9 proc., Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. šalies gyventojų.

 Mokėjimo įstaigos pernai sustiprino savo pozicijas mokėjimų rinkoje. Prieš kelerius metus perėmusios lyderio vaidmenį iš bankų pagal mokėjimo operacijų grynaisiais pinigais skaičių, pernai jos atsiriekė ir didesnę elektroninių pervedimų rinkos dalį. Didėjo bendras elektroninių pervedimų skaičius. „Pernai konkurencinė kova mokėjimų srityje stiprėjo, ir tai gera žinia vartotojams.

Prasidėjusi vasara pranašauja, jog šiais metais būsime lepinami karščiu, bent jau taip atrodo pažvelgus į pirmųjų birželio dienų temperatūrą. Ne pirmi metai pastebima, kad vasaromis Lietuvoje suintensyvėjo karščio bangos, padaugėjo itin stiprių liūčių. Trisdešimties laipsnių ar dar šiek tiek aukštesnė temperatūra – mums jau ne naujiena, nes tokias karščio bangas išgyvename panašiai kas treji metai, o štai senajai kartai tokias kaitras tekdavo pakelti kas septynerius ar net dešimt metų.

Visame pasaulyje netyla diskusijos apie tai, kad didėjantis automobilių skaičius tampa grėsmingu faktoriumi klimato kaitos atžvilgiu. Vien Lietuvoje transporto priemonės per metus į aplinką išmeta kone 200 000 t teršalų. Ypač didžiuosiuose miestuose žmonės kasdien įkvepia didžiulius kiekius kenksmingų medžiagų – anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių – jau nekalbant apie tai, jog kaskart į atmosferą išmetamas ir šiltnamio efektą sukeliantis anglies dvideginis.

 Tai, kad Vilniaus savivaldybė atsisakė toliau finansuoti žlungančią skrydžių bendrovę „Air Lituanica“ yra ne politinis, o ekonominis sprendimas, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Anot jo, tokia bendrovė kaip „Air Lituanica“ net negalėtų būti pelninga: „Jeigu sugebėtume laikytis distancijos nuo pavardžių – išbraukime Zuoką ir išbraukime Šimašių, ką mes turime? Vilniaus savivaldybė turi apie 300 mln.

Klaipėdos uostas pradeda aptarnauti okeaninius laivus. Trečiadienio rytą į uostą atplaukė ilgiausias ir didžiausias iki šiol konteinerinis laivas. Jo ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui - beveik 325 metrai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikina, kad tai atveria dideles galimybes Lietuvai.

Sekmadienį vyks 1000-asis loterijos „Teleloto“ lošimas. Per 19 metų pirmasis žaidimo vedėjas Sigutis Jačėnas yra pabuvojęs kiekvieno žiūrovo svetainėje, o Lietuvoje atsirado nauji 63 milijonieriai. Loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu dirbęs Kūno kultūros ir sporto komitete, nusprendė, kad naujai susikūrusiam Tautiniam olimpiniam komitetui lėšų geriausiai gauti organizuojant loterijas.

Finansų rinkoje daugiau nei 80 proc. gyventojų labiausiai pasigenda mažesnių paslaugų įkainių, rodo visuomenės apklausos rezultatai. Paslaugų kaina taip pat yra svarbiausias kriterijus ir renkantis banką ar kredito uniją, o iš kokybinių kriterijų gyventojams labiausiai rūpi e. bankininkystės patogumas, platus klientų aptarnavimo tinklas, paslaugų pritaikymas pagal individualius poreikius.

Planuodami didesnį pirkinį ar investiciją, pavyzdžiui, statydami namą ar rinkdamiesi naują automobilį, pasitelkiame rimtesnius argumentus nei vien tik „noriu“ ar „patraukli spalva“. Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis įvardija pagrindinius kriterijus, svarbius ketinantiems įsigyti ar įsirengti išmanųjį būstą. Ir tai anaiptol ne pramoginės funkcijos, pvz., galimybė uždegti šviesas suplojus delnais.

 Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali paskatinti dalį ketinančių skolintis vartotojų rinktis mažesnius būstus, taip pat aktyviau taupyti bei ieškoti galimybių sumažinti kredito įmokas, teigia NT ir finansų rinkos ekspertai.   Maksimalus būsto kredito terminas trumpėja. Daliai ketinančių skolintis vartotojų tai reiškia didesnes mėnesio įmokas už tas, kurios būtų pagal ankstesnę tvarką. Tačiau įmokos dydį lemia daugiau kriterijų nei sutarties terminas.

 Prekių ar paslaugų pardavimą įmonės turėtų skatinti ne nuolaidomis, o efektyvia kainodara, teigia rinkodaros ekspertai. Apie pardavimo skatinimą be nuolaidų ir efektyviausius kainodaros sprendimus specialistai diskutuos birželio 10 d. Vilniuje vyksiančiame seminare „Parduok! Nuolaidų rinkodara 2015“.   Norėdamos sudominti pirkėjus ir paskatinti juos įsigyti prekę ar paslaugą, įmonės turėtų vis daugiau dėmesio skirti ne nuolaidoms, jų komunikavimui, o vartotojui suteikiamos vertės ir n...

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad bankas pakankamai lanksčiai žiūri į būsto paskolų išdavimą, tačiau įspėja, kad jauni žmonės skolindamiesi turėtų elgtis atsakingai. „2014-ųjų metų duomenys, kurie yra paskutiniai mums žinomi, vidutinė paskola būstui buvo maždaug 35 tūkst. eurų. Tai, sakykim, 700 eurų vidutiniškai uždirbančiam žmogui, jo maksimali būsto paskola būtų šiek tiek daugiau nei 65,5 tūkst. eurų.

 „Swedbank“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį augo sumos, kurias Lietuvos gyventojai skolinosi vartojimo reikmėms. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, vidutinė tokios paskolos suma išaugo beveik 100 eurų ir siekė 2,4 tūkst. eurų. Iš viso per tris pirmuosius šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams vartojimo reikmėms paskolino beveik 25 mln. eurų. Beveik 60 proc. vartojimo kredito sutarčių buvo sudaryta internetu.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Išmaniosios technologijos ir spartus internetas jau keletą metų leidžia be problemų darbuotis lanksčiai, t.y. ten kur darbuotojui patogiau ir jam priimtinu metu. Lietuvos personalo paieškos specialistai pastebi, kad lietuviai vis dažniau teiraujasi, ar naujojoje darbovietėje bus tokios galimybės.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Nes tai šiuolaikiška... HERCUS mokėjimo kortelė su kredito limitu – šiuolaikiškas finansinis instrumentas, išplečiantis galimybes ir suteikiantis didesnę veiksmų laisvę. Tai modernumas, mada ir prestižas. Turėdami HERCUS mokėjimo kortelę su kredito limitu Jūs galite atsiskaityti „MasterCard” ženklu pažymėtose prekybos vietose, pirkti internetu, išsigryninti pinigų bankomatuose. Kortelė taip pat labai pravers vertinantiems komfortą ir dažnai keliaujantiems.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas sako, kad keliasdešimt tūkstančių parašų prieš numatomą darbuotojų garantijų mažinimą yra indikacija valdžiai, kaip jie vertina naująjį socialinį modelį. Profesinės sąjungos iki birželio 9-osios renka parašus po peticija. „Šiuo metu turime apie 35 tūkst. parašų, surinktų po peticija internete ir ant parašų rinkimo lapų.

Lietuvos centrinis bankas nori paskatinti ne bankinio sektoriaus atėjimą į mokėjimų rinką, „Žinių radijui“ antradienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Pasak jo, Lietuvos bankas irgi aktyviai imasi veiksmų, veikdamas kaip katalizatorius naujų rinkos žaidėjų atėjimui į šią rinką. „Dabar ne bankininkystės sektoriaus žaidėjų mokėjimų rinkoje procentas yra labai mažas.

 Lietuvos bankui patvirtinus atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, jog pakeitimai yra per ankstyvi, be to, dar labiau apsunkins sąlygas jauniems žmonėms įsigyti būstą: „Galbūt dar nėra laikas griežtinti, ypač, kai rinka yra pakilime, skolinimasis iš bankų pozicijos yra griežtesnis nuo to, kas buvo anksčiau ir atsakingiau vertinami skolinimai.

 Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po lošimo, antradienio rytą, į centrinę „Olifėjos“ būstinę atvyko „Eurojackpot“ laimėtojas, susižėręs rekordinio dydžio sumą – 7 mln. 643 tūkst. eurų arba daugiau kaip 26 mln. litų. Tai – didžiausias išmokėtas loterijos laimėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kaune pusę amžiaus gyvenantis, bet kitame mieste gimęs inžinierius, dabar jau pensininkas, prisipažino įvairiose loterijose žaidžiantis apie 30 metų.

 Konkurencijos tarybai rengiant naujas taisykles verslui, kaip taikyti sumažintų kainų reklamas, siūlant, kad „nubrauktoji“ kaina iki nuolaidos galiotų bent 28 dienas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas „Žinių radijui“ sakė, kad tokios taisyklės visiškai netinka elektroninei prekybai: „Elektroninės komercijos verslo modelis yra dažnai grįstas labai dideliu prekių apyvartumu.

 Gegužės mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo 170 įmonių, arba 2% daugiau nei paskutinio pusmečio vidurkis, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. „Praktiškai visuose sektoriuose dauguma įmonių yra stabiliai veikiančios. Jų finansinė būklė tvari, augimas racionalus, savalaikis atsiskaitymas bei pagarba verslo partneriams atsispindi kredito istorijoje. Tokių įmonių bankrotai yra išimtiniai atvejai.

 AB Šiaulių bankui priklausanti vartotojiško lizingo bei kreditavimo paslaugas teikianti UAB Ūkio banko lizingas pradeda naują veiklos etapą. Pavadinimą į UAB „SB lizingas“ pakeitusioje bendrovėje pradedami vykdyti ir struktūriniai pokyčiai, padėsiantys išgryninti bei optimizuoti įmonės ir visos Šiaulių banko grupės lizingo veiklą.

 Ūkio ministerija, administruojanti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, per rizikos kapitalo fondus Lietuvoje suteikia vis daugiau galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui kurtis ir plėstis ne tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Video siužetas apie rizikos kapitalo fondo veiklą Lietuvoje.

Kai kuriems komerciniams bankams nusprendus brangiau apmokestinti pinigų išgryninimą bankomatuose, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas „Žinių radiju“ pirmadienį nurodė, kad Finansų ministerijai (FM) jau pateiktas įstatymo projektas, numatantis reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą. „Lietuvos bankas yra atsakingas už tinkamą mokėjimų rinkos veikimą Lietuvoje, bet pagal dabartinį teisinį reglamentavimą negali daryti įtakos finansinių paslaugų kainoms.

 Sugedus automobiliui 4 iš 10 vyriškosios lyties vairuotojų jį remontuoja patys, dalis jų į pagalbą pasikviečia draugą ar giminaitį. Nepaisant įdedamų pastangų savarankiškai pašalinti gedimus, remontui kasmet išleidžiama suma sudaro ne taip ir mažai – nuo 301 iki 700 eurų. Tokius duomenis atskleidė vyriškos lyties vairuotojų apklausa.

Siekiant gerinti trijų tarptautinių Lietuvos oro uostų valdymą ir didinti skrydžių skaičių, jų valdymas gali būti patikėtas privačiai bendrovei, su kuria būtų pasirašyta koncesijos sutartis. Susisiekimo ministerija tokią idėją pateikė Vyriausybės Strateginiam komitetui. „Yra tam tikri siūlymai, kuriuos dar reikia įvertinti Strateginiame komitete.

 Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 2 proc., o Estijos kainų zonoje ji pigo dar daugiau – net 12 proc. Teigiamus kainos pokyčius po gegužės viduryje skelbto brangiausio per 3 mėnesius periodo lėmė sumažėjusi elektros paklausa, išaugusi gamyba ir pilnu pajėgumu po remonto pradėjusi veikti „Estlink“ jungtis. Elektra Estijoje – pigiausia nuo metų pradžios Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę siekė 40,13 EUR/MWh.

Vartojimo paskolas lietuviai dažniausiai ima prekėms ir paslaugoms įsigyti bei būsto ir kito nekilnojamojo turto remontui finansuoti – atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ atlikta apklausa. Tokias paskolos priežastis nurodė atitinkamai 46 proc. ir 23 proc. apklausos dalyvių. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai šalies gyventojai ima 291–1014 eurų siekiančias paskolas vienerių metų laikotarpiui. Po 12 proc.