„Lietuva pasaulyje savo vardą garsina kaip greičiausio interneto šalis, tačiau kita šio medalio pusė – kaip šią technologiją panaudojame? – klasterio „Clear Digital World“ surengtoje konferencijoje apie šiuolaikinių technologijų įtaką visuomenei klausė INFOBALT Europos reikalų specialistė Vilma Misiukonienė. – Šis lietuvių pasiekimas lemia nuolatinį norą viską turėti dabar ir čia: jei nėra galimybės tam tikros paslaugos ar kūrinio gauti legaliai, arba tai yra per brangu ir nepatogu gauti – žmonės įsigyja nelegalią kopiją.“
Apžvelgdamas technologijų rykštės priežastis, su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) koordinatorius Rimgaudas Kalvaitis pabrėžia adekvačios teisinės bazės trūkumą. „Nors techniškai viskas reglamentuota, teisiškai vis dar palikta daugybė spragų. Štai gatvėje, net ir labai norėdamas, praeivis neturės teisės įsilaužti į svetimą automobilį, už tai jam grės teisinė atsakomybė, tačiau intelektinės nuosavybės sferoje visi svertai vartotojo pusėje – vis dar ginamas jo interesas naudotis viena ar kita paslauga nemokamai, pažeidžiant nuosavybės teisę. Tai mažų mažiausiai lygybės principo pažeidimas“, – aiškina R. Kalvaitis.
„Microsoft Lietuva“ atstovas Martynas Bieliūnas konferencijoje piratavimą išskyrė kaip vieną veiksnių, stabdančių progresą, mat Lietuva yra maža rinka, o piratavimo mastai – gana dideli. Šios priežastys lemia tai, kad didelės kompanijos, teikiančios novatoriškas paslaugas, dažnai Lietuvą aplenkia, nes atėjimas į šią rinką reikštų didelę riziką ir mažai perspektyvų. Tačiau gerų ženklų yra: „Pastebime, kad lietuviai vis daugiau perka legalios programinės įrangos – didėjantys atlyginimai skatina susimąstyti apie piratinių kopijų saugumo grėsmes bei gaištamą laiką jų kodų „nulaužimui“. Be to, pastaruosius porą metų matome lūžį ir visuomenėje: piratauti nebėra šaunumo požymis, žmonės tai stengiasi slėpti ir dažniau girtis įsigiję originalų produktą. Tuo skiriamės nuo mažiau turtingų Rytų Europos šalių, kuriose nelegalių produktų naudojimas vis dar yra socialinio pripažinimo dalis“, – sako M. Bieliūnas.
Apžvelgdama Leuveno universiteto Regioninės ekonominės politikos centro tyrimą, V. Misiukonienė atkreipia dėmesį ir į kitas problemas šalies elektroninėje erdvėje. „Interneto, daug kur net šviesolaidinio, prieigą Lietuva suteikė didelei daliai gyventojų, tačiau skverbtis – tai yra, realiai internetu besinaudojančiųjų skaičius – yra gana mažas. Kita vertus, kritikuotinas ir viešųjų e-paslaugų teikimas, čia valstybės pastangos yra mažesnės: Europoje atsiliekame pagal sveikatos paslaugų skaitmenizaciją bei žmogiškųjų išteklių, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, skaičių,“ – tyrimą citavo ji.
Ekonomikos srityje lyderiaujančios šalys įrodė, kad žinios ir informacija yra XXI a. kuras, skatinančios valstybių vystymąsi. Nustatyta, kad 1 darbo vieta aukštųjų technologijų srityje automatiškai sukuria 4,3 vietas kitose srityse. Tai, anot specialistės, rodo, kad ir Lietuva turėtų žymiai daugiau investuoti į procesų, institucijų skaitmenizaciją.
