Verslas

Ne paslaptis, jog arbatpinigiai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl jaunimas traukia dirbti į kavines, restoranus, viešbučius. Nors kliento „padėka“ jį aptarnaujančiam asmeniui formaliai yra apmokestina, daugelis padavėjų išgirdę apie tai, tik nusijuoktų. Vis dėlto, panašu, jog visa tai gali greitai pasikeisti.

Situacija šalies darbo rinkoje ir toliau gerėja – tą rodo Vyriausybės kanceliarijos Ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas. Tarpžinybinės duomenų sistemos (TDS) duomenimis, 2016 metų trijų mėnesių teigiama darbuotojų skaičiaus pokyčio tendencija rodo, kad 2016 m. situacija darbo rinkoje yra dar geresnė nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų sausio-kovo mėnesiais į darbą buvo priimta daugiau nei 29 tūkst.

SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų kovą daugiau negu pusė (52 proc.) respondentų manė, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 11 proc., – kad sumažės, 26 proc., – kad nesikeis. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, matyti, kad daugiausia gyventojų ir toliau mano, kad būsto kainos ateityje kils. Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, manė 52 proc. gyventojų, kad mažės, – 13 proc., kad bus tokios pat, – 23 procentai.

Sunkmečiui atsitraukus vėl lankytis restoranuose, keliauti, pirkti naujus automobilius ir butus lietuviai pradėjo jau prieš kelerius metus, o į savo gyvybę atsigręžė tik dabar: prireikė aštuonerių metų, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagaliau pasiektų prieškrizinį lygį. Krizė atsitraukė. Pagaliau taip galima teigti ir apie Lietuvos gyvybės draudimo rinką, kuri pernai pirmą kartą viršijo prieškrizinį lygį ir pasiekė geriausią visų laikų rezultatą.

Savaitgalį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai buvo nukreipti į Dohą (Kataras), kur vyko naftą išgaunančių šalių atstovų susitikimas. Jiems nepasiekus reikšmingų susitarimų, investuotojai turės atnaujinti naftos kainos prognozes. O vėliau savo dėmesį jie nukreips į JAV, kur paaiškės naujausi duomenys apie pramonės lūkesčius, ir euro zoną, kur laukiama Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Parlamentarės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė siūlo riboti mažmeninės prekybos įmonių darbo laiką. Seimo narės siūlo prekybos centrų ir kitų įmonių duris uždaryti šešių svarbiausių švenčių metu – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir pirmą Kalėdų bei pirmą Velykų dieną. Šį pasiūlymą Darbo kodekso pakeitimo projektui parlamentarės Seime įregistravo pirmadienį.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Kaip dabar gyvena tie, kurie yra laimėję tokias sumas, dėl kurių gali vadinti save milijonieriais? Ar netikėtai laimėtas milijonas gali pakeisti gyvenimą ir padėti įgyvendinti svajones?  Per 20 „Teleloto“ gyvavimo metų 63 žaidėjai Lietuvoje tapo milijonieriais.

Kauno bendrojo lavinimo įstaigose ir darželiuose nuo šio pirmadienio atnaujintas šildymo sezonas. Kiti šilumos vartotojai, susiderinę su šilumos tiekėju, taip pat gali atnaujinti šildymo sezoną. Daugiabučiuose namuose šildymo sezonas neatnaujinamas, bet gyventojai balsų dauguma gali priimti sprendimą dėl šildymo atnaujinimo – kauniečiams reikia apie tai informuoti šilumos tiekėją.

Kai kurių darbuotojų CV mirga nuo darbų įvairovės, tuo tarpu kiti gali pasigirti dirbę vos keliose bendrovėse. Dauguma lietuvių save laiko sėsliais, lojaliais ir vertinančiais stabilumą darbuotojais, tačiau pasitaikius galimybei esamą darbą pakeistų nesudvejoję. Neseniai „Cramo“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. dirbančių tautiečių norėtų pakeisti darbovietę.

Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, nemokamai keisti eurų banknotus į monetas ir atvirkščiai nuspręsta atsižvelgus į gyventojų prašymus. Tačiau paslaugos bus ribotos - smulkinant arba stambinant banknotus dienos operacijos limitas yra 500 eurų asmeniui.

 Nuo balandžio pirmosios du prekybos tinklai smarkiai padidino plastikinių pirkinių maišelių kainas. „Maxima“ maišelių kainas kilstelėjo 4 centais –  iki 8 ir 13 atitinkamai už mažą ir didelį maišelius. „Rimi“ maišeliai pabrango 6 centais ir dabar kainuoja 10 ir 15 centų. Savo ruožtu IKI ir „Norfa" tinklai maišelių nutarė nebranginti.

Darbdavius ketinama įpareigoti apsvarstyti ir raštu atsakyti į visus darbuotojų prašymus, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Atitinkamas naujojo Darbo kodekso nuostatas šią savaitę apsvarstė Seimas. Įstatymo projekte numatytas įpareigojimas darbdaviui „imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus“ gali suteikti tvirtesnį pagrindą darbuotojams prašyti lankstesnio darbo grafiko, nemokamų atostogų ar mokamų atostogų derinimo.

Verslininkai sveikina Vyriausybės siūlymą palengvinti užsieniečių priėmimą į Lietuvą, bet ragina šiomis pataisomis neapsiriboti. Ministrų kabinetas šią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. „Tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius.

 Ekspertai stebisi, kodėl lietuviai, kurių ekonomika žymiai stipresnė nei kaimynų, uždirba gerokai mažiau nei kaimynai. Kas susikrauna dirbančių naudą? Profesorius Boguslavas Gruževskis tikina, kad augant našumui, turėtų didėti ir darbo užmokestis. O geriausiai tai parodo vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis, kuri Lietuvoje siekia 75 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Esą logiška būtų, kad ir algos nuo europiečių skirtusi tiek pat.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima auganti naujų automobilių paklausa. Lietuviai vis dažniau įregistruoja naujas, nei iš užsienio įsivežtas ir naudotas transporto priemones. Vis dėlto nuo kitų Baltijos šalių vis dar atsiliekame. VĮ „Regitra“ tvarkomo Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo įregistruotos 30 725 naujos kelių transporto priemonės, tai yra 20,8 proc.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitikime penktadienį Bratislavoje su Europos Komisijos viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už ES energetinę sąjungą, išreiškė susirūpinimą Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo atominės elektrinės saugumu. „Nuolatinis ES ir tarptautinės bendruomenės dėmesys statomai Astravo AE yra svarbus visam regionui branduolinės saugos kontekste“, - susitikimo metu pabrėžė LLinkevičius.

Vilniečio Milanijaus bute dabar – plius 20. Dar prieš kelias dienas buvo tik 16, mat prieš savaitę centrinis šildymas sostinėje išjungtas. Tačiau atvėsus orams lauke, miesto valdžia persigalvojo – nuo šiandien radiatoriai vėl šyla. Milanijus tikina, kad dabar ir buto gyventojams, ir visiems augintiniams gerokai smagiau. Tiesa, privalomai šildymas atnaujintas tik miesto darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose. Daugiabučiai šyla tik tada, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė gyventojų.

Vartotojų kainos euro zonoje kovą nejudėjo iš vietos – infliacija siekė 0,0 proc. Toks lygis šiek tiek nustebino rinkas, kadangi pagal pirminius vertinimus buvo tikimasi tolimesnės defliacijos. Nors stagnuojančios vartotojų kainos nėra itin optimistiškas ženklas, tai yra geriau už rinkose dominavusius kainų kritimo lūkesčius. Po vasarioį -0,2 proc. smukusių euro zonos vartotojų kainų, rinkos sunerimo dėl regiono ūkio gyvybingumo.

Matome visišką fiasko, nes mokesčių ir BVP santykis nukritęs iki prieškrizinio lygio, „Žinių radijui“ sakė „Nordea Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas.   „Grubiai tariant, mes jau apie du kartus atsiliekame nuo Vakarų Europos pagal BVP ir tris keturis kartus pagal darbo užmokestį. Šį plyšį mes galime užverti netgi turėdami savo resursus.

Tyrimai rodo, kad originalių prekių klastočių žala Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojama milijardais eurų. Vien dėl padirbtų sporto reikmenų ES kasmet prarandama 0,5 mlrd. eurų. Apie padirbamų sporto priemonių daromą žalą pirmą kartą prakalbo garsūs šalies bei pasaulio sporto ir intelektinės nuosavybės bendruomenės atstovai Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotoje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Ji vyko šių metų balandžio 13–14 dienomis Vilniuje.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Atšalus orams, Vilniaus valdžia nusprendė nuo penktadienio vėl įjungti centralizuotą šildymą. Tuo metu Klaipėda ir Šiauliai ketvirtadienį baigia šildymo sezoną, o kiti didmiesčiai šildymo sezono atnaujinti kol kas neplanuoja. „Atsižvelgusi į gyventojų prašymus ir įvertinusi orų prognozes, kurios žada, kad temperatūra gali ir vėl nukristi žemiau nulio, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuo balandžio 15 dienos pratęsti šildymo sezoną“, - pranešė Vilniaus savivaldybė.

Kooperatyvo „Pienas LT“ naujos gamyklos projektą remianti Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos (EK) sankcijų, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau, pasak Virginijos Baltraitienės, konsultuotis su EK bijoma, tačiau kartu baiminamasi, kad gavęs papildomų pinigų, „Pienas LT“ panaudos juos ne pagal paskirtį. „Tikrai neatmetu to, kad kažkada gali būti sankcijos didelės. Ne tik už tai, kad tuos 4 mln.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokės ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius.

Finansinį nepriteklių turinčių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo viena didesnių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. ES statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad gyventojų, kurių gyvenimo sąlygos buvo apribotos dėl finansinių išteklių trūkumo, dalis sudarė 13,9 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnė nei 2014 metais.

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.

Tailandas gali atverti Lietuvai kelią į augančią Pietryčių Aziją, o pažangias technologijas ir išvystytą infrastruktūrą turinti Lietuva gali tapti Tailando tiltu į Baltijos jūros regioną, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį Vilniuje susitikusi su Tailando princese Maha Chakri Sirindhorn (Maha Čakri Sirinton), prezidentė ragino šalis skatinti prekybą ir investicijas. Tailandas yra daugiausia į Lietuvą investavusi Pietryčių Azijos valstybė.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Buvusi Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai vadovybė nepagrįstai skolino skrydžių bendrovei, netinkamai skelbė viešuosius pirkimus, įmonės lėšas naudojo teniso aikštelių ir kavos pupelių pirkimui, pareiškė jos veiklą patikrinę auditoriai. Vilniaus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliktoje 2015 metų audito ataskaitoje neigiamai įvertintos sutartys, pasirašytos įmonei vadovaujant Arūnui Keserauskui, kuris VŠT nebedirba nuo pernai rugpjūčio.

Viešųjų pirkimų tarnyba per teismą bandys pasiekti, kad Kretingos savivaldybė nutrauktų 6,3 mln. eurų vertės sutartį su Vilniaus statybų bendrove „LitCon“ dėl sporto ir sveikatingumo komplekso statybų. VPT atstovė Vytautė Šmaižytė BNS informavo, kad dokumentai Klaipėdos apygardos teismui jau rengiami. Kovo pabaigoje VPT rekomendavo sutartį nutraukti, bet Kretingos valdžia nesutiko to padaryti.

Kaune pagaliau atidarytas mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centras, kuriame jau daugėja dėžių su prekėmis, netrukus pasieksiančiomis „Lidl“ parduotuves. Tarp jų galima išvysti ir lietuvišką produkciją. Atidarymo stebėti susirinko ir miestelių, kuriuose bus atidaromos parduotuvės, merai. Vienas jų prasitarė, kad pirmosios parduotuvės, neoficialiais duomenimis, turėtų atsidaryti jau po dviejų savaičių.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjusi laikinoji jos vadovė Rūta Pentiokinaitė teigia, kad jos prioritetas yra veiklos tęstinumas. Anot jos, kol kas didelių pokyčių agentūroje neplanuojama. „Pirmiausi, skubiausi ir pagrindiniai darbai - įstaigos veiklos tęstinumas. Aš tai matau kaip prioritetą, nes atėjus visiškai naujam žmogui iš išorės gal ir būtų sudėtingiau iš karto įsigilinti ir nenutrūkstamai užtikrinti tęstinumą“, - BNS sakė R.Pentiokinaitė.

Abiturientai renkasi nepaklausias profesijas ir baigę studijas varsto darbo biržos duris. Nors Lietuvai trūksta informacinių technologijų specialistų, gydytojų ir net sunkvežimių vairuotojų, moksleivius labiausiai vilioja miglotas karjeros perspektyvas siūlantys socialiniai mokslai.

Vyriausybė nepritarė siūlymui panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Ministrų kabinetas trečiadienį nepritarė Seime svarstomam Miškų įstatymo pakeitimo projektui. „Perdavus Generalinės miškų urėdijos teises ir pareigas Valstybinei miškų tarnybai, ta pati institucija vykdytų tiek miškų urėdijų ūkinės veiklos reguliavimą, tiek valstybinių miškų kontrolę.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Vilniaus savivaldybės įgaliota UAB VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) sėkmingai užbaigė sudėtingas ir intensyvias derybas su regioninę atliekų rūšiavimo gamyklą (MBA) pastačiusia UAB „Energesman“ dėl atliekų apdorojimo įkainio sumažinimo. Kelis mėnesius trukusių derybų metu pasiekta, kad šis įkainis būtų sumažintas nuo dabartinio 40,26 Eur (139 Lt) iki 31,60 Eur (109,1 Lt) už toną.

Siūlymas įpareigoti darbdavius „Sodros“ įmokas už mažesnę nei minimalią algą (MMA) gaunančius darbuotojus mokėti ne nuo faktinio atlyginimo, o nuo MMA dydžio, Vyriausybės palaikymo nesulaukė. Vyriausybė trečiadienį nepritarė tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma didinti du kartus. Taip siekiama priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas „Sodros“ reformos įstatymus, pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, numatančias, kad didesnes nedarbo draudimo įmokas darbdaviams teks mokėti už terminuotas darbo sutartis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) informuoja, kad visi dokumentai, sandoriai su ofšorinėmis kompanijomis, jų priklausomumas Lietuvos gyventojams ir įmonėms, visa kita informacija, atskleista viešinant gautus duomenis iš teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“, nuo šiol bus tiriama VMI ir FNTT įkurtame Rizikos analizės centre.

Apie milijonas Lietuvos gyventojų kasmet teikia metines pajamų ir turto deklaracijas. Taip mokesčių mokėtojas suveda praėjusių metų sąskaitas su valstybe – apskaičiuoja ir sumoka mokesčius, o taip pat pateikia informaciją apie tam tikras gautas neapmokestinamąsias pajamas. Likusiems gyventojams metinių pajamų deklaracijų teikti neprivaloma – už juos mokesčius suskaičiuoja, sumoka ir informaciją pateikia darbdaviai ir kitos įmonės.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra nebegyvas, mano šio projekto kūrėjas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, projektas parodė, kad jis negali būti regioninis. „Šiandien apie Visagino atominės elektrinės projektą galima kalbėti kaip apie vakarykščią dieną. Iš tikrųjų tas projektas šiandien jau yra nebegyvas“, - sakė A.Sekmokas interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.

Maždaug pusę asortimento „Lidl“ parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau reikšminga dalis teks ir vietos gamintojams: penktadalį arba daugiau kaip 320 prekių, sudarys lietuviška produkcija. Kaip rašo „Verslo žinios“, „Lidl“ baigė pirmąjį tiekėjų atrankos etapą, tačiau kol kas neatskleidžia, kurių Lietuvos tiekėjų produkcija buvo pasirinkta. Mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc.