Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, įmonių santaupų (sukauptų grynųjų pinigų ir indėlių) santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) praėjusiais metais sudarė 14,8 proc. Galima palyginti: 2014 m. šis rodiklis siekė 15,5 proc., o dar prieš metus – 16 proc. Tuo tarpu prieškriziniais laikais šis rodiklis buvo gerokai žemesniame lygyje ir sudarė 10-12 proc. Pastaraisiais metais užfiksuotas pokytis reiškia, kad įmonės palaipsniui mažina savo santaupas ir yra labiau linkusios investuoti į verslo plėtrą.
Didėjančių investicijų tendenciją galėjome aiškiai matyti praėjusiais metais, kuomet įmonių investicijos augo daugiau kaip 10 proc. Tuo pačiu pirmą kartą nuo krizinių 2008-2009 m. ūgtelėjo ir įmonių paskolų portfelis. Vadinasi, investiciniams projektams finansuoti įmonės pradėjo ne tik naudoti savo sukauptą pelną, bet ir drąsiau skolinasi iš bankų.
Kas augina verslo pasitikėjimą?
Didesnį verslo optimizmą skatina keletas pagrindinių veiksnių. Pirmiausia prie to prisideda augantis vidaus vartojimas, kurį aukštyn stumia spartus atlyginimų augimas. Antras dalykas – prie rekordinių aukštumų priartėję pačių įmonių pelnai. Pernai jos uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais ir tik šiek tiek mažiau nei 2007-aisiais. Trečia, didėjantys atlyginimai ne tik kelia vidaus paklausą, bet ir didina įmonių sąnaudas, o tai jas verčia galvoti apie investicijas į didesnį darbo našumą.
Dar vienas svarbus veiksnys – pozityvus išorinės aplinkos vertinimas. Nors praėjusiais metais dėl paskelbto embargo traukėsi eksportas į Rusiją ir nemaža dalis įmonių dėl to patyrė sunkumų, didžioji dalis verslo vis dėlto sugebėjo didinti prekių ir paslaugų, išgabenamų į Šiaurės ir Vakarų Europą, apimtis. Eksporto dinamiškumą galime matyti ir šiais metais. Per pirmus du mėnesius eksportas, atmetus Rusiją, iš viso augo beveik 9 proc. Vis ryškesni atsigavimo ženklai euro zonoje ir Skandinavijos šalyse reiškia palankią situaciją mūsų eksportuotojams.
Kur įmonių santaupos didžiausios?
Įmonių taupymas yra didelė problema ne vienoje pasaulio valstybėje. Verslui taupant lėšas – neinvestuojant ir neišmokant dividendų akcininkams – pinigai negrįžta į ekonomiką, menksta jos potencialas. Pavyzdžiui, pagrindine euro zonos ekonomika laikomoje Vokietijoje verslo santaupų santykis su BVP siekia net 20 proc. Tuo tarpu didesnį ekonominį aktyvumą demonstruojančiose JAV šis santykis siekia 11 proc.
Valstybė, kurioje minėta problema didžiausia, – Japonija. Ten įmonės taupo dar nuo 1990-ųjų, kai sprogus nekilnojamojo ir finansinio turto burbului, šalį ištiko ekonominė krizė. Tuomet gyventojai ėmė vartoti mažiau, o įmonės taupyti daugiau. Dėl to įmonių santaupų ir BVP santykis Japonijoje šiuo metu siekia 44 proc., o tai yra viena iš priežasčių, neleidžiančių Japonijos ekonomikai įgauti didesnio pagreičio. Todėl išeičių ieškanti Japonijos valdžia vis rimčiau žiūri į galimybę apmokestinti įmonių santaupas ir tokiu būdu suaktyvinti šalies ekonomiką.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
