Kaip „Sodra“ informuoja, nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas, o tuo pačiu bus taikomas ir skirtingas socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims.
Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.
Vienus apgynė, kitus nuskriaudė
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad taip darbdavys bus skatinamas turėti pastovius darbuotojus. Taip darbinant pagal terminuotas darbo sutartis, pašnekovė skaičiuoja, kad darbuotojas bus 1,6 proc. brangesnis.
„Anksčiau pagal normalią darbo sutartį „Sodrai“ buvo 30,98 Eur per mėnesį ir 0,2 proc. garantinio fondo įmokos. Dabar bus 32,58 Eur + 0,2 proc. garantinio fondo įmokos. Tai 3,78 Eur didėja dėl nedarbo socialinio draudimo mokesčio, kuris prie normalios sutarties buvo 1,6 proc., o dabar yra 3,2 proc.
Darbdaviui brangiau reikės mokėti, bet reikia pasižiūrėti į verslą. Ar tai toks verslas, kuris bankrutuotų, jei 1,6 proc. padidėja darbo užmokesčio kaštai. Jei nebankrutuoja ir dar išsilaiko, tai išsilaikys, bet jei balansuojantis buvo, tai bus sudėtingai, reikės kažką kito galvoti.
Visgi kartu darbdavys įgyja galimybę įdarbinti terminuotam darbui su lengvesniu atleidimu. Pasibaigia terminas ir jokių kompensacijų nemoki“, – komentuoja D. Čibirienė.
Pasak jos, tokia sistema įvesta dėl tų darbdavių, kurie anksčiau sistema piktnaudžiavo: įdarbindavo pagal terminuotas sutartis, nors darbas būdavo neterminuotas, laikotarpis vis pratęsiamas.
„Jie nesurado mechanizmo, kaip padaryti išimtį tems, kurie veikė sąžiningai. Suvienodino visiems sąlygas, apgynė vienus, nuskriaudė kitus“, – sako D. Čibirienė.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo šių metų pradžios pagal terminuotas darbo sutartis įdarbinti 8 542 asmenys, o tai sudaro beveik 12 proc. nuo visų įdarbintų.
Per sausio – gegužės mėnesius darbdaviai įregistravo 10 706 laisvas darbo vietas terminuotam įdarbinimui, tai sudaro 10,8 proc. nuo visų laisvų darbo vietų.
Daugiausiai darbuotojų pagal terminuotas sutartis įdarbina paslaugų ir pramonės sektoriai. Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausiai darbuotojų terminuotai įdarbina apdirbamoji gamyba, administracinė ir aptarnavimo veikla, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, bei didmeninė ir mažmeninė prekyba, nurodo Lietuvos darbo birža.
„CV online“ Marketingo vadovė tvirtina, kad jų portale skelbimų pagal terminuotas sutartis dar mažiau – apie 5 proc. visų skelbimų.
„Terminuotos sutartys gan dažnai naudojamos, kai ieškoma darbuotojo pakeisti į motinystės atostogas išėjusį darbuotoją (administravimo, finansų srityse). Taip pat terminuotos sutartys taikomos sezoninių darbų atveju, pvz. prekybos, gamybos, turizmo sektoriuje, kelio tiesimo darbams, statybos srityje, gamyboje, žemės ūkyje. Taip pat terminuotos sutartys sudaromos projektų laikotarpiui, tai ir IT, kūrybinių industrijų, gamybos, rinkos tyrimų sritys.
Terminuotos sutartys dažnai sudaromos dėl projekto terminų, sezoniškumo, kai reikia papildomos darbo jėgos konkrečiai užduočiai atlikti ir pan. Padidėję kaštai, jei pakoreguos darbo pasiūlymų terminuotam laikotarpiui kiekį, tai tik labai nedaug“, – prognozuoja Rita Karavaitienė.
Siūlo keisti sutarčių rūšį
Sezoniniam darbui darbuotojų ieškantiesiems darbdaviams patariama vien terminuotomis sutartimis neapsiriboti. Pasak, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo nario Vytauto Vidmanto Zimnicko, gali pasinaudoti kitomis darbo sutarčių rūšimis, kurios įteisina lankstesnius darbo santykius.
„Gali pagal projektinę forminti. Yra keli variantai. Gali pasirinkti tą, kuris daugiausia tinka arba pagal esamas sąlygas, arba pagal jų etatus. Nebūtinai tik terminuotos.
Sezoniniam darbui tinka ir projektinės sutartys. Pavyzdžiui, pasiimu darbuotoją trims mėnesiams, bet iš karto atėjus ir susitariam, kad jis reikalingas tam konkrečiam projektui, vasaros sezonui. Tada įmokas „Sodrai“ mokėtų įprastiniai tarifais. Čia būtent darbo santykių lankstumas ir darbdavys negali vien per buvusias prizmes žiūrėti. Neterminuota ar terminuota sutartis, atsiranda kitos sutartys ir kitų sutarčių formos. Tad gali pasirinkti vieną iš kelių, kurios jam naudingiausios ir susitaria su darbuotoju. Tada jis žino konkrečiai, kad atėjau tik tam laikui, projektui“, – komentuoja V. Zimnickas.
Terminuotos sutartys – didesnės rizikos
„Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis nurodo, kad įmokos „Sodrai“ išskirtos pagal rizikos laipsnį. Tie, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, turi didesnę riziką netekti darbo.
„Jiems neaišku, kas bus po to, kai pasibaigs terminuota sutartis. Nėra tęstinumo, kadangi jų didesnė rizika, tai ji daugiau ir kainuoja, dėl to darbdaviai skatinami nesudarinėti arba sudarinėti mažiau terminuotų sutarčių, nebent tai būtinybė“, – sako jis.
Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pabrėžia, kad ši griežta nuostata buvo teikiama profsąjungų, kad terminuotų sutarčių būdų kuo mažiau.
„Čia vienas būdų – brangiau apmokestinti terminuotas sutartis ir tokiu būdu su jomis kovoti. Čia buvo aiški profsąjungų lyderių pozicija ir jie tai laimėjo. O kad tai pasunkins darbdaviams darbą, tai be abejo. Kiekvienas mokesčių padidinimas pasunkina“, – sako jis.
Vienas iš naujojo Darbo kodekso kūrėjų, Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis prideda, kad darbdaviai žino ir supranta, jog darbdaviai žino ir supranta, kad jiems kyla įmokos bet jie gauna palengvinimą, kad gali priimti darbuotojų daugiau terminuotomis sutartimis.
R. Stalnionio teigimu, darbinantiems neterminuotomis sutartis praktiškai niekas nesikeičia. Nors „Sodros“ įmoka didėja, 1 proc. mažėja pensijų draudimo įmoka, o atsiranda ir garantinio fono įmokos.
„Skirtumas yra labai mažas, dar kad žmonės neišsigąstų, keičiasi tos įmokos, kurias moka darbdavys. Žmogui atlyginimas į rankas dėl to nemažėja, jis kaip mokėjo tą dalį privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokesčio, taip ir moka, o likusią dalį moka darbdavys“, – nurodo R. Stalnionis.
