Verslas

Euro zonoje trečiadienį bus skelbiamas rugsėjo gamintojų pasitikėjimo indeksas (angl. PMI). Rinkos dalyviai akylai stebės šio rodiklio dinamiką, ir bandys įžvelgti, kiek Kinijos ekonominio sulėtėjimas turės realaus poveikio euro zonos ekonomikai. Prognozuoja smukimą Nepaisant JAV ir Kinijoje susilpnėjusių PMI rodiklių, euro zonos gamintojų pasitikėjimo rodiklis iki šiol išsilaikė palyginti aukštame lygyje. Vis tik labiau tikėtina, kad rugpjūčio euro zonos PMI jau galėjo smukti.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Šilumos tiekėjai sklaido viešojoje erdvėje vis garsiau girdimą mitą, esą gamtinių dujų kaina krenta, o biokuro auga. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šilumos tiekimo įmonės už importines dujas sumoka net keturis kartus didesnę kainą nei už biokurą. „Esame sugluminti viešojoje erdvėje sklandančios dezinformacijos, esą biokuro kaina pasiekė neregėtas aukštumas, o dujas pirkti apsimoka.

Lietuvoje praūžė krepšinio virusas – „Eurobasket 2015”, kuris prekybininkus džiugina ne tik rinktinės iškovotais sidabro medaliais, bet ir padidėjusiais pardavimais. Didieji prekybos tinklai vienareikšmiškai teigia, kad šiais metais Europos krepšinio čempionato sirgaliai buvo išlaidesni ir sau leido daugiau nei įprastai. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių metų Europos krepšinio čempionato sirgaliai itin aktyviai pirko sirgalių ir tautinę atributiką.

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje išsakomos nuomonės apie gyvybės draudimą Lietuvoje dažniausiai yra nepalankios šiai paslaugai. Iš lūpų į lūpas perduodamos nesėkmės istorijos apie nedžiuginančius investuotų gyventojų mokamų įmokų rezultatus, didelius mokesčius ir dar didesnes baudas už ketinimą keisti paslaugos teikėją. Geroji žinia yra ta, kad situacija netrukus keisis.

Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%). Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

 Sekmadienio popietę atsiranda ne vienas, norintis laiką praleisti sostinės blusturgyje. Tokio tipo apsipirkimo vietos pastaruoju metu tapo ypač populiarios. Nostalgiškai nusiteikę žmonės čia randa ir rūbų, ir žaislų, ir senovinių smulkmenų. „Žmonės tampa sąmoningi. Vietoje to, kad išmesti, jie galvoja parduoti, iškeisti, padovanoti ir kitas žinoma, kad stilius, o trečias – ekonominė klasė. Žmonės randa tokių dalykų, kad reiktų daug pinigų išleisti. Taip pat ir socialinis reiškinys.

Hibridiniai automobiliai, elektromobiliai – transporto priemonės, kurios užsienio šalyse jau nebėra naujiena. Tuo metu lietuviai, kaip rodo statistika, nėra linkę sėsti prie šių ekologiškų automobilių vairo. Seimo nariai šią problemą siūlo spręsti pridėtinės vertės mokesčių lengvatomis (PVM) ir premijomis, tuo metu automobilių rinkos ekspertas perspėja, jog skatinimo priemonę reikia rinktis atsargiai.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Pietiniame Vilniuje matyti pirmieji permainų ženklai – plečiasi transporto infrastruktūra, kyla prekybos centrai. Tačiau ar tai tik atskiri įvykiai, ar jie signalizuoja ir apie platesnę tendenciją – pietinio Vilniaus sparčią plėtrą artimiausiu metu? Mintimis apie tai, kas skatina čia kurtis verslus ir kas artimiausioje ateityje laukia šio rajono, dalinasi nekilnojamojo turto ekspertai ir pietinį Vilnių savo projektų vystymui pasirinkę verslininkai.

Atliktos apklausos duomenimis rodo, kad jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai atlygio atžvilgiu. Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Ar išties Palangoje pas būsto nuomotojus nebeliks televizorių? Keletą metų neišsprendžiamas ginčas tarp būstų savininkų ir autorių teisų gynėjų pasiekė net teismą, bet ir šis nieko nepagelbėjo: privačius savo kambarius nuomojantys šeimininkai nenori būti lyginami su viešbučiais ir su niekuo sunkiai uždirbtų eurų dalytis nenori.

 Lietuva ir Latvija artimiausiu metu turėtų pasirašyti susitarimą dėl gamtinių dujų prekybos, teigia šalių ministrai pirmininkai. „Esame parengę bendradarbiavimo memorandumą, kurį šiuo metu iš Latvijos pusės derina ekonomikos ministrė (Dana Reizniece-Ozola - BNS), iš Lietuvos pusės - energetikos ministras (Rokas Masiulis - BNS). Tikimės, kad artimiausiu metu šis memorandumas bus suderintas ir pasirašytas“, - penktadienį po bendro Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžio žurnalistams Rokišk...

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ už piktnaudžiavimą skirta 73 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo įmonę nutraukti nesąžiningus veiksmus. Tarybos teigimu, „Rimi Lietuva“ į 2010-2015 metų sutartis su tiekėjais įtraukė nuostatas, kurios įpareigojo įmones iš anksto sumokėti už pardavimų skatinimą.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pasirinkdami mobiliojo ryšio operatorių, gyventojai labiausiai vertina mobiliųjų operatorių teikiamų paslaugų kokybę, kainą („labai svarbu“ atitinkamai 79 proc. ir 78 proc.) ir klientų aptarnavimo kokybę (61 proc.). Kiek mažiau įtakos operatoriaus pasirinkimui turi paslaugų paketo dydis (45 proc.), siūlomos nuolaidos prietaisams įsigyti (44 proc.), rekomendacijos (38 proc.), spartus mobilusis internetas (33 proc.

Nenumaldomai artėjant rinkimams valdantysis elitas Lietuvoje imasi gausiau politiniais pažadais laistyti su darbo santykiais susijusių akronimų dirvą. Tai itin jautri ir daugelį rinkėjų liečianti tema, tad garantuota, kad abejingų neliks. Vakar Vyriausybė paskelbė ketinanti nuo kitų metų pradžios pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Anot Premjero, NPD bus padidintas nuo 166 eurų iki 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką šeimoje – nuo dabartinių 60 eurų iki 120 eurų.

JAV centrinis bankas (FED) ketvirtadienį , kaip daugelis rinkos dalyvių ir tikėjosi, nepakėlė bazinės palūkanų normos. Negana to, spaudos konferencijos žinutė ir išsakytas požiūris skambėjo gana niūriai. Akivaizdu, kad mūsų lūkestis, jog FED verčiau pasirinks suklysti, pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, negu kad per anksti, buvo teisingas – tai patvirtina FED vadovės Janet Yellen komentaras po sprendimo.

Grybautojai džiūgauja: miškuose jau kelia galvas ilgai laukti baravykai. O ir turguose šių grybų išsiilgę aukštaičiai už nedidelę krūvelę negaili pakloti kone geros mėsos kilogramui prilygstančią kainą - 8 eurų. Po didelės sausros rugpjūtį ne vienas užkietėjęs grybautojas jau buvo praradęs viltį miškuose rasti baravykų. Koks bus jų derlius po nenuspėjamo šių metų sezono, dar nežinia, bet baravykai pamėgtose augimvietėse jau kelia galvas.

Baruose ir užeigose susispietę šimtai sirgalių stebėdami Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes nusiraminimui pakelia net ir po penkis alaus bokalus. Tačiau, pasak barų savininkų, sirgalių išnešti nereikia – po rungtynių namo jie išeina savomis kojomis. Aludariai juokauja, kad daugiausia alaus bokalų pakeliama tuomet, kai Lietuvos rinktinės atakos šlubuoja, o metimai skrieja pro šalį.

Nuo senų šaldytuvų iki lempučių. Toks platus atliekų spektras bent artimiausiu metu nebus tvarkomas. Dėl įvairių pažeidimų iš pagrindinės elektronikos atliekas tvarkančios asociacijos atimta licencija. Pastaroji ją nubaudusią Aplinkos ministeriją kaltina siekiu perimti rinką, o ši atskleidžia, kad atliekos ir taip nebuvo tvarkomos jau ilgus metus. Štai kalnai elektronikos atliekų. Bent jau kol kas didžioji jų dalis taip ir liks pūpsoti.

Trečiadienį mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima grupė“ ir franšizės valdytoja bendrovė „Franmax“ kreipėsi į teismą su kaltinimais, kad Vilniaus prekybos akcininkai Marcinkevičiai neteisėtai panaudojo „Maxima“ parduotuvių modelį. Teigiama, kad Baltarusijoje esantis prekybos tinkas „Mart Inn“ nukopijavo jos įvaizdį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

 Šią savaitę Lietuvoje lankosi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ekspertų delegacija. Jie vertina žuvies perdirbimo įmones, eksportuojančias savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes, ir šaltuosius žuvų sandėlius. Pagal iš anksto suderintą darbotvarkę numatyta, kad į dvi darbo grupes pasidalinę ekspertai apsilankys keturiose žuvies perdirbimo įmonėse ir keturiuose šaltuosiuose sandėliuose, iš kurių vykdomas žuvies eksportas.

Vyriausybė nusprendė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ketvirtadienį „Žinių radijui“ pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Trečiadienį buvo sutarta, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) bus didinimas nuo 166 eurų iki 200 eurų tiems asmenims, kurių atlyginimas siekia 928 eurus (3250 litų). Tai sprendimas, kuris sumažins mokestinę naštą ir padidins gyventojams realiais pajamas, jeigu ir nebus keliamas atlyginimas“, - laidoje „Pozicija“ sakė Ministras Pirmininkas.

  Lietuvai stojant į EBPO reikės įgyvendinti reformas, teigia Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotoja. Pasak Mari Johannos Kiviniemi, Lietuvai reikės peržiūrėti valstybės įmonių valdymą, tačiau konkretūs būtini pokyčiai paaiškės vertinant šalį.   „Vertinimo procesas gali būti nuostabus katalizatorius reformoms, siekiant pagerinti Lietuvos konkurencingumą.

Konservatoriai užsimojo apriboti prekybą alkoholiu: sutrumpinti prekybos laiką, numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, stipresnius gėrimus leisti prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Idėjos autoriai tikina, kad tokia pertvarka reikalinga, siekiant sumažinti lietuvių pomėgį svaigintis alkoholiu. Tuo metu alkoholio prekybininkai ragina neužsiimti populizmu ir atkerta, kad tokie ribojimai sudarytų tik dar daugiau problemų.

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, nes šalis lieka ekologinės žemdirbystės šalimi, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, trečiadienį ministrų kabinetui pristatytas dokumentas bus pateiktas Europos Komisijai, kad Lietuva būtų išbraukta iš teritorijų sąrašo, kur galima auginti modifikuotus kukurūzus. „Šitame įsakyme yra numatyta, kad visą Lietuvos teritoriją išbraukti, kur būtų galima auginti 8 rūšių genetiškai modifikuotus kukurūzus atvirame lauke.

Ūkio ministerija parengė ministro įsakymo projektą, kuriame paviešino ant rūkalų pakelių būsiančius paveikslėlius, įspėjančius apie rūkymo žalą. Numatoma, kad paveikslėliais apie rūkymo žalą rūkančiuosius gamintojai privalės įspėti nuo 2016 metų gegužės 20 dienos. Tos iliustracijos turės užimti 65 proc. pakelio ploto. Gamintojai patys galės apsispręsti, kokius paveikslėlius naudoti.

Buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė įsigis už 5,6 mln. eurų. Turto bankas trečiadienį pasirašo trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį, pagal kurią iš Ūkio banko investicinės grupės (UBIG) bankroto administratoriaus perkamo turto dalies kaina siekia 5,4 mln. eurų, iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ – 0,2 mln. eurų, BNS trečiadienį informavo Vyriausybės spaudos tarnyba. „Tai pirmas praktinis žingsnis, siekiant įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ir kultūrinį projektą.

Lietuva ir Lenkija pagaliau susitarė dėl dujų jungties (GIPL) finansavimo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte turėjau susitikimą su energetikos ministru (Roku Masiuliu - BNS), kuris vėl išvyko į Briuselį, ir jis mane painformavo, kad padedant Europos Komisijai, pavyko galutinai susitarti dėl GIPL projekto finansavimo ir galutinių sprendimų priėmimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.

BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius pradėjo 139,8 mln. eurų balansinės apskaitinės vertės reikalavimų paketo, kurį sudaro užsienio rezidentams išduotos paskolos, pardavimo procesą. Potencialūs investuotojai savo pirminius pasiūlymus kviečiami pateikti iki šių metų spalio 20 dienos. Parduodamo turto portfelį sudaro 16 paskolų verslo subjektams ir 9 paskolos individams. Dauguma klientų yra Rusijoje registruotos įmonės ir fiziniai asmenys.

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.

Antrą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,2 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai šiek tiek (0,3 kv. m) daugiau negu 2015 metų pirmą ketvirtį ir 2,8 kv. m daugiau negu prieš metus. „Pirmą šių metų ketvirtį galimybės įpirkti būstą buvo sezoniškai sumažėjusios. Antrą metų ketvirtį, jos vėl padidėjo.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo šiemet smukęs šalies eksportas kitais metais kiek atsigaus. Daugeliui Lietuvos įmonių pavyko prisitaikyti ir rasti naujų rinkų, o kitoms dar reikia laiko. Bet kuriuo atveju, pasak analitikų, Lietuva išliks tranzito šalis. „2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Jau  vasarį už gėrimus plastikiniuose buteliuose bei skardinėse teks mokėti 10 ct  brangiau. Tačiau šiuos pinigus galėsite susigrąžinti. Didesnės parduotuvės jau rengiasi statyti supirkimui 1000 taromatų ir kiekvienam jų įdarbinti po žmogų. Nors gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą jau moka, o įvedus užstatą patys atliks dalį atliekų tvarkytojų darbo, naujos užstato sistemos diegėjai ragina guostis, kad pats gėrimas nebrangs.

Kelis metus iš eilės Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu kai Lietuvos BVP 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija prieškrizinį lygį. Tačiau naujieji Lietuvos eksporto rodikliai rodo, kad eksporto dinamikoje vis labiau įsivyrauja stagnacija. Tokią situaciją sąlygoja prastėjanti padėtis NVS rinkose.

Antradienį sušauktame politinės tarybos posėdyje buvo aptarti aktualiausi šalies klausimai: socialinis modelis, pabėgėlių priėmimo planas, minimalios algos, mokytojų atlyginimų klausimai ir tolimesnis pensijų didinimas.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.