Verslo naujienos
Naujausia informacija apie Lietuvos ir užsienio verslą, pinigus ir ekonomiką: atlyginimai, pensijos, įvairios išmokos, kainos, mokesčiai, bendrovių naujienos, aktualūs teisės aktų pasikeitimai. Visos verslo naujienos vienoje vietoje.
Kęstutis Celiešius: euro zona vėl gali fiksuoti laikiną defliaciją
Euro zonoje šią savaitę pasirodys rugsėjo infliacijos duomenys. Šį rodiklį rinkos stebės labai akylai – vis didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) spartinti kiekybinio skatinimo programos apimtis.
Defliacija, bet laikina
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad dėl kritusių naftos kainų ir keliomis savaitėmis vėluojančių degalų kainų mažėjimo rugsėjo infliacija euro zonoje ir vėl krito į neigiamą teritoriją. Prognozuojama, kad fiksuota 0,2 proc. defliacija.
Energetikos ministerija siūlo permainas vėjo energetikoje
Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.
Partijos pilnėja, o profsąjungos „kūsta“ – žmonės renkasi šiltesnę vietelę
Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.
REKLAMA
REKLAMA
Valstybės investicijos kitąmet mažės 14 proc.
Valstybės investicijos 2016 metais turėtų siekti 1,236 mlrd. eurų - 14,4 proc. (207,996 mln. eurų) mažiau nei šiemet, kai joms numatyta skirti 1,444 mlrd. eurų. 2017 metais valstybės investicijos, palyginti su 2016 metais, turėtų išaugti 30,3 proc. iki 1,61 mlrd. eurų, o 2018 metais - padidėti dar 10,8 proc. iki 1,784 mlrd. eurų, nurodoma su 2016 metų biudžeto projektu pateiktoje 2016-2018 metų Valstybės investicijų programoje.
Opozicija apie kitų metų biudžetą: prieš vestuves meluojama labiausiai
Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.
Smulkaus verslo galvosūkiai: kur ir kaip pasiskolinti pigiau?
Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.
REKLAMA
REKLAMA
Skolose skendintis Vilnius valstybės biudžete paguodos neras
Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.
2016-ųjų biudžetas: pajamos mažėja, išlaidos auga
2016 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, turėtų būti mažesnės nei šiemet, tačiau išlaidos, o kartu ir biudžeto deficitas, planuojamas didesnės. Planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,1 proc. BVP, o išlaidos augs 4,1 proc. Šie rodikliai pagal ES reikalavimus negali būti didesni, jų bus laikomasi, bet labai įtemptai, biudžeto projekto pristatyme nurodo Finansų ministerija.
Kaip šią vasarą atostogavo Lietuviai?
Praūžus vasarai ir atvėsus orams kurortų verslininkai skaičiuoja šios vasaros perlus, o statistikos departamentas pateikia duomenis, kaip šalies gyventojai atostogavo. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies gyventojų kelionių skaičius šalyje ir užsienyje padidėjo. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 4,3 proc., vienadienių keliautojų – 0,7 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Vyriausybė uždegė žalią šviesą: KTU leista parduoti dar penkis pastatus
Kauno technologijos universitetas (KTU) rado infrastruktūros vystymui ir plėtrai būtinų investicijų rezervą – nenaudojamų Universiteto pastatų pardavimas. Sėkmingas bandomasis projektas Vyriausybę įtikino uždegti žalią šviesą ir antrajam investiciniam etapui – bus parduodami dar penki Universiteto patikėjimo teise valdomi valstybės pastatai. KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą.
Gyventojų apklausa: keturiems iš penkių visiškai pakanka 500 eurų grynais
Penktadienio popietę LBA nariai, susitikę su Seimo Pirmininke, aptarė aktualius visam bankiniam sektoriui klausimus, tarp kurių ir pastaruoju metu atgarsio sulaukęs pinigų išgryninimo bankomatuose limitų klausimas. Realios pinigų išgryninimo sumos Š.m. rugpjūtį LBA užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios tikslas – ištirti gyventojų grynųjų pinigų naudojimo poreikį. „Pinigų išsigryninimo limitų pakeitimai viešojoje erdvėje sukėlė didelę diskusijų bangą.
Lietuvos vykdomos reformos įtiko EBPO
Per Vilniuje vykusią konferenciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė Lietuvoje vykdomų reguliavimo reformų vertinimą ir rekomendacijas Lietuvos reguliavimo politikai.
REKLAMA
REKLAMA
Rokas Grajauskas: kurie Lietuvos ūkio sektoriai nuo Rusijos nukentėjo labiausiai?
Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.
Nerijus Mačiulis: didinti MMA galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas priešas
Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...
Kam taupo šiuolaikinis jaunimas?
Keturi iš penkių 18–25 metų lietuvių taupo konkrečiam tikslui – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Palyginti su latviais ir estais, mūsų šalies jaunimas konkretiems tikslams taupo šiek tiek dažniau. Populiariausia taupyti automobiliui, būstui ir kelionėms. Daugelis jaunuolių tarp svarbiausių taupymo tikslų nurodo būsimas vestuves. Konkretiems tikslams taupo ir keturi iš penkių jaunų estų, Latvijoje taupančių ateičiai dalis mažesnė – trys iš penkių.
REKLAMA
REKLAMA
Verslininkai stveriasi už galvų: bedarbiai nenori dirbti už 400 eurų
Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.
Vyrai kurtų verslą, kad netektų dirbti kitiems, moterys – norėdamos realizuoti save
Daugiau nei trečdalis 18-29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų ketina kurti savo verslą arba aktyviai svarsto šią galimybę. Vyrai ir moterys tokiam žingsniui pasiryžtų dėl ganėtinai skirtingų priežasčių. Tačiau ir vieni, ir kiti mano, kad verslo pradžiai labiausiai reikalingas pradinis kapitalas. Tokius duomenis atskleidė tyrimas apie šalies jaunimo verslumą. Kurti savo verslą ketina arba apie tai intensyviai galvoja net 35 proc. 18-29 metų amžiaus šalies gyventojų.
Lietuviško pajūrio simboliai brangsta lyg ant mielių
Įprasta, jog keliautojai, prasukę pro Lietuvos pajūrį, būtinai suvalgys šviežios rūkytos žuvies ir nusipirks ar bent jau pasigrožės tradiciniais ir moderniais gintaro dirbiniais. Šie Baltijos jūros “perlai” traukia ne tik užsieniečių bei lietuvių dėmesį, o daliai vietos gyventojų tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.
REKLAMA
REKLAMA
Bankų dalybos – spąstai jų klientams
Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.
Keturioms greitųjų kreditų bendrovėms – tūkstantinės baudos už neatsakingą skolinimą
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vieno pareiškėjo skundą, skyrė baudas keturioms greitųjų kreditų bendrovėms. Bendra baudų suma siekia 29 669 Eur.
Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovės, prieš suteikdamos vartojimo kreditą, netinkamai įvertino asmens mokumą.
Nauja įmonių problema – aplinkosaugos specialistų stoka
Jau kurį laiką Lietuvoje ir užsienyje juntama aplinkosaugos bei ekologijos specialistų stoka. Nuolat griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, o ir pačiam verslui patiriant vis daugiau visuomenės spaudimo tapti atsakingesniems, šis trūkumas tampa tik ryškesnis. Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio poreikio netrukus turėtų ateiti nauja susidomėjimo aplinkosaugos ir ekologijos specialybėmis banga.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniuje atidarytas socialinių inovacijų mokslinių laboratorijų tinklas MRU LAB
Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas naujas Mykolo Romerio universiteto (MRU) korpusas, kuriame veiks socialinių inovacijų mokslinių laboratorijų tinklas MRU LAB. Kaip pranešė universitetas, čia bus skatinamas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, realus mokslinių tyrimų pritaikymas įvairioms visuomenės problemoms spręsti.
„Vilniaus prekybos“ akcininkų kovoje – nauji kaltinimai
Šiandien Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė galutinius rašytinius atsakymus į UAB „Geležinio vilko projektas“ teisininkų ieškinį prieš prasidedant reguliariems teismo posėdžiams.
Pietinėje Vilniaus dalyje atidarytas naujas prekybos slėnis „Nordika“
Šiandien Vilniuje duris atvėrė naujas prekybos slėnis „Nordika“. Iškilmingoje šeimai ir namams skirto prekybos slėnio atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Džiaugiuosi, kad užsienio prekės ženklai vis didesniu mastu renkasi Vilnių, atnešdami mūsų rinkai kokybę, naujus prekės ženklus ir patirtį.
REKLAMA
REKLAMA
Naujas grobis pigių skrydžių medžiotojams – į Vilnių skraidys dar viena pigi aviakompanija
Kitų metų vasarą Lietuvoje pasirodys šalyje dar nematyti lėktuvai – iš Barselonos į Vilniaus oro uostą pradės skraidyti Ispanijos žemų kaštų oro linijos „Vueling“. Šis oro vežėjas didindamas esamų maršrutų intensyvumą pasinaudos Lietuvos oro uostų įsteigtos maršrutų plėtros programos finansine parama. Kompanija „Vueling“ jau pradėjo bilietų pardavimą pirmiesiems skrydžiams, prasidėsiantiems nuo 2016-ųjų birželio pabaigos – bilietas iš Vilniaus į Barseloną kainuos nuo 49,99 euro.
Nuo šiol Vilniaus Bernardinų bažnyčioje bus galima aukoti tiesiog telefonu
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia žengia išmanumo laiptais – jau nuo rugsėjo joje galima aukoti mobiliuoju telefonu. Bernardinų bažnyčia ir bendrovė „WoraPay“ pasirašė sutartį, pagal kurią visi bažnyčios lankytojai galės aukoti ne tik grynaisiais, bet ir telefonu. Mobiliųjų atsiskaitymų sistemos kūrėjams „WoraPay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, parapijiečiams ir bažnyčios svečiams pakaks telefonu nuskenuoti www.bernardinuparapija.
Kirtis mažiausiai uždirbantiems: premjeras nenori dar labiau kelti minimalios algos
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia nepritariantis valdančiosios koalicijos partnerių siūlomam minimalios algos (MMA) didinimui beveik 90 eurų nuo kitų metų liepos. „Mano pareiga, kad šalyje ekonominis stabilumas išliktų toks, koks yra dabar ilguoju laikotarpiu. Niekada nepritarsiu sprendimams, kurie gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes. Jeigu mes dabar priimtume tokį sprendimą, neigiamų pasekmių susilauktume labai greitai.
REKLAMA
REKLAMA
Pradėjus veikti jungčiai su Švedija, elektra gali pigti iki 13 proc.
Kitąmet, kai pradės veikti Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos jungtys, elektros energija Lietuvoje gali atpigti 10–13 proc., rašo „Verslo žinios“. Šiemet elektra Švedijoje yra vidutiniškai perpus pigesnė nei Lietuvoje. Elektros energetikos sektoriuje – įtemptas laikas: rudenį didieji šalies energijos vartotojai ir tiekėjai derasi dėl 2016 metų elektros tiekimo sutarčių.
Nepriklausomus valdybų narius vertina politikams pavaldūs valdininkai
Nepriklausomų narių atrankos į valstybės įmonių (VĮ) valdybas tvarką rengusi Ūkio ministerija pripažįsta, kad kandidatams taikomi pertekliniai reikalavimai ir žada juos naikinti. „Verslo žinios“ rašo, kad kandidatus į VĮ valdybas vertina politikams pavaldūs valstybės tarnautojai, o nepriklausomi ekspertai į atrankas kartais pakviečiami tik dėl akių, nes neturi balso teisės.
„Stumbras“ Kinijai tiekia jos tradicinę degtinę
Koncernui „MG Baltic“ priklausantis Kauno stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas „Stumbras“ į Kiniją pradėjo tiekti šios šalies tradicinį gėrimą – degtinę baijiu, kurios pasaulinė rinkos vertė siekia 23 mlrd. JAV dolerių, rašo „Verslo žinios“. „Sumanymas kinams siūlyti gėrimą, kurio gamyba ir tradicijomis garsėja jų šalis, iš pirmo žvilgsnio gali stebinti. Ypač turint omenyje konkurenciją: Kinijos rinkoje yra begalė degtinės baijiu rūšių ir prekių ženklų.
REKLAMA
REKLAMA
Pagalvės mokesčio surinkimas nuvylė Palangą
Paskutinius metus vadinamąjį „pagalvės“ mokestį iš poilsiautojų renkančią Palangos savivaldybę šiemetė vasara nuvylė -palyginti su 2014 metų šiltuoju sezonu, gauta 28,3 tūkst. eurų mažiau, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Už kiekvieną kurorte praleistą naktį poilsiautojams mokant po 30 centų, per šią vasarą Palanga gavo apie 125,4 tūkst. eurų pajamų. Praėjusią vasarą kurortas pagalvės rinkliavos buvo sulaukęs per 153,6 tūkst. eurų.
Ar lietuviai konkuruos dėl darbo vietų su pabėgėliais?
Tik kas trečias lietuvis nuogąstauja, kad į Lietuvą atvyksiantys pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, paaštrins konkurenciją vietos darbo rinkoje. Taip teigia specialistų paieškos portalas, apklausęs dirbančius ir ieškančius darbo Lietuvos gyventojus. „Šį antradienį Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai nubalsavo išsidalinti 120 tūkst. pabėgėlių, kol kas įstrigusių Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje, - sako cvmarket.
Didžiausiai pasaulyje automobilių gamintojai „Volkswagen“ – milžiniški nemalonumai
Tai – dėl ko vokiečių automobilių gamintojai „Volkswagen“ tenka atšaukti pusę milijono automobilių Jungtinėse Valstijose ir už ką jai gresia 16-os milijardų eurų bauda, Vokietijos žiniasklaida vadina „brangiausiai kainuosiančia kvailyste automobilių pramonės istorijoje.“ Skandalas kilo po to, kai Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra pareiškė, jog dyzeliniais varikliais varomi volksvagenai į atmosferą išmeta gerokai didesnį CO2 kiekį nei rodo gamintojų testų rezultatai.
REKLAMA
REKLAMA
Donorystė ir verslas: ar ieškotumėte motinos pieno internete?
Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodamas toks mamos pienas. Klaipėdos rajone gyvenanti ir savo pieną parduodanti moteris sako, kad yra sveika, geria žuvų taukus, tad jos pienas tiks bet kuriam mažyliui. Visgi, prieš kameras savo pienu prekiauti sugalvojusi moteris kalbėti nedrįso. O štai Kauno klinikose naujagimių skyriuje tokio pieno pilni šaldikliai. Tiesa, jis ne pardavimui. Čia ką tik pagimdžiusios moterys laiko savo pieną per anksti gimusiems ar sergantiems kūdikiams.
Kiekvieną liečiantis naujojo Darbo kodekso punktas: aiškėja, kokias gausime išeitines kompensacijas
Darbdaviams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms įklimpus derybose dėl naujojo Darbo kodekso, kol kas sutarta dėl vieno svarbiausių darbdaviams klausimų – išeitinių kompensacijų. Naujasis Darbo kodeksas skelbs, kad darbdavys atleistam darbuotojui privalės mokėti tik vieno jo atlyginimo dydžio kompensaciją. Visą kitą mokės naujai kuriamas Išmokų fondas, į kurį visi šalies darbdaviai už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį turės pervesti po 0,3 proc. darbuotojo atlyginimo dalies.
Vilniečiai jau šį sezoną mėgausis pigesniu šildymu
Sostinės Taryba priėmė vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyta 5 procentais mažesnė šilumos kaina. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, lyginant su praėjusių metų rugsėjo mėnesio kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės maždaug 4-5 eurais mažiau.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniečiai savo užaugintomis gėrybėmis ir gėlėmis prekiauti be leidimo
Sostinės Savivaldybės taryba šiandien po pateikimo pritarė sprendimo projektui dėl nulinės rinkliavos mokesčio Vilniaus miesto gyventojams, prekiaujantiems savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, o taip pat miške surinktomis gėrybėmis.
Stasys Kropas: „Danske Bank“ sprendimas parduoti dalį verslo turės neigiamos įtakos rinkai
Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.
Lietuvoje finansiniai įsipareigojimai slegia pusę namų ūkių
Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.
REKLAMA
REKLAMA
Teismas: bankrutavusi „flyLAL“ iš Lietuvos oro uostų negaus 8,2 mln. eurų
Bankrutavusiai oro bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nepavyko iš tuometinio Vilniaus oro uosto atgauti 8,19 mln. eurų. Įmonei nepavyko įtikinti teismo, kad oro uostas manipuliavo apskaita ir tokiu būdu įmonė jam permokėjo. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22 dieną atmetė „flyLAL“ ieškinį Lietuvos oro uostams, tačiau įmonės prašymu atnaujino jo senaties terminą. „flyLAL“ ginčija ir prašo pripažinti niekinėmis penkias sutartis su Vilniaus oro uostu - jos pasirašytos 2004-2007 metais.
„Danske Bank” klientų sąskaitos, indėliai, paskolos, mokėjimo kortelės atitenka „Swedbank”
„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.
Būsto vieta ar kokybė: koks lietuvių prioritetas?
Turėdami galimybę rinktis – senas dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje ar tiek pat kainuojantis naujas trijų kambarių butas miegamajame rajone – dauguma lietuvių (64 proc.) pasirinktų pastarąjį variantą. Kitaip tariant, Pilaitė ar Jeruzalė žmonėms atrodytų patraukliau nei Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas. Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai.
REKLAMA
REKLAMA
Loreta Graužinienė: MMA 2017 metais didinti tikriausiai nebus įmanoma
Minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet reikia didinti, nes nuo 2017 metų to nebus galima padaryti dėl prastesnių ekonominių prognozių, tikina Seimo pirmininkė. „Pažiūrėkime, kokioje padėtyje yra Lietuva, kokioje yra Lietuvos žmonės su minimalia alga, tas rodiklis jau daug pasako. Ir kitas momentas, kad 2017-2018 metais žvelgiant į ekonomines prognozes, mes tokių galimybių greičiausiai neturėsime.
Seimas užsimojo griežtinti reguliavimą lizingo ir kreditų teikėjams
Šių metų Seimo rudens sesijoje planuojama priimti sprendimą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Jeigu Seimas pritartų šiems pakeitimams, būtų apribotos palūkanos ir kreditų bei lizingo suteikimo sąlygos. Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pakeitimai yra neleisti išduoti kreditų nakties metu, nepilnamečiams, neblaiviems asmenims. Taip pat sudaryti sąlygas žmonėms per dvi dienas persigalvojus gražinti kreditą ir nemokėti palūkanų.
Darbuotojams svarbu ne tik atlyginimas
Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe.
Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.
REKLAMA
REKLAMA
Politikų pasiutpolkė dėl minimalios algos: vieni siūlo didinti iki 437 eurų, kiti ieško naujų išeičių
Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.
Seimas – už minimalios mėnesinės algos didinimą
Seimas pritarė „darbiečių“ siūlymui nuo 2016 metų liepos minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 437 eurų. Vyriausybė jau yra įsipareigojusi nuo kitų metų sausio MMA padidinti 25 eurais iki 350 eurų. Seimas antradienį priėmė „darbiečių“ siūlytą rezoliuciją dėl MMA didinimo - už balsavo 50, prieš - 6, o susilaikė 37 parlamentarai. „Vyriausybė pažiūrės, kiek ji turės pinigų.
Remigijus Šeris: Telecentras turi atsarginį variantą
4G ryšiui svarbių radijo dažnių aukcione ketinantis dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), net ir negavęs licencijos, galėtų išlikti reikšmingu žaidėju duomenų perdavimo rinkoje, sako įmonės vadovas Remigijus Šeris. Interviu BNS jis teigė, kad įmonė tokiu atveju pasiūlytų įpareigoti dažnius išsidalinusius mobiliojo ryšio operatorius teikti nacionalinio tarptinklinio ryšio paslaugas.
REKLAMA
REKLAMA
Europos Komisija gavo „Gazprom“ pasiūlymus dėl taikaus susitarimo
Europos Komisija (EK) gavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus dėl taikaus antimonopolinio ginčo sprendimo, patvirtino „Interfax“ šaltiniai Komisijos spaudos tarnyboje. EK atstovas Ricardo‘as Cardoso‘as (Rikardas Kardozas) patvirtino, kad Komisija gavo pasiūlymus, kuriuose numatyti „Gazprom“ įsipareigojimai, ir ketina nuodugniai juos išnagrinėti. Jis pabrėžė, kad „Gazprom“ turi iki rugsėjo 28 dienos pateikti oficialų atsakymą į Komisijos pastabas.
Rokas Masiulis: energetinis saugumas neatsiejamas nuo geopolitikos
Energetikos ministras teigia, kad energetiniam saugumui svarbi ir geopolitika. Anot Roko Masiulio, tai atspindės ir atnaujinama šalies energetikos strategija. „Šiandien energetinis saugumas yra ne tik energetikos politikos tema. Jis apima ir labai svarbius geopolitinio saugumo elementus.