Verslas

Didžiausias komercinis šalies bankas SEB brangina grynųjų pinigų operacijas, taip pat keičia kitus įkainius. Anot banko, taip siekiama klientus skatinti naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Pramonininkams teigiant, kad po svarstymų Seime pataisytas Darbo kodekso projektas blogintų sąlygas verslui, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad kodeksas bus toks, kokį pateikė Vyriausybė. Anot jo, dokumentas turėtų būti priimtas iki birželio 1 dienos. „Mes esame paruošę tas išvadas, kurioms buvo pritarta Vyriausybėje, ir tas projektas buvo pateiktas kaip Vyriausybės, ir aš manau, kad galutinis Darbo kodeksas toks ir bus“, - antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Mūsų maisto pramonė ganėtinai orientuota į eksportą. Manau, šiandien apskritai negalime įsivaizduoti šalies be eksporto, „Žinių radijui“ sakė Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Juščius.   „Turbūt netgi 25 proc. maisto pramonėje sudaro eksportas. Tarptautinė prekyba pirmiausiai leidžia išnaudoti kiekvieno gamintojo konkurencinius pranašumus“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo V. Juščius.

Mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centrui Lietuvoje suteiktas „BREEAM In-Use“ sertifikatas. „Šis sertifikatas ir kiti techniniai sprendiniai užtikrina, kad mūsų darbuotojai turėtų geriausias darbo sąlygas, o mūsų pirkėjai galėtų kasdien gauti kokybiškas ir šviežias prekes“, – teigia Radostin Roussev-Peine, UAB „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius. Į Kauno rajone, Ramučių kaime įsikūrusio logistikos centro projektą „Lidl Lietuva“ investavo daugiau nei 38 mln.

AB SEB ir „Swedbank“, AB sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.

Dujų prekybos bendrovės „Dujotekana“ ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininko Rimando Stonio 4,135 mln. eurų vertės turtas toliau lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė smulkiųjų „Dujotekanos“ akcininkų Piotro Vojeikos ir Vladimiro Orechovo skundus ir paliko galioti sausio 7 dieną Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį. Du akcininkai prašė, kad areštuoto turto vertė būtų vėl padidinta iki 9,026 mln. eurų.

Po kelerius metus trukusių derybų Kinija patvirtino dokumentus, kurie leis į šią šalį eksportuoti lietuviškus pieno produktus, sako premjeras. Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad pieno perdirbėjai jau gali gabenti produkciją į Kiniją.

Birštono politikai susidomėjo premjero Algirdo Butkevičiaus dukteriai Indrei Vaitasei priklausančia užkandine kurorte, antradienį rašo „Kauno diena“. Birštono savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas konservatorius Darius Šeškevičius raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių socialdemokratą Valentiną Vincą Revucką, prašydamas pateikti atsakymus dėl savivaldybei priklausančio buvusios poliklinikos pastato nuomos Vilniuje įsikūrusiai bendrovei „Freiluva“, įkū...

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Lietuvos pieno ūkių padėčiai vis blogėjant, Europos Sąjunga (ES) kol kas neketina šaliai padėti finansiškai, nes lėšų tam nenumatyta ES biudžete, sako Lietuvos žemės ūkio ministrė. „Kol kas jokių sprendimų nepriimta.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

Buvusios vienos didžiausių dujų tiekėjų Lietuvoje, verslininko Rimando Stonio valdomos įmonės „Dujotekana“ rinkos dalis sumažėjo iki minimalios ribos, tačiau įmonės vadovas tikisi, kad kitais metais padėtis pasikeis.

Pigių skrydžių „Ryanair“ bendrovės išplatintame pranešime nors ir teigiama, kad ši kompanija išlieka nr. 1 aviakompanija Europoje, žvelgiant į praeitų metų statistiką ne tik mažiau skrydžių atvyko laiku, bet ir trigubai padaugėjo keleivių skundų. Pranešime rašoma, kad kovo mėnesį 88 proc. skrydžių atvyko numatytu laiku, tuo tarpu 2015 metais šis skaičius siekė 91 proc. Padaugėjo ir keleivių skundų.

Švedijos finansų grupė „Nordea“ ketina parduoti padalinius Baltijos valstybėse ir dėl to derasi su vienu didžiausių Šiaurės Europoje banku, rašo Estijos verslo laikraštis „Aripaev“. Tai Estijos leidiniui patvirtino keli vienas nuo kito nepriklausantys ir nenorintys būti įvardyti šaltiniai. „Aripaev“ žiniomis, apie „Nordea“ padalinių Baltijos šalyse pardavimą gali būti viešai pranešta netrukus. Tarp galimų pirkėjų įvardijamas Didžiosios Britanijos HSBC. „Nordea“ informacijos nekomentuoja.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako siūlysiantis griežtinti alkoholio pardavimo kontrolę - licencijos prekiauti svaigalais gali tapti terminuotos. „Aš kalbu apie griežtesnį jų (licencijų - BNS) reglamentavimą. Šiuo metu mes turime per 19 tūkst. aktyvių licencijų, tai yra vietų, kuriose gali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Aš manau, kad reikėtų dažniau peržiūrinėti, nes dabar išduodama licencija ir jinai galioja be jokio termino.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius su pieno perdirbėjais antradienį ketina aptarti sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir ieškoti bendrų būdų, kaip ją pagerinti. Žemės ūkio ministrė tikisi su perdirbėjais susitarti, kad pieno supirkimo kainos toliau nemažėtų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė teigė, jog premjeras su pieno perdirbėjais ketina tartis dėl pieno kainų stabilizavimo.

Žemės ūkio ministerija susilaukė dar vieno piketo iš nepatenkintų ūkininkų. Ekologiškus ūkius turintys ūkininkai nustebo, išvydę priimtus visai kitokius reikalavimus nei buvo tartasi. Dėl to gali mažėti ir ekologinių ūkių skaičių, ir vartotojus pasiektų mažiau lietuviškų ekologiškų produktų. „Šiandien ekologiškų ūkių yra apie 210 000 hektarų bendro ploti.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas paviešino sąrašus, kam savivaldybė nuomoja patalpas lengvatinėmis sąlygomis – 0,3 euro už kv. metrą. Dokumentuose skelbiama, kad, suteikdama šias lengvatas, savivaldybė kasmet netenka 2,3 mln. eurų pajamų. Tad G. Palucko teigimu, sąrašai bus peržiūrimi artimiausiame tarybos posėdyje, ir teisės į lengvatą nebeteks medžiotojai, jachtininkai, autoklubai ir religinės organizacijos. „Daugiau nei 2 mln.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Kritus pieno supirkimo kainoms ir gamintojų pajamoms, Žemės ūkio ministerija gegužės pradžioje pradės mokėti 18 mln. eurų ūkininkams už jų laikomas karves. 18 mln. eurų parama bus pradėta mokėti gegužės 5 dieną - gamintojai gaus 78,23 eurus už pieninę karvę, o kooperatyvo nariai - 10 proc. daugiau - 86,05 euro, pranešė ministerija. Paramą gaus tik registruoti ūkininkai, kurie nuo 2015 metų gruodžio iki šių metų sausio-vasario pardavinėjo žaliavinį pieną.

Su užsienio kapitalu susijusių didelių verslo projektų įgyvendinimas galėtų paskatinti naujų žaidėjų atėjimą į Lietuvos bankų rinką, tačiau jie tikriausiai orientuotųsi į paslaugas verslui, teigia Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, užsienio investicijų į bankų sektorių galimybės priklausys ir nuo ekonominės situacijos euro zonoje. „Jeigu aplinkui situacija gerės, didesni žaidėjai matys galimybes čia investuoti, turiu mintyse bankinį sektorių, galime kažko tikėtis.

Vasaros sezonui besiruošianti Neringa tikina, kad draugiška taps ir atkeliaujantiems laivais ar privačiais lėktuvėliais, tačiau stengiasi visais būdais riboti lengvųjų automobilių patekimą į kurortą. Jau artimiausiu metu bus apsispręsta, ar padvigubinti ekologinę rinkliavą. Tikimasi, kad po ketverių metų pertraukos kurorte atsiras ir viešasis transportas, kuriuo poilsiautojai bus pavėžėjami iki jūros.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ būsimą SGD inžinierių poreikį tikisi patenkinti Lietuvoje išugdytais specialistais. „Klaipėdos nafta“, Vakarų laivų gamykla, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas pasirašė SGD klasterio sutartį, kurioje numatyta uostamiestyje ruošti ir SGD inžinierius. SGD operatorės atstovė Indrė Milinienė BNS sakė, kad siekiama, jog Lietuvoje būtų specialistų, galinčių dirbti SGD terminaluose.

Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“, pernai uždirbusi 3,237 mln. eurų audituoto grynojo pelno, šiemet neketina mokėti dividendų. Balandžio 29 dieną bendrovės akcininkams bus siūloma visą sukauptą paskirstytiną pelną - 34,085 mln. eurų - perkelti į kitus finansinius metus, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Pernai ir užpernai „Žemaitijos pienas“ dividendų taip pat nemokėjo, o 2013 metais jiems skyrė 670,5 tūkst. eurų.

Lietuvos pramonės asociacijas ir įmones vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad nepaisant svaraus indėlio stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą, verslo bendruomenės turėtų aktyviau prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo. Pasak R.Dargio, verslininkai turėtų aktyviau eiti į mokyklas, kolegijas, universitetus ir pasakoti, kaip galima pradėti verslą, kokie sunkumai kyla ir kaip juos galima įveikti.

Vilniaus gyventojams atliekų išvežimas per dešimtmetį pabrango beveik septynis kartus. O kad taip būtų kilę atlyginimai. Aplinkos ministerija ragina visoje šalyje už atliekų išvežimą įvesti abonentinį mokestį. Jau nuo naujųjų metų siūloma įvesti dvinarę rinkliavą, kurią sudarytų pastovus abonentinis mokestis už infrastruktūrą ir papildoma dalis, kurią kiekvienas būsto savininkas mokėtų už nerūšiuotų šiukšlių kiekį.

Lietuvoje gyventojai per valandą uždirba kone mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pagal vidutinį valandinį atlyginimą Lietuva – trečia nuo galo Europoje. Maža to, ilgą laiką nuo Lietuvos atsilikusi Latvija didina tempus ir mūsų šalį jau aplenkė.

Švedijos valdžia sureagavo į pranešimus, jog „Panamos popieriuose“ minimas ir didžiausias Skandinavijoje bankas „Nordea“, kuris esą padėjo savo klientams nuslėpti pinigus ofšorinėse sąskaitose ir išvengti mokesčių. Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė esą „nusivylęs“ tokiais pranešimais, kurie paskatino švedų valdžia pradėti svarstyti galimybes griežtinti galiojančius įstatymus.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Kovą gerokai padidėjusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių lėmė sezoniškumas ir žema praėjusių metų palyginamoji bazė, teigia nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas. Sauliaus Vagonio teigimu, balandį sandorių apimtys toliau augs. „Sausis ir vasaris tradiciškai būna mažiausiai aktyvūs mėnesiai, todėl nieko nuostabaus, kad kovą matome sandorių augimą. Nieko tokio neįvyko – atėjo pavasaris, suaktyvėjo rinka ir padaugėjo sandorių.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Sostinės daugiabučio gyventojai tapo renovacijos įkaitais – išlupti balkonai, nuo sienų nupustyta apšiltinimui skirta mineralinė vata, pusiau sulopytas stogas. Pasak gyventojų, renovacijos darbai nebaigti, dalis jų atlikta nekokybiškai – tvarkant stogą aplieti paskutinio aukšto butai. Tuo tarpu renovacijos darbus sustabdžiusi įmonė tikina, kad jiems nesumokėta už jau padarytus darbus.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Neveronių gyventojai kyla į žūtbūtinį karą su europinės vėžės „Rail Baltica“ statytojais. Šie suplanavo dvylikos kelynų geležinkelį ir didžiulę traukinių aptarnavimo stotį tiesiog neveroniškių kiemuose. Gyventojai prašo viską perkelti bent kelis šimtus metrų į mišką, tačiau verslininkai tokio sumanymo nė nesvarsto. Esą keli tūkstančiai neveroniškių nepaprieštaraus visos Europos interesams. Geležinkelio statytojai teigia atlikę poveikio aplinkai tyrimą, kuris nieko blogo neparodė.

Išrinkta nauja Nacionalinės žemės tarnybos vadovė. Ja po asmens patikimumo patikrinimo pretenduoja tapti Daiva Mūrienė. Norą dalyvauti konkurse Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigoms užimti pareiškė 27 pretendentai, paskutiniame etape dalyvavo 7 asmenys. Į konkurso komisiją, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Valstybės tarnybos departamento deleguoti atstovai.

Maisto tiekimo gigantas „Kretingos maistas“ sulaukė netikėtų svečių – įmonę krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai. Viešoji įstaiga įtariama finansinėmis machinacijomis ir neskaidriais viešaisiais pirkimais. „Tyrimas tik pradėtas, vakar atlikos kratos. Mes kol kas šio tyrimo nekomentuojame. [...] Tai yra susiję su viešojo maitinimo paslaugų teikimo“, – portalui tv3.lt sakė FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Seimas kitą savaitę pradės svarstyti naująjį Darbo kodeksą, pranešė Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Anksčiau ji teigė neteiksianti svarstyti kodekso projekto atskirai nuo viso socialinio modelio. „Pradėsime svarstymą“, - ketvirtadienį paskelbė L.Graužinienė, Seimui pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Nepatenkinta gatvių priežiūros bendrovės „Grinda“ rezultatais, Vilniaus valdžia nusprendė atleisti iš pareigų ilgametį įmonės vadovą Algimantą Vilūną. Savivaldybė pranešė, kad „Grindos“ valdyba ketvirtadienį, įvertinusi įmonės veiklą ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą, nutarė atšaukti A.Vilūną iš direktoriaus pareigų ir paskelbti naujo įmonės vadovo konkursą.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus. Už, kad jis liktų vadovauti centriniam bankui, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 59 parlamentarai, prieš - 23, susilaikė 17. Trys biuleteniai pripažinti negaliojantys. „Svarbiausias darbas - finansinio stabilumo užtikrinimas. Tikiuosi, kad taip ir bus“, - po balsavimo žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Gyventojai bei įmonės, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, ir toliau turės mokėti už važiavimą magistraliniais keliais. Už tai, kad tokios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos būtų atmestos, ketvirtadienį balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 21. Pataisų autorius „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas apgailestavo, kad po tokio sprendimo apie 14 tūkst.

Trečdalis sekundės – tiek pakanka, kad pirkėjas parduotuvėje apsispręstų, pirkti prekę ar ne. Pasak rinkos specialistų, priimdamas sprendimą, pirkėjas reaguoja impulsyviai. Kyla klausimas – kodėl per tokį trumpą laiką jis pasirenka tą, o ne kitą prekę? Atsakymas – pakuotė. Ji vaidina vieną iš lemiamų veiksnių pirkimo procese. Pakuotės forma ir spalva – tai vieni pirmųjų dalykų, kurie patraukia pirkėjo dėmesį.