Verslas

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

Visi smulkūs verslai pradedami nuo klausimo ‒ kopijuoti, perimti idėją, adaptuoti ar kurti savo? Panašiai svarsto dažnas verslo naujokas, ieškodamas savo sėkmės kelio pradžios. Statistika rodo, jog sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina – daro kitaip nei visi ir tai daro gerai. Toks požiūris leidžia patekti net į tas rinkas, kurios, atrodo, perpildytos ir seniai padalytos.

Pagrindinis šios savaitės įvykis, kurio laukia finansų rinkos bus ketvirtadienį, kai baigsis JAV Federalinio rezervų banko (FED) posėdis. Laukiama, kaip FED įvertins naujausią ekonominės situacijos vertinimą. Rinkos analitikų vertinimu, tikimybė, kad palūkanos būtų keliamos 0,25 proc. punkto jau rugsėjį šiuo metu yra apie 30 proc. „Danske Bank“ analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad FED palūkanų normą gali nuspręsti kelti šių metų gruodį.

 Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Labiausiai pažeidžiamose vietose 400 kilometrų jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki dabar. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.

 Lietuvai yra dar turbūt šviesmetis iki to, su kuo mes ten susidūrėme, lygindamas įmonių steigimą Lietuvoje ir Šiaurės Airijoje, „Žinių radijui“ sakė vienas puslaidininkių technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.   „Tai yra nepalyginami dalykai. Ten visos derybos ir susitarimas dėl projekto ir finansavimo įrankių visokių ir, kaip kas bus, kokioms proporcijoms sudėliota, netruko net du mėnesius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

 Lietuvos banko valdyba AB DNB bankui skyrė baudą už tai, kad bankas taikė nepagrįstai didelius kai kurių tarptautinių pervedimų ir tokių pervedimų lėšų įskaitymo įkainius ir taip pažeidė ES teisės aktų reikalavimą už tokius pervedimus taikyti ne didesnį įkainį nei už nacionalinius mokėjimus. Lietuvos bankas įpareigojo AB DNB banką sumažinti įkainius ir atlyginti klientams nuostolius. AB DNB bankas sumažino įkainius iki reikalaujamų dydžių ir pranešė atlyginęs nuostolius klientams.

 2015 m. antrąjį ketvirtį visoje bankų paskolų rinkoje vyko pagyvėjimas: daugiau suteikta paskolų ir namų ūkiams, ir įmonėms. Būsto paskolų rinkoje kreditavimas per ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. pabaigos. Bankuose laikomų indėlių suma nuosaikiai augo. Žemų palūkanų aplinka ir mažėjančios pajamos iš paslaugų ir komisinių lėmė bankų pelno mažėjimą. „Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa.

Importuojamų dalių į euro šalis kainas visada lėmė euro ir JAV dolerio kurso svyravimai. Per pastaruosius metus JAV doleris euro atžvilgiu pabrango apie 20 proc. Tai automatiškai kėlė ir importuojamų prekių, skaičiuojamų eurais, kainą. Nedidelėje ir varžovų pritvinkusioje Lietuvos importuojamų dalių rinkoje realią padėtį gali iškraipyti ir kiti veiksniai, kaip antai, sukauptos ankstesnių (palankesniu kursu įsigytų) prekių likučiai ir pan.

Prieš kelerius metus dėl visuomenės pasipriešinimo sustabdyto milijardinės vertės Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto planas yra labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje, teigia Lietuvos energetikos ministras. Rokas Masiulis sako, jog Baltijos šalims apsisprendus pradėti jėgainės statybas, tai galėtų įvykti per tris mėnesius. „Naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje projektas labiausiai pažengęs tarp tokių projektų Europoje.

Sparčiau negu kainos didėjęs vidutinis atlyginimas, gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties padrąsino gyventojus plačiau atverti pinigines. Ypač tuos, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas. Mažėjant taupymo motyvacijai – nedidėja terminuotųjų indėlių palūkanos, pastaruoju metu nelabai palankiai klostosi įvykiai vertybinių popierių rinkose – artimiausiu metu galima tikėtis vartojimo augimo.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

 Rugpjūtį Vilniaus oro uoste aptarnauti 332 tūkst. keleivių – tai yra sostinės oro uosto rekordas per visą veiklos laikotarpį nuo 1932-ųjų. Per paskutinį 2014 m. vasaros mėnesį į ir iš Vilniaus pernai oro transportu keliavo 301 tūkst. žmonių, šiemet jų srautas 10 proc. didesnis. Iš viso sostinėje šiemet tikimasi sulaukti daugiau nei 3 milijonų keleivių – 2 milijonų riba buvo pasiekta rugpjūčio viduryje. Daugiau nei 300 tūkst. keleivių Vilniaus oro uostas aptarnauja jau nuo gegužės mėnesio.

Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius dalyvavo „Lindorff Business Services“ paslaugų centro atidaryme. Į Lietuvos sostinę perkėlus tam tikras funkcijas iš kitų padalinių įvairiose šalyse, bendrovės klientai visoje Europoje bus aptarnaujami iš Vilniaus. Paslaugų centre šiuo metu dirba 100 įvairių sričių specialistų. „Smagu, kad Vilniuje steigiasi tokie verslo milžinai kaip „Lindorff“, kurie kuria didžiulę pridėtinę vertę miestui bei vilniečiams, generuoja naujas darbo vietas.

Šalies ūkininkai šiemet kaip reta džiūgauja - prikultas rekordinis grūdų derlius. Nors šiųmečių javų rekordiškai daug, tai dar nereiškia, kad kasdieninė duona atpigs. Dar gi atvirkščiai – duoną brangs. Ir tai neva verčia daryti išaugusi kitų priedų kaina. Šiuo metu bendrovės elevatoriuose saugiai laikoma šimtai tonų kviečių, rugių, miežių. Dalį jų pagal išankstines sutartis parduos sėklai, kitus - maistinius javus dar palaikys, kol sulauks palankiausios kainos rinkoj.

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka, bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų smulkiajam Lietuvos verslui.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Dėl Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotų streiko atšaukti skrydžiai ir iš Frankfurto į Vilnių. Vilniaus oro uostas duomenimis, trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal bei ketvirtadienio rytinis skrydis. Oro uosto atstovė Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, kad dėl tolesnių skrydžių kol kas neaišku. „Lufthansa“ trečiadienį, antrą bendrovės pilotų streiko dieną, atšaukė 1 tūkstantį trumpo ir vidutinio nuotolio skrydžių.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Lietuvos ir Lenkijos kartu vykdomų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi šalys, bet ir visas regionas, Lenkijos Krynicos mieste vykstančiame ekonomikos forume pabrėžia „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, tokie bendri projektai kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pasiūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energetikos tinklus.

Kada Lietuva atlyginimais pasivys Baltijos kaimynes – Latviją ir Estiją? Šis klausimas labiausiai rūpi lietuviams, kurių kišenės palyginti su kaimynų vis dar lieka apytuštės. Ekonomistai optimizmu netrykšta – esą geriausiu atveju estus pavytume po trejų metų ir tik tuomet džiūgautume vidutiniu - 1000 eurų atlygiu. O, pasak ekspertų, kol kas turėtume orientuotis į latvius ir galvoti, kaip pajamomis aplenkti bent juos.

Užsienyje sparčiai populiarėjanti paslauga – garantijos pratęsimas brangesniems pirkiniams – šaknis leidžia ir Lietuvoje. Pastebėję, kad daiktai nėra tokie ilgaamžiai, kokių jų tikimasi, lietuviai vis dažniau nusprendžia, jog įprastinės dvejų metų garantijos negana ir renkasi už papildomas lėšas pratęsti garantiją dar metams, dvejiems ar penkeriems. Vis dėlto apie šią paslaugą žino ir jos naudą supranta tikrai ne visi, o ir žinantys kartais susiduria su įvairiomis problemomis.

Protesto akciją dėl Darbo kodekso pakeitimų ketvirtadienį rengiančios profesinės sąjungos tikina, kad leidžiant tą pačią dieną piketuoti kraštutinių pažiūrų atstovams siekiama sumenkinti renginio reikšmę. Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas spaudos konferencijoje antradienį piktinosi, kad tuo pat metu išduoti leidimai Vytauto Šustausko bei Algirdo Paleckio protesto akcijoms.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai.

Taline išryškėjo įspūdingos kogeneracinės elektrinės, kurią stato Lietuvos įmonių grupės „Axis Industries“ bendrovė „Axis Technologies“, kontūrai. Nors šiandien statybų vietoje įkasama simbolinė darbų pradžios kapsulė, pirmasis jėgainės statybų etapas – jau sėkmingai užbaigtas. Lietuvių statoma elektrinė bus pajėgi pagaminti iki 20 procentų visos Talinui reikalingos šilumos, tiekiamos centralizuotai. „Realius statybos darbus pradėjome dar gruodžio mėnesį.

Vilnius, 2015 m. rugsėjo 8 d. Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst.

Į Kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje, mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo „Verslo žinios“. Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia abejojanti, ar bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kas mokesčių mokėtojams kainuos per 1,3 mlrd. eurų, padėtų išspręsti vienų mažiausių pensijų Europoje problemą. „Žinoma, tokia pensijų reforma mažintų tiesioginį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau neaišku, ar ši struktūrinė reforma padėtų padidinti vienas mažiausių pensijų Europoje. Tokio reformos efekto kol kas neįžvelgiu.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) ne juokais susikibo su pagrindiniais šalies ryšio operatoriais. Valstybės valdoma bendrovė UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“ apkaltino karteliniu susitarimu ir apskundė juos Konkurencijos tarybai, tuo metu ryšio operatoriai tai neigia ir atkerta, kad dėl į rinką su valstybės protekcija bandančio prasibrauti Telecentro elgesio gali nukentėti ne kas kitas, o patys paslaugų vartotojai.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), ketinantis žengti į mobiliojo ryšio rinką, prašo ištirti galimą trijų didžiųjų mobiliojo ryšio bendrovių - „Tele2“, „Bitė Lietuvos“ ir „Omnitel“ - kartelį. Telecentras prašo Konkurencijos tarybso pradėti tyrimą, įtardamas galimą kartelį, derinant veiksmus dėl dalyvavimo radijo dažnių konkurse, pranešė Telecentras.

Vilniuje būsto įperkamumo indeksas antrąjį ketvirtį pasiekė naujas rekordines aukštumas, o nuomos pajamingumas buvo aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog šie veiksniai lems ir tolimesnį aukštą aktyvumą būsto rinkoje, tačiau nemažėjanti naujų butų pasiūla bei lėtai augančios statybų sąnaudos turėtų slopinti kainų augimą.

Užsienio ekonomines sankcijas patiriančioje Rusijoje pirmą šių metų pusmetį traukėsi pramonės gamybos apimtys. Tarp sektorių, kur gamyba labiausiai mažėjo - aukso ir sidabro grandinių (- 40 proc.), keleivinių vagonų (-64,7 proc.) gamyba. Tarp augusių – sūrių (25,7 proc.) bei konservų (27,6 proc.) gamyba. Tokius skaičius pateikia informaciją apie užsienio įmones teikianti UAB Creditreform Lietuva, remdamasi savo kolegų Rusijoje informacija.

Seimo nariai, siekdami atsakyti į šį klausimą, ne kartą teikė įvairius pasiūlymus: vieni parlamentarai ragino praplėsti laisvadienių sąrašą, kiti siekė nedarbo dienų skaičių sumažinti.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teisėtai nesutiko, kad Kauno rajono savivaldybė vykdytų neskelbiamas derybas su UAB „Roalsa“ dėl šilumos energijos gamybos ir tiekimo septyniolikai Kauno rajono švietimo ir kultūros įstaigų. Nutartis neskundžiama.

Nedarbas Lietuvoje rugsėjo pradžioje buvo 8,5 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,1 proc., o per metus - 0,4 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 dieną šalyje buvo 153,3 tūkst. bedarbių - 1,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 5,5 proc. mažiau nei prieš metus. „Rugpjūtį švietimo įstaigos intensyviau ieškojo pedagogų – ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis šiemet 11 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku“, - rašoma Darbo biržos pranešime spaudai.

Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.

2015 m. sausio mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad 82 proc. europiečių naudojasi internetu; 69 proc. internetu naudojasi kasdien arba beveik kasdien. 60 proc. europiečių ir 62 proc. lietuvių atsakė naudojęsi internetu per paskutinius 12 mėnesių, norėdami pasiekti arba parsisiųsti muzikinius garso įrašus, 59 proc. europiečių ir 66 proc. lietuvių siuntėsi audiovizualinį turinį (serialus, filmus, vaizdo klipus), 35 proc. europiečių ir 41 proc. lietuvių – turinį apie sportą, 37 proc.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

Kainų komisijos vadovė pripažįsta, kad reguliuojant energetikos sektorių šiemet vyksta daug pokyčių, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip tai gali paveikti vartotojus. Pasak Ingos Žilienės, kitų metų elektros ir dujų kainas bus galima prognozuoti nebent po mėnesio. „Prie šito klausimo galėtume grįžti po kokio mėnesio, kai turėsime ir naftos produktų kainas, ir valiutų svyravimus, tuomet galėsime detaliau pasakyti. Šiuo metu vyksta skirstymo ir perdavimo kainų skaičiavimas.

Vertinantys Lietuvos investicinę aplinką ekspertai pastebi, kad nekilnojamas turtas išlieka patraukliu investiciniu produktu. Pasak specialistų, bendrame lietuvio investicijų portfelyje tokios investicijos sudaro nuo 15 iki 100 procentų. Lietuvos pajūrį specialistai išskiria kaip ypatingai gerą vietą investicijoms į nekilnojamą turtą dėl mažai besikeičiančios pasiūlos. Mat čia daug saugomų teritorijų, namų prie pat jūros skaičius nedidelis, o naujos statybos ribojamos.

Mobiliojo ryšio operatorius jau kuris laikas neramina šiuo metu vienas karščiausių rinkos klausimų – AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentras) planai įsilieti į telekomunikacijų rinką su LTE technologija, kurią naudoja ir mobiliojo ryšio tiekėjai.

Nepaisant to, kad dabartinė valdančioji koalicija minimalią mėnesinė algą (MMA) Lietuvoje spėjo padidinti ne kartą, šiuo rodikliu vis dar atsiliekame nuo kaimynų latvių ir estų. Į šią statistiką baksnojantys „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ ketina spausti socdemus dėl smarkesnio MMA kėlimo. Tuo metu ekonomistai perspėja, jog didindami algas, artėjame prie pavojingos ribos. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dar iki kitų metų MMA Lietuvoje galima būtų padidinti 25 Eur.

Mažmeninės prekybos tinklų rinka Lietuvoje yra itin aktyvi, jos dalyviai visomis priemonėmis stengiasi pritraukti ir išlaikyti pirkėjus: akcijomis, privilegijų suteikiančiomis lojalumo kortelėmis, ilgalaikiu kainų mažinimu. Konkurencinga Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų rinka netrukus pasipildys dar vienu stambiu žaidėju.

 Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi.

Nors žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas paspruko, o paieška buvo paskelbta dar 2013 metų liepą, jis ir toliau turtą Lietuvoje valdo per statytinius, kuriems spėjo jį fiktyviai parduoti iki bylų iškėlimo, bei rūpinasi kitais finansiniai klausimais, rašo „Lietuvos rytas“. Buvęs bankininkas bylinėtis sugeba net ir slapstydamasis nuo teisėsaugos - per savo advokatus neseniai apskundė jam nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą priteisti iš jo bendrovei „Bankroto administravimo...