Verslas

 Energetikos ministerija jau paskelbė apie naujosios Lietuvos energetikos strategijos rengimą. Jos pradinį variantą ministerija iš rengėjų – Lietuvos energetikos instituto – turėtų gauti rugpjūtį. Su Lietuvos verslo konfederacijos nariais susitikęs energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad po to, kai bus parengtas strategijos projektas, jo aptarti bus kviečiami ir verslo atstovai.

Prasidėjus vasaros sezonui, saulė, šiluma daugelį žmonių vilioja į pajūrį. Poilsio ištroškę tautiečiai aplanko ne vieną kurortų barą ar kavinę. Atlaikyti intensyvų klientų srautą reikalingos nemažos pajėgos, todėl natūralu, kad šiltajam sezonui ieškoma aptarnaujančio personalo. Tačiau vienoje Palangos kavinėje padavėja dirbusi Sandra (vardas pakeistas) sako, kad toks darbas jai įsiminė ilgam.

  Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitiko su investuotojais iš UAB VPH (Venturecorp Property Holdings) aptarti šiuo metu sostinėje statomo naujo prekybos slėnio „Nordika" atidarymą rugsėjį bei kitų nekilnojamojo turto projektų vystymo ir plėtros planus regione.   IKEA baldų centro kaimynystėje įsikursiančiame mažmeninės prekybos komplekse planuojama didžiausia namams ir šeimai skirtų prekių vienoje vietoje pasiūla.

„Neste Oil“ korporacija keičia pavadinimą į „Neste“. Kartu su naujuoju pavadinimu pristatomi korporacijos veiklos pokyčiai, aktyvios plėtros planai, taip pat orientacija į naujos kartos produktus iš atsinaujinančių žaliavų. „Šiandien galime drąsiai teigti, jog esame kur kas daugiau nei įprasta naftos korporacija. Pastaraisiais metais pagrindinė plėtra vyko naujos kartos degalų gamybos srityje – tapome pasaulyje pirmaujančia dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja.

 Įmonių Lietuvoje turtui šiuo metu yra pritaikyti areštai, kurių bendra suma viršija 1,18 mlrd. EUR. Tai yra 3,1% mažiau nei pernai birželio pradžioje, kai bendri apribojimai įmonių turtui sudarė daugiau nei 1,21 mlrd. EUR, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos naujausių ir istorinių duomenų analizė. „Turto areštų portfelis yra dinamiškas. Vienoms įmonėms nauji areštai įregistruojami, kitoms išregistruojami.

Prieš keletą metų maždaug kas antras vairuotojas teigė, kad, pasitaikius progai, įsigyja degalų ne tik degalinėse. Šiuo metu degalų ne degalinėse, kai yra galimybė, sakosi įsigyjantys apie 30 proc. vairuotojų. Mažesnės degalų kainos leidžia ne tik nebeieškoti degalų įsigijimo alternatyvų, bet ir sutaupyti ar nuvažiuoti ilgesnį atstumą, atskleidė transporto portalo Autogidas.lt apklausos. Apie 70 proc.

 Verslininkas Vladas Bumelis prognozuoja, kad naujasis socialinis modelis neturėtų pabloginti dirbančiųjų padėties, tačiau pripažįsta, kad projektui koją pakišo prastas jo pristatymas. Interviu Žinių radijui pirmadienį verslininkas sakė, kad socialinio modelio privalumų retorika jo neįtikino. „Retorika neįtikina, bet kad tikrai tą reikia daryti. Aš tikrai tikiu, kad žmonėms nuo to nebus blogiau, žmonėms bus geriau.

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą darbą. Tai parodė „SEB gyvybės draudimo“ prieš kurį laiką atlikta apklausa. Pusė respondentų Lietuvoje mano, kad svarbiausia pačių vaikų talentai, pomėgiai. Keturis kartus mažiau (12 proc.

Užsidirbti svajonių daiktams siekia vis daugiau vaikų. Darbo birža ir Darbo inspekcija gauna vaikų prašymų rasti vietą sezoniniam ar laikinam darbui. Darbdaviai raitojasi rankoves laukdami pagalbininkų. Tačiau ne su visais nepilnamečiais elgiamasi sąžiningai. Vieni vaikai išnaudojami, kaip aiškinama, mat dirba ilgiau nei numato sutartys, o kitiems ir iš viso nesumokama už darbą. Tad Darbo inspekcija įspėja tiek vaikus, tiek jų tėvelius darbintis labai atsargiai.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

Iš natūralaus kaučiukmedžio pieno suvenyrines figūrėles liejantys sumanūs panevėžiečiai gaminamų trolių kolekciją papildė neįprasto dydžio trigalvio trolio modeliu. Ši pabaisa sveria daugiau nei toną, o savo ūgiu prilygsta kone dviaukščiui namui – ir yra beveik 4 metrų. „Nebuvom dar darę tokio didumo trolio. Ir Norvegijoj pačioj nėra padaryta tokio didumo trolio“, - džiaugiasi įmonės vadovas Ramūnas Turauskas.

Valstybinis turizmo departamentas tvirtina, kad turistų iš Rusijos ir Baltarusijos drastiškai mažėja. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva prarado apie 40 procentų rusų turistų. Iš Maskvos į Lietuvą atostogų atvykusi šeimyna Vilniuje svečiuojasi pirmą kartą – jie teigia norėję pamatyti sostinės senamiestį. Savaitei Vilniuje apsistojusi šeima žada išleisti daugiau kaip 500 eurų. Kaip patys sako, pramogoms, poilsiui, restoranams ir suvenyrams.

Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiame Socialiniame modelyje, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau jame siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jūs sunkiai dirbote ir dabar visi jūsų draugai jums smarkiai pavydi. Sveikiname, jūs ką tik įsigijote naująjį „iPhone“, „Galaxy S“ ar „One“. Bet užmokėjote nemažą sumą pinigų ir, ko gero, norėtųsi, kad ši investicija galėtų jums tarnauti kaip įmanoma ilgiau. Ir jeigu jums teko kada nors laikyti savo telefoną ryžiuose arba naudotis daužtą ekraną turinčiu telefonu, ko gero, žinote koks jausmas sugadinti savo įrenginį. Taip, gyvenime visko nutinka, tačiau nuo to galima apsisaugoti.

Į draudimo bendroves dažniausiai kreipiamasi norint apsidrausti nuo realių grėsmių ir rizikų – pradedant turto vagystėmis, gaisrais ar stichinėmis nelaimėmis ir baigiant nelaimingais atsitikimais bei traumomis. Vis dėlto draudikams kartais tenka išgirsti ir ne tokių įprastų prašymų.

Kol kas visos paslaugas teikiančios Danijos įmonės privalo priimti atsiskaitymus grynaisiais, tačiau šalies finansų ministras pareiškė, kad tai joms esą užkrauna finansinę ir administracinę naštą. Įstaigos turi įrengti stebėjimo sistemas, samdyti apsaugininkų tarnybas, taip pat gaištamas laikas atiduodant grąžą. Todėl siūloma drabužių parduotuvėse, degalinėse ir restoranuose nuo Naujųjų panaikinti galimybę atsiskaityti grynaisiais.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“ ir polietileno atliekų perdirbimo gamykla „Plasta“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį trejiems metams. „Plastos“ per metus suvartojamos elektros energijos kiekis siekia 45 mln. kWh. „Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas suteikia galimybę verslui ne tik sutaupyti iki 20 proc. išlaidų už elektrą, tačiau ir efektyviau planuoti kaštus ištisus metus.

Lietuvoje įkurtas „Western Union“ Europos regiono operacijų centras (EUROC) švenčia penktąjį gimtadienį. Per pastaruosius penkerius metus EUROC išaugo penkis kartus – nuo planuotų 250 darbuotojų 2010 m. iki 1300 dabar (2015 m. gegužės mėn. duomenys). Toks spartus augimas sudarė sąlygas EUROC tapti didžiausiu biuru iš visų „Western Union“ grupės įmonių pasaulyje.   „Veikiame 200 šalių, bet pasirinkome įkurti Europos operacijų centrą Lietuvoje.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

Lozanos Tarptautinio vadybos instituto kasmet sudaromame konkurencingumo reitinge Lietuva per metus pakilo šešiomis pozicijomis aukštyn - į 28-ą vietą iš 61 pasaulio valstybių ir aplenkė Estiją bei gerokai smuktelėjusią Latviją. Tyrimas, paremtas daugiau nei 300 kriterijų vertinimu, iš kurių du trečdaliai yra statistinė informacija, vienas trečdalis - įmonių vadovų nuomonės įvertinimas.

Prieš kelerius metus baigtas rekonstruoti Birštono kurhauzo pastatų kompleksas (Kurhauzas) tapo vienu iš pagrindinių, gausiai turistų lankomų ir kurortą garsinančių objektų visoje. Kurhauzas yra vienintelis išlikęs tokio tipo medinis pastatas Lietuvoje, apie kurio istoriją yra žinoma jau nuo 1857 metų. Savo vardą 1863 metų sukilimo organizavimo posėdžiu, tarpukaryje vykusiais koncertais, mezgamais meilės romanais garsinęs, šiandien Kurhauzas jau spėjo tapti Birštono miesto pažiba.

Beveik prieš savaitę veiklą sustabdžiusi ir žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ inicijuoja įmonės bankrotą. Tačiau, tv3.lt susisiekus su bendrovės atstove Sandra Meškauskaite paaiškėjo, kad bankroto procedūra dar nėra pradėta. „Bankroto dar nėra ir niekas nežada jo skelbti. Įmonė įvertino veiklą ir pateikė akcininkams siūlymą ką reikia daryti,“ – teigia „Air Lituanica“ atstovės spaudai Sandra Meškauskaitė.

Daugiausiai lietuvių norėtų įsidarbinti „Barclays Technology Centre Lithuania“. Tarp dešimties patraukliausiųjų Lietuvos darbdavių šiemet ir tokios Lietuvoje veikiančios įmonės kaip ‘Microsoft”, „Google” ir „IKEA”. Ne vienas iš dešimtuko kurti naujas darbo vietas planuoja ir šiemet.   Taip teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.

2014 metais sumokėti paskolos įmokas 60 ir daugiau dienų vėlavo maždaug dešimtadalis paskolas turinčių namų ūkių, o labiausiai vartojimo paskolų turėtojai. Šie duomenys skelbiami Lietuvos banko paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalgoje. 2014 metais iš visų vartojimo paskolų turėtojų vėluojančių mokėti įmokas dalis sudarė 14,8 proc. arba 1,2 proc. p. daugiau nei užpernai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimus vykdyti vėlavo mokėti apie 10,5 proc. (2013 m. – 11 proc.) namų ūkių.

Reklama – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Sąmoningai ar ne, bet su ja susiduriame televizijoje, internete, gatvėje, klausydamiesi radijo. Jos įtaka žmogui neabejojama, tai įrodyta daugybe tyrimų. Greičiausiai dauguma iš mūsų netgi esame nusipirkę prekę visai jos nenorėdami.

Skandinavijos elektronikos gamybos paslaugų korporacija „Kitron“ plečia savo veiklą Kaune. Investavus 7,24 mln. eurų, Kaune pastatytos ir įrengtos naujos 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gamybinės patalpos ir inžinerinių paslaugų centras, kurios leis įmonei išplėsti turimą gamybinį plotą iki 13 tūkst. kv. m. bei papildomai sukurti dar 60 naujų darbo vietų. Trečiadienį įvyko oficialus Taikos prospekte įsikūrusių patalpų atidarymas.

Aptarnavimo sferose, ypač kavinėse ir restoranuose, pasitaiko renginių, banketų, kai įprasto darbuotojų skaičiaus neužtenka ir tenka kviesti žmonės iš šalies. Dabartinis darbo kodeksas nenumato galimybės įdarbinti žmones kelioms valandoms. Tačiau naujo socialinio modelio kūrėjai siūlo įteisinti nulio valandų darbo sutartis, kai verslininkai galės bet kada kelioms valandoms ar dienoms išsikviesti pagalbą.

Jau kelerius metus lietuviai daugiausiai siuntų siunčia į JAV, D. Britaniją ir Vokietiją. Šį sąrašą šiemet papildė Honkongas, į kurį keliauja 5% lietuviškų siuntų. Lietuvos siuntų rinka auga, nes įmonės užmezga vis daugiau tarptautinių sandorių. Siunčiamų dokumentų, prekių kiekiai didėja kiekvienais metais. Anksčiau siuntos keliai dažniausiai apsiribodavo Europa ir JAV, o paskutiniais metais paketai pradėti siųsti į viso pasaulio valstybes.

Lietuva nepritaria Briuselio siūlymui nustatyti kvotas valstybėms narėms, kiek jos turėtų priimti pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija ir Eritrėja, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, Europos Komisijos iniciatyvos neremia dauguma ES šalių. L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva yra pasirengusi dalytis našta su Pietų Europos valstybėmis, bet tai darys „pagal savo galimybes“. „Be abejo, kad turime solidarizuotis ir padėti, kad našta nekristų ant kelių šalių.

Dviejų mėnesių kūdikį ant rankų sūpuojanti trisdešimtmetė Gita gyvena socialiniame vieno kambario bute bendrabutyje Vilniaus Kalvarijų gatvėje. Iš taboro kilusi ir darbo neturinti moteris pasakoja per metus už elektrą įsiskolino jau beveik tūkstantį eurų.   „Namie naudojamės elektra, viskas į mūsų sąskaitą ir už bendrų patalpų elektrą reikia mokėti, nors ten nieko nėra. Nei kaitlentės maistui ruošti, nieko, nors sutarties dokumentuose parašyta, kad turime gauti.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Statiska rodo, kad nuo 2015 metų sausio palyginti su balandžio mėnesiu pabrango net 30 prekių. Balandį palyginti su sausiu iš prekių daugiausia pabrango plautos morkos – 2,3 karto, kopūstai – 100 proc. Taip pat brango ir kitos daržovės bei vaisiai, visų rūšių alkoholis.

 Viena iš didžiausių Lietuvos alaus gamintojų „Kalnapilio-Tauro grupė“, į įrangos atnaujinimą šiemet investuojanti daugiau nei 2 mln. eurų, ketina padidinti gamybą 28 proc. iki 100 mln. litrų alaus. Šis sprendimas priimtas siekiant stiprinti alaus gamintojo pozicijas Lietuvoje bei auginti eksporto apimtis. „Mes sieksime augti dar sparčiau nei auga alaus rinka Lietuvoje. Planuojame, kad mūsų gamybos apimtys padidės 28 proc., palyginti su praėjusiais metais, kai pagaminome 78 mln.

Gegužės 22 d. skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškė stabdanti veiklą. Buvo motyvuojama, kad Vilniaus savivaldybė, kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, atsisakė toliau investuoti į įmonės plėtrą. Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.

2015 metų gegužės mėnesį CV-Online teiravosi trijų Baltijos valstybių darbuotojų, ieškančiųjų darbo apie darbą užsienyje, o darbdavių apie darbuotojus iš užsienio. Bendras apklausos dalyvių kiekis - 7400 respondentų. Bendra išvada yra ta, kad Baltijos šalyse ketinančių ieškoti darbo užsienyje mastai mažėja, o darbdaviai atsargiai vertina darbuotojų iš užsienio pritraukimą. Dar šiais metais iš Lietuvos planuoja išvykti dirbti į užsienį 17% respondentų.

Naujajame socialiniame modelyje planuojant dar ilginti pensinį amžių, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka „Žinių radijui“ sakė, kad tokia situacija neturėtų gąsdinti jaunimo. Anot jo, pensininkai, kaip kai kurie nuogąstauja, jaunimo darbo vietų neužima.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas skeptiškai vertina mokslininkų parengtą socialinį modelį. Politikas trečiadienį teigė, kad šis modelis yra skirtas idealiai visuomenei. „Jeigu keičiame vieną ar kitą įstatymą, turime matyti naudą, kas iš to išlošia. Išloš darbuotojas, pagaliau padidės Lietuvoje atlyginimai? Tam reikia įrodymų. Tai yra idealiai visuomenei parašytas dokumentas. Aš, perskaitęs tą dokumentą, esu neblogai įsigilinęs.

Internetas sparčiai keičia pasaulį: vis daugiau paslaugų perkeliama į virtualią erdvę, o procesai, apie kuriuos iki šiol nė nesapnavome, tampa neatskiriama mūsų dienotvarkės dalimi – mokslininkai skaičiuoja, kad net 60 proc. šiandieninių vaikų dirbs darbo vietose, kurios šiuo metu net neegzistuoja.

Nors daugiau nei pusė gyventojų savo žinias apie asmeninių finansų planavimą vertina gerai, o trečdalis – bent vidutiniškai, sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas turėtų 45 proc. žmonių. Susidūrę su problemomis jie pirmiausia lėšų ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus bei smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves.

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje. Lėtas augimas po krizės Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje.

 Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką.

 Vienais prestižiškiausių laikomų Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos IPRA (International Public Relations Association) apdovanojimų „Golden World Awards for Excellence 2015” finale – lietuviški vardai. Komunikacijos agentūra „Ad verum“ į tarptautinio konkurso finalą pateko pristačiusi Kėdainių krematoriumo komunikacijos kampaniją.

 Nors dar praėjusiais metais Lietuvoje būsto kainos augo 7,6 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį jų augimas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo iki 2,1 proc.. Ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto kainų svyravimai, kuriuos lėmė pasiūlos įsibėgėjimas bei paklausos atoslūgis po euro įvedimo, stato pirkėją į privilegijuotą padėtį bei verčia NT projektų vystytojus ieškoti išradingesnių būsto pardavimo strategijų.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) ir Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atliktos apklausos duomenimis, vienas svarbiausių faktorių, siekiant sukurti kokybišką ir efektyvią reklamą, yra tarpusavio pasitikėjimas. Taip mano net 93 proc. apklausoje dalyvavusių KOMAA narių. Lietuvos reklamos rinkos apklausos duomenys rodo, jog vos 13 proc. respondentų bendradarbiaujant su klientais užtikrintai jaučiasi laikomi partneriais, o ne paslaugos tiekėjais.

Vilnietė Aldona užsuka į vieną sostinės dėvėtų drabužių parduotuvę. Moteris prisipažįsta – dažniausiai į tokias parduotuves ateinanti tik vedina smalsumo. Tikina, kad drabužiais iš antrų rankų nepasitikinti. Ir ne todėl, kad sklinda kalbos, jog juos dėvint galima apsikrėsti įvairiomis odos ligomis, bet ir dėl kitų priežasčių. „Kad neperduotų kažkokios auros, ypatingos to žmogaus, nemalonaus to žmogaus auros“, - tvirtina pirkėja.

Šiandien absoliuti dauguma turinio yra nemokama, tačiau viskas nėra taip paprasta. Pasak interneto ir jo grėsmių specialisto Mikko Hypponeno šiandien yra mokama privatumu. Tiesa, pastarasis domina ne tik reklamos vadybininkus ir programišius, bet ir vyriausybes. Nematomas mokestis Pranešimą „Baltijos kibernetinio saugumo forume“ skaitęs pranešėjas su šypsena prisimena, kad gimė tais pačiais metais, kai žmogus nusileido mėnulyje, prasidėjo Vudstoko festivalis ir buvo sukurtas internetas.

Vilniaus ir aplinkinių miestelių gyventojai, sumanę imtis statybų, atsidūrė aklavietėje. Mat kai kurių statybinių atliekų jau daugiau nei metus nepriima nė viena atliekas tvarkanti įmonė. O kaupti ar vežti į kitus miestus – neapsimoka. To pavyzdys - ruloninė stogų danga, arba kitaip dar liaudyje vadinamas ruberoidas. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas sako kone kasdien dėl to gaunantis pasipiktinusių žmonių skundus.

 Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ įgyvendina visas įmanomas priemones, kad keleivių, kurie buvo įsigiję skrydžių bilietus, planai būtų sutrikdyti kuo mažiau. Šiandien, gegužės 26 d., buvo susitarta dėl keleivių pervežimo su oro linijų bendrove „Air Baltic“ pratęsimo iki birželio 5 d. imtinai. Po skrydžių sustabdymo „Air Lituanica“ savo keleiviams net 14 dienų siūlo kitus kelionės maršrutus.

Didžiausiam Lietuvoje SEB bankui pranešus, kad jis ima mokėti nulines palūkanas už visus terminuotus indėlius eurais, tą patį jau padarius ir DNB bei „Swedbankui“, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovas Kęstutis Kupšys „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad bankai nebėra ta vieta, kur būtų galima pelningai laikyti pinigus. Šiuo metu, anot jo, labiau apsimoka pradėti verslus ar investuoti į save nei taupyti.

Finansinių sunkumų slegiamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“, kuriai Vilniaus savivaldybė atsisakė suteikti papildomus 10 mln. eurų, nutraukus veiklą, miesto meras Remigijus Šimašius „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad reikia žiūrėti, kas labiau apsimoka miestui, o ne stengtis bet kuria kaina išlaikyti bendrovę. Jo žiniomis, didžiąją dalį „Air Lituanicos“ skrydžių perims Latvijos bendrovė „Air Baltic“, ir taip miestas sutaupys.