Verslas

 Lietuva visą elektrą ateityje turėtų pasigaminti pati, o didžiąją dalį - 80 proc. - visos sunaudojamos energijos šalis turėtų gauti iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Naujos Nacionalinės energetikos strategijos projekte nurodoma, kad dujos iki 2050 metų bus pereinamasis kuras, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai, o elektros tinklų sinchronizavimo projektas išskiriamas kaip vienas svarbiausių.

Jei nesustabdysime emigracijos, po 30 metų Lietuva susidurs su didelėmis problemomis – pritrūks darbo jėgos, nebus iš ko mokėti pensijas senjorams, kurių skaičius vis auga. Tačiau yra ir gerų žinių – valstybės skola turėtų mažėti, tad Graikijos scenarijus mūsų finansų sektoriaus neturėtų ištikti. Tokias išvadas daro ekonomistai, komentuodami Valstybės kontrolės pristatytą finansų tvarumo ataskaitą.

  Diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo iki 3 tūkst. eurų bus pratęstos rugsėjį. Seimo Biudžetų ir finansų komitetas dėl to apsisprendė trečiadienį. Komiteto nariai iš esmės sutarė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų, kaip ir planuojama. „Šiek tiek paskubomis tuos dalykus darome“, - posėdyje teigė konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat siūlė nustatyti skirtingus ribojimus žmonėms ir įmonėms.

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse. Pagrindiniai E. Macrono pažadai yra orientuoti į ekonomiką ir jos konkurencingumo didinimą. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo siekis – gilesnė euro zonos integracija, kuri būtų naudinga ir Lietuvai.

Ruošiatės atostogoms šiltuose kraštuose? Jau dabar svajojate apie pasivaikščiojimus vandenyno pakrante? Svajokite atsargiai, nes oro linijos turi kitokių planų. Vasarą fiksuojamas ne tik kelionių ir atostogų pikas, tačiau itin padaugėja ir skrydžių sutrikimų. Skycop.lt ekspertai įspėja, kad nors oro uostai jau senokai ruošiasi rekordinei vasarai, prognozuojama, kad galimai daugiau kaip 8 mln.

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.

Vyriausybė kitą savaitę turėtų apsispręsti, ar apriboti valstybės įmonių skiriamą paramą ir labdarą. Ministrų kabinetas trečiadienį turėjo svarstyti Ūkio ministerijos parengtus Vyriausybės nutarimo projektus dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir dėl paramos valstybės valdomose bendrovėse teikimo tvarkos aprašo pakeitimo, tačiau klausimą nuspręsta atidėti. „Sugrįšime prie to klausimo pirmadienį, nes kai kurios ministerijos po laiko pateikė derinimo pastabas.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Vilnius yra pigiausia Baltijos šalių sostinė užsieniečiams, rodo konsultacijų grupės „Mercer“ kasmet atliekamas tyrimas. Vilnius brangiausių užsieniečiams pasaulio miestų sąraše užima 167 vietą tarp 209 įvertintų miestų. Ryga yra 126-oje vietoje, Talinas - 160-as. Lenkijos sostinė Varšuva užsieniečiams pigesnė nei Baltijos šalių sostinės - ji yra 180-oje vietoje, Baltarusijos sostinė Minskas rikiuojasi 200-oje vietoje.

  Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinko apie 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų.   Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip „Sodra“ informuoja, nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas.

„Sodros“ kiekvieną mėnesį skelbiamoje įmonių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) statistikoje dažniausiai akys krypsta į sąrašo viršų – įmones, kuriose mokami didžiausi atlyginimai. Vieni nuoširdžiai stebisi, nes kai kurie atlyginimai – tiesiog nesuvokiamo dydžio, kiti pavydi ir pyksta, treti džiaugiasi: dešimt didžiausią vidutinį darbo užmokestį balandžio mėnesį mokėjusių įmonių, kuriose dirba 270 darbuotojų, per balandį sumokėjo 1,2 mln. eurų socialinio draudimo įmokų.

Žemdirbiai norėtų, kad valdžiai keičiant kai kuriuos mokesčius, būtų atsižvelgta į jų interesus, nepalankią padėtį rinkose, prastėjančią finansinę padėtį. Finansų ministras sako, jog visi ūkininkų pasiūlymai bus apsvarstyti, o žemės ūkio ministras žada atsižvelgti į smulkiausių ūkininkų interesus. Susitikime su ministrais antradienį dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas BNS tvirtino, kad pagrindinis ūkininkų noras - nedidinti GPM tarifo, kuris dabar yra 5 proc.

Apie planus šiemet ketvirtadaliu sumažinti administraciją paskelbę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė galimybę darbuotojams savo noru išeiti iš darbo dar iki liepos 1 dienos, kai įsigalios naujas Darbo kodeksas, bei gauti išeitinę kompensaciją pagal dabartinį kodeksą. Be to, įmonėje sparčiai mažėja ir buvusių vadovų giminaičių. Profesinių sąjungų organizacijų vadovai tokius įmonės veiksmus vertina teigiamai.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Nuo šių metų birželio „Lietuvos geležinkeliai“ pakeitė gyvūnų vežimo taisykles – atsisakyta būtinybės kelionės laiką derinti prieš 24 valandas, sumažėja reikiamų dokumentų skaičius, sušvelninti reikalavimai socializacijos testus išlaikiusiems šunims.

Rokiškio r. esantis Ilzenbergo dvaras ieško mechanizatoriaus-brigadininko, mėsos technologo ir paukščių priežiūros specialisto, siūlydamas 1000 eurų atlygį per mėnesį ir dividendus nuo pelno. Tačiau darbuotojų vis neatsiranda: matyt, atėjus vasarai, dauguma renkasi panašaus pobūdžio darbą užsienyje. Tokia – nauja Lietuvos regionų realybė.

Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis, darbai prasidės šią savaitę.

Vienas iš didžiausių kiekvieno vairuotojo rūpesčių yra automobilio gedimas. Lyg tyčia transporto priemonė pradeda spyriotis ne laiku ir ne vietoje. Tad tenka skubiai ieškoti automobilių serviso, kuris kuo greičiau ir kuo pigiau išspręstų atsiradusią problemą. Bet idealų variantą – „greitai ir pigiai“ – surasti nėra taip jau paprasta.

Stringant antrą kartą paskelbtam Vilniaus komunalinių atliekų surinkimo konkursui, savivaldybei tenka pusmečiu vėlinti šios rinkos pertvarką - nauja rinkliava turėtų įsigalioti nuo 2018-ųjų. Konkurso dalyviai sako esantys nepatenkinti jo sąlygomis, tačiau savivaldybės atstovai mano, kad jos parengtos gerai, o atliekų surinkėjai stabdo sektoriaus pertvarką.

Valstybinius kelius prižiūrinčias įmones planuojant sujungti į vieną valstybės įmonę, Seimas antradienį išbraukė bendrovę „Automagistralė“ ir dar 10 regioninių įmonių iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo.

Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą. Įstatymas apibrėžia, kad lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris turės atitikti nustatytus reikalavimus ir vykdys lobistinę veiklą. Lobistinę veiklą vykdys samdomi lobistai-profesionalai bei asociacijų ir juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta vykdyti lobistinę veiklą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje.  Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,1 proc., iki 491,7 tūkst. kelionių, o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 6,6 proc., iki 1,99 mln. kelionių.

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtina didinti, tačiau solidūs atlyginimai galimi tik reformavus viešąjį sektorių.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Visame Šakių rajone stūkso 230 daugiabučių, kurių amžiaus vidurkis yra per 40 m. Per visą renovacijos programos gyvavimo dešimtmetį iki šiol čia renovuoti tik septyni namai. Tiesa, investicinių planų jau paruošiama daugiau negu yra kvotų, o daugiabučių modernizacijos administratoriai tikina, kad nors ažiotažo gyventojai ir nekelia, bet matydami teigiamus pavyzdžius kaimynystėje, renovacijai ryžtasi vis drąsiau.

  Estijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tarpvyriausybinę sutartį.   Jai pritarė 63 iš 101 parlamento nario. Prieš ją 20 deputatų, o susilaikiusiųjų nebuvo. Sutarties ratifikavimui reikėjo paprastos balsų daugumos. Sausį trijų Baltijos valstybių vyriausybių vadovų pasirašytos „Rail Baltica“ tiesimo sutarties įsigaliojimui būtinas Estijos parlamento ratifikavimas.

Vilniaus oro uostas įveda naują tvarką, kad taksi išsikvietusiems atvykusiems keleiviams nebereikėtų keltis į antrą aukštą prie išvykimo zonos laukti automobilio - taksi ar kitos pavežėjimo paslaugų įmonės galės sustoti aikštelėje prie atvykimo terminalo.

  Pertvarkius valstybės nekilnojamojo turto (NT) valdymą, per pirmuosius metus būtų sutaupyta 20 mln. eurų, o vėliau ši suma didėtų, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Visas valstybės turtas - 28 tūkst. objektų - mokesčių mokėtojams jų išlaikymas per metus kainuoja apie 180 mln. eurų.

 Turto bankas aukcione siūlys įsigyti vienus vertingiausių jo portfelio objektų - pastatų kompleksą Vilniaus senamiestyje, buvusią karinę teritoriją Pavilnyje bei sklypą šalia Gariūnų. Turto bankas pasitelkė nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatys parduodamų objektų rinkos kainą.

Estijos parlamentas priėmė vyriausybės parengtą įstatymą dėl papildomo saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo, kuris įsigalios nuo 2018 metų. Mokestis už litrą saldžiųjų nealkoholinių gėrimų, kuriuose cukraus koncentracija yra nuo 5 iki 8 gramų šimte mililitrų, sudarys 10 centų, o didesnės cukraus koncentracijos – 30 centų.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Pardavėjus, kurie alkoholį parduos jaunesniems nei 20 metų asmenims, siūloma bausti griežčiau. Be to, didesnės baudos siūlomos už alkoholio vartojimą automobilyje bei už baruose įsigytų gėrimų išsinešimą tuo metu, kai jo nebus galima įsigyti parduotuvėse. Už pakartotinį pažeidimą žmogus būtų siunčiamas į alkoholizmo prevencijos kursus. Siekiant efektyviai įgyvendinti griežtesnes alkoholio prieinamumo ribojimo priemones, siūloma numatyti ir baudas už kai kuriuos pažeidimus.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni. Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis.

Europoje uždirbame kone mažiausiai, o per atostogas išleidžiame daugiausiai. Štai toks paradoksas apie lietuvius paaiškėjo po tarptautinės apklausos. Pasirodo, šią vasarą tautiečiai savo poilsiui yra pasiruošę paaukoti beveik visus savo pinigus. Kelionių organizatoriai trina rankomis, o ekonomistai įžvelgia liūdnesnes tendencijas.

Savivaldybėms siūloma suteikiama daugiau galių ribojant alkoholio prekybą daugiabučiuose. Tokią Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą Seime įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė, siūlanti griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką.

Minske vykusiame Espo konvencijos šalių aukšto lygio susitikime nepriimti papildomi sprendimai dėl Astravo atominės elektrinės (AE), jų tikimasi neeiliniame susitikime, kurį sutarta surengti kitąmet. Lietuvos aplinkos apsaugos ir užsienio reikalų ministrai kiek skirtingai vertina Minsko susitikimo rezultatus. „Deja, Minskas netapo ta vieta, kurioje Espo konvencijos šalys galėjo pasiekti susitarimų.

Neseniai „Sodra“ pradėjo siuntinėti „vyšninius vokelius“, kurie gyventojus informuoja apie jų sukauptą stažą. Šie pradžiugina tikrai ne kiekvieną. Štai skaitytojas Edgaras (pavardė redakcijai žinoma) pasidalino savo mamos istorija. Moteris dirba vienoje Telšių siuvykloje technologe. Uždirba minimalią mėnesio algą, per metus nė karto neėmė biuletenio. Tačiau vieną mėnesį moteriai vietoj numatytos minimalios algos (380 Eur) buvo pervesta 3 centais mažiau.

Lietuvos miškuose pagaliau pasirodė pirmosios miško gėrybės – žemuogės. Kas pritingi ar neturi noro miške kovoti su uodais, turguje prekiautojai jau siūlo šių kvapių ir labai sveikatai naudingų uogų. Tiesa, už tai teks ploninti piniginę – maža stiklinaitė žemuogių kainuoja apie du eurus. Druskininkų turguje kvepia tikra vasara – čia tarp daugybės daržovių ir uogų iš daržo - bene kvapiausios miško gėrybės - žemuogės.  Dzūkė Ramunė į turgų atsinešė pora pilnų kibirėlių žemuogių.

 Vaiko priežiūros išmoką, kurią skiria „Sodra“, siūloma mokėti nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų tėvų pajamų ne tik antraisiais vaiko priežiūros metais, bet ir pirmaisiais. Atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo „valstiečiai“ Valerijus Simulikas ir Justas Džiugelis bei liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ukraina svarsto galimybę ateityje prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, penktadienį pareiškė Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas. „Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 9,9 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau darbo sąnaudos augo Bulgarijoje - 10,1 proc., Vengrijoje - 11,7 proc. ir Rumunijoje 17,2 proc. Latvijoje darbo jėga per metus pabrango 9,1 proc., Estijoje - 5,2 procento.

Rinkos ekspertai teigiamai vertina pirmąją Turto banko parengtą valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) ataskaitą. Anot jų, jei valstybė sugebėtų suvaldyti dabartinę situaciją, Turto bankas galėtų tapti rimtu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.

Finansų ministerija iki liepos pradžios laukia viešbučių atstovų argumentų, kodėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų veiklai neturėtų būti naikinama. Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad PVM tarifo padidinimas viešbučių veiklai nekenks. „Tiek viešbučių atstovams, tiek visoms visuomenės grupėms, pristatydami mokesčių ir socialinių įmokų pasiūlymus, kvietėme aktyviai įsijungti į tą diskusiją. Visus argumentus, pasiūlymus ir patobulinimus pateikti iki liepos 1 dienos.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, iš visų bendrovėms ir įstaigoms teikiamų paslaugų labiausiai pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Krovinių tvarkymo paslaugos per metus pabrango 24,1 proc., per ketvirtį (pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu) šių paslaugų kaina šoktelėjo 13,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus transportavimo vamzdynais paslaugų kainos padidėjo 12,6 proc.

Šventosios jūrų uosto gaivinimas gali kainuoti maždaug 35-40 mln. eurų, tikėtina, kad paramą šiam projektui suteiks Europos Sąjunga (ES), teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Kitą savaitę turėtų įvykti pirmasis šiam klausimui suburtos darbo grupės posėdis. Šventosios uosto klausimą koordinuos Žemės ūkio ministerija.