Verslas

Lietuvos gyventojai nepritaria naujajam Darbo kodeksui ir vis mažiau pasitiki „valstiečiais“ bei premjeru Sauliumi Skverneliu, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc. teigė nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

 Dėl šalto birželio spjaudosi ir pajūrio verslininkai. Esą orai prie Baltijos geriausiu atveju primena pavasarį ar rudenį. Tiesa, iš to blogo yra ir gera žinia - nakvynė  kurorte dabar - pigiausia.  Aikštelėje vos įvažiavus į Palangą nuomojamų būstų pasiūlymų – daugiau nei poilsiautojų, tiesa, ne visi nuomotojai laukia interesantų – dažnas tiesiog palieka automobilį su telefono numeriu.

Pritarus vienoms alkoholio ribojimo pataisoms, ieškoma papildomų būdų, kaip kovoti su alkoholio vartotojais Lietuvoje. Viena iš idėjų – „Svaigalų teismas“. Seime redakcinėje komisijoje vis šlifuojama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateikta rezoliucija „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“. Jau kitą savaitę rezoliuciją turėtų svarstyti ir Seimas.

Geidžiamiausiu šių metu didžiuoju darbadviu tapo telekomunikacijų bendrovė „Telia“, o mažųjų – IT bendrovė „Ruptela“. Taip pat išrinkti ir atskirų sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Rinkimų „Geidžiamiausias darbdavys 2017“ nugalėtojus lėmė skaitytojų balsai. Rinkimai šiemet buvo rekordiškai aktyvūs. Vien pirmajame ture balsavo virš 3.000 asmenų, o antrajame ture kai kurios bendrovės surinko po daugiau nei 10.000 balsų.

Iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių brangiausia gyventi Danijoje, o pigiausia – Bulgarijoje, parodė Eurostato duomenys. Į ES vidurkį panašiausios kainos yra Italijoje ir Vokietijoje. Apibendrinęs tyrimus, kurie buvo atliekami per visus 2016 metus, Eurostatas ir vėl patvirtino, kad kainų skirtumai tarp atskirų ES šalių ir regionų tebėra dideli. Jeigu ES vidurkį vertinti 100 proc., Danijoje kainų lygis siekia 139 proc., Airijoje – 125 proc., o Švedijoje – 124 procentus.

Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, nors žiniasklaida daugiausiai atspindi karines grėsmes, teigia dvejus metus tyrimą vykdę Kauno technologijos universiteto mokslininkai. 2015 metais žiniasklaidos monitoringą atlikę ekspertai nustatė, jog medijose dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės - Rusijos invazija į Lietuvą, kitos Rusijos grėsmės, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 80 proc. ES vidurkio (2015 metais - 78 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje ir Rumunijoje (po 62 proc. ES vidurkio) bei Bulgarijoje (71 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 73 proc.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas. „Prezidentė pataisas pasirašė trečiadienį“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė. Motyvų prezidentės atstovai plačiau nekomentavo.   Nuo liepos 1 dienos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Darbo kodekso rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad 3 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais riba, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė, yra per didelė. „Mano nuomone, ta suma yra per didelė, bet tai yra kompromisas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis. Jo nuomone, tai neapsunkins smulkiųjų verslininkų veiklos ir yra įsitikinęs, kad riboti atsiskaitymus grynaisiais reikia tam, kad būtų pažabota šešėlinė ekonomika.

Transporto ir logistikos paslaugų bendrovė „Finėjas“ praėjusiais metais uždirbo 4,417 mln. eurų grynojo pelno - 6,4 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jis buvo 4,717 mln. eurų. Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 7,1 proc. iki 59,383 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „Finėjo“ 2016 metų ataskaitoje. Dokumente nurodoma, kad įmonė pernai vienintelei savo akcininkei bendrovei „Liustra“ išmokėjo 1,8 mln. eurų dividendų (2015 metais - 1,38 mln.

Kiaušinius esame įpratę marginti įvairiausiomis spalvomis per „Velykas“. Tačiau turbūt retas, kuris tikisi, vasarą iš parduotuvės nusipirkęs kiaušinius rudu lukštu, juos nuplovęs pamatyti baltus. Specialistas tikina, toks atvejis tikra retas. Neįprasta situacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino vilnietis Raimundas Darafėjus. Nors ant dėžutės nurodytas galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, nusipirkti kiaušiniai sukėlė įtarimą, kai pradėjo keisti spalvą.

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų nekuria, nes bijo nesėkmės. Moterims priimtiniausios šeimos įmonės, bet gąsdina finansinis nestabilumas. „Vyrai į verslą žiūri ne tik kaip į pajamų šaltinį, jiems labai svarbus ir socialinio statuso aspektas.

Užsienio investuotojai iš anksto bus tikrinami tik tuo atveju, jei šalies saugumo struktūros pateiks duomenų, jog investuotojai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. ES, NATO, EBPO šalių investuotojų speciali Vyriausybės komisija iš anksto netikrins. Vyriausybė trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos parengtiems pasiūlymams dėl užsienio investuotojų patikros.

Lietuvoje bus pradėtas kaupti valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondas. Jis turės užtikrinti, kad jei ištiks ekonominis sunkmetis ir „Sodros“ biudžete pritrūks pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos – gautų pensijas bei išmokos. „Ankstesnių metų įvykiai rodo, kad finansiniai sunkumai gali užgriūti greitai ir netikėtai. Todėl turime būti pasirengę užtikrinti šalies ekonominį saugumą bei stabilumą.

Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Taip pat ir periodiniai mokėjimai, atliekami pagal tą patį sandorį, bendrai jų sumai pasiekus 3000 eurų. Siekdama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę bei sumažinti galimybes piktnaudžiauti, tokiems Finansų ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė.

Trijų Baltijos šalių mobiliojo ryšio rinkos ir vartojimo įpročiai yra palyginti panašūs, atskirose šalyse veikia tų pačių savininkų valdomos mobiliojo ryšio bendrovės, tačiau tai, kaip kiekviena šalis pasitinka visoje Europos Sąjungoje nuo ketvirtadienio įsigaliojantį naują tarptinklinio ryšio reguliavimą, skiriasi. Lietuvoje ir Estijoje vietos reguliuotojai patenkino mobiliojo ryšio operatorių prašymus nuo birželio 15 dienos taikyti papildomus mažmeninius tarptinklinio ryšio mokesčius.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Europos Komisija (EK) parengė taisykles, pagal kurias galės blokuoti su tarpuskaitos operacijomis eurais susijusią už Europos Sąjungos (ES) ribų esančių ir ES teisės aktais nesivadovaujančių įmonių veiklą. Dokumento tekste pabrėžiama, kad būsimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES yra vienas iš veiksnių, dėl kurių būtina imtis tokios priemonės. „Brexit“ kelia didelę riziką ES finansiniam stabilumui“, – rašoma dokumente.

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių gyventojų. „Ferratum Group“ atlikto tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusių valstybių, tik estai (72 proc.) ir bulgarai (taip pat 72 proc.) mėnesinių namų ūkio pajamų vasaros išlaidoms skiria daugiau nei lietuviai.

Didelį ažiotažą sukėlusi tema neišsenka. Šį kartą Lietuvoje apsilankė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai iš užsienio norėdami paaiškinti, kodėl lietuvius įvertino, kaip daugiausia alkoholio suvartojančia tauta. Pasirodo, anksčiau skelbti rezultatai – 2014 metų projekcija. Kadangi vykdant tyrimą, tuo metu turėta oficiali statistika buvo tik iš tų metų.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Ne visą darbo laiką ir vienintelėje darbovietėje dirbančių žmonių „Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti ir mokėti nuo sumos, kuri nebūtų mažesnė už minimalią mėnesio algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti griežtesnę „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką daliai ne visu etatu dirbančių žmonių ir prie jos grįš rudenį.

Jeigu Seimo neseniai patvirtintas naujas kompensacijų už šildymą mokėjimo mechanizmas veiks efektyviai, prie diskusijų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumai grąžinimo nebus grįžtama, teigia premjeras.

Milijonieriaus Jaredo Isaacmano įkurta Jungtinių Amerikos Valstijų atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose plėtojanti bendrovė „Harbortouch“ pradėjo veiklą Lietuvoje. Įmonė antradienį oficialiai įsikūrė naujame biure Vilniuje. Bendrovė teigia, kad tai pirmasis įmonės padalinys ne JAV rinkoje, kuriame bus plėtojamos „Harbortouch“ produkto kūrimo ir vystymo funkcijos, steigiamas globalus skambučių centras.

Mažmeninės prekybos tinklai „Rimi“ ir „Maxima“ gavo baudas už alkoholinių gėrimų nuolaidų skelbimą bei skatinamą pirkti tam tikrus gėrimus. „Rimi“ su pažeidimu sutiko ir sumokėjo skirtą baudą, o „Maxima“ Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) sprendimą apskundė.

Kasmet Lietuvą pasiekia vis daugiau suklastotų prekių. Vien per praėjusius metus šalies muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 4,9 milijono suklastotų prekių, o tai net 55 kartus daugiau nei 2015 metais. Apie suklastotas prekes ir vartotojų atsakomybę pasakoja Mykolas Jakutis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.

Vilniaus miesto savivaldybė darželių auklėtojoms didina atlyginimus - nuo liepos 1 dienos darželinukus ugdantys pedagogai gaus 150 eurų didesnę algą. Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas.

Verslininko Tautvydo Barščio valdomai bendrovei „Kauno grūdai“ skirta 947,7 tūkst. eurų bauda už jau bankrutavusio ir likviduojamo Vievio paukštyno įsigijimą 2011 metais be Konkurencijos tarybos leidimo. Bendrovė šį sprendimą ketina skųsti teismui. Konkurencijos taryba pranešė, jog skirdama baudą atsižvelgė ir į sunkinančią aplinkybę, kad „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

Kaune per artimiausius metus nebeliks nė vieno seno troleibuso. Visi 98 kelių dešimčių senumo „Škoda“ troleibusai bus pakeisti naujomis ir komfortiškomis transporto priemonėmis. Įgyvendinti šį tikslą Kaunui leis nuo rugpjūčio pradžios šiek tiek didėjančios viešojo transporto bilietų kainos. Kauno miesto taryba šį antradienį pritarė bendrovės „Kauno autobusai“ inicijuotam sprendimui dėl viešojo transporto bilietų kainų padidinimo.

Bankrutuojančių įmonių Lietuvoje pernai gausėjo taip veržliai, kad nušluostėme nosį beveik visai Europai ir užėmėme čia trečią vietą, teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės Creditreform Lietuva specialistai.

Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) naujasis vadovas turėtų paaiškėti vėliausiai liepos pradžioje, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Pasak jo, VMI vadovo konkurso, kuriame dalyvauja 15 kandidatų, rezultatai turėtų paaiškėti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. „Vadovų konkursas turi ilgas procedūras, nes kandidatams reikia išlaikyti bent trejetą egzaminų. Pabaiga konkurso nusimato birželio pabaiga -liepos pradžia. Konkurso laimėtojas pradės dirbti nedelsiant.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Net ir neįvykdžius aukštojo mokslo reformos ir universitetų sujungimo, jau nuo kitų metų stojantiems Lietuvoje gali tekti rinktis iš visai kitokio mokslo programų sąrašo. Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad nuo 2018 m. bus vertinamos ir akredituojamos studijų kryptys. Kiekvienoje kryptyje būna nuo kelių iki keliolikos studijų programų.

Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ sudarė sutartis su dviem rangovais, kurie statys naujus rezervuarus naftos produktams laikyti. Kaip pranešė bendrovė, viena iš sutarčių sudaryta su konsorciumu „SIA SKH“ ir bendrove „Energetikos remonto ir montavimo centras“, kita – su bendrovėmis „Montuotojas““ ir „Hidrostatyba“. Pasak bendrovės, tai pirmosios ir pagrindinės statybų rangos sutartys iš suplanuotų 35,9 mln.

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau. „Sodra“ renka ir pateikia statistiką apie vidutines išmokas Lietuvos savivaldybėse. Ekonomistai: vaiko priežiūros išmokos – itin dosnios Balandžio mėnesį motinystės–tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) – moterys.

Seime vėl sklando idėja grąžinti nuo birželio pradžios nustojusią galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui – opozicija įregistravo mažesnį tarifą numatančias pataisas, alternatyvų pasiūlymą svarsto ir valdančiųjų atstovai. Dalis valdančiųjų siūlo prie apskrito stalo dar kartą aptarti lengvatos reikalingumą, dalis žada remti 9 proc. tarifo grąžinimą nuo 2018 metų.

Geroji renovacijos praktika pasiekia ir pačius mažiausius Lietuvos rajonus. Skuode iki šiol renovuoti vos du namai. Tačiau 2016 m. kvietimu mažam rajonui skirtos net 9 kvotos, šiuo metu jau patvirtinti 6 investiciniai planai. Susirinkimuose dalyvaudavo ir pats meras Renovacijos programą Skuode administruojančio „Skuodo informacijos centro“ vadovė Gražinitė Jokšienė džiaugiasi, kad gyventojai į daugiabučių modernizaciją žvelgia vis pozityviau. „Sakyčiau, dabar apie 70 - 80 proc.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ teigimu, Seime registruotos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos apribos klientams galimybes save identifikuoti nuotoliniu būdu, kai norima gauti užsienyje veikiančios finansų įstaigos paslaugas. Lietuvos banko atstovai tvirtina, kad asociacija klaidingai interpretuoja įstatymo projekto nuostatas ir klaidina visuomenę.

Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė – skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2 proc. tarifas.

Oficialiosios emigracijos mastas Lietuvoje sumažėjo – gegužę beveik puse tūkstančio sumažėjo išvykimą deklaravusių žmonių, palyginti su balandžio mėnesiu. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, gegužės mėnesį išvykimą deklaravo 4 tūkst. 181 žmonės, 462-iem mažiau nei balandį. Taip pat padidėjo atvykusių skaičius - gegužę į Lietuvą imigravo 2 tūkst. 124 žmonės. Balandį imigrantų buvo 1 tūkst.

Šiemet pirmą kartą juridiniai asmenys, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, pelno mokesčio deklaracijas turi pateikti iki birželio 15 d. Drausmingiems mokesčių mokėtojams išankstinių priminimų VMI nesiųs, jų sulauks tik vėlavę vykdyti prievolę ir „naujokai“. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Lietuvos juridiniai asmenys, užsienio vienetų nuolatinės buveinės, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, pelno mokesčio deklaracijas turi...

Savivaldybės bendrovės Vilniaus viešasis transportas valdyba penktadienį atleido įmonės direktorių Gintarą Maželį. Sostinės mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS nurodė, kad G. Maželis atleistas dėl to, kad su juo savivaldybė nerado bendros kalbos. Valdyba tokį sprendimą priėmė dėl nepakankamo G.Maželio įsitraukimo vykdant viešojo transporto pertvarką bei G.Maželiui neradus bendros kalbos su miesto taryba, savivaldybe, kitomis savivaldybės įmonėmis“, - BNS teigė A. Zubriakovas.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė pajamas šiemet labiausiai didino parduotas šiek tiek didesnis produktų kiekis ir rinkoje augusios jų kainos, sako bendrovės vadovas Gintaras Bertašius. „Yra aukštesnis kainų lygmuo. Tai yra pagrindinė priežastis, jeigu mes kalbame apie pajamas. Dar yra šiek tiek daugiau realizuotų produktų. Yra šios dvi priežastys, kodėl auga pajamos pas mus“, - BNS teigė G.Bertašius.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius. „Pirmąjį šių metų ketvirtį, galima sakyti, bankų sektoriuje didelių netikėtumų nėra – fiksuojamas subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį kilimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie šalies ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai.

Daugiausiai lėšų Baltijos šalių vartotojai išleidžia prekybos tinkluose – apsipirkimuose tokiose prekybos vietose skiriama daugiau nei pusė išlaidų. Antroje vietoje pagal išlaidas yra specializuotos parduotuvės, rodo tyrimų bendrovės „Baltmi“ tyrimas. „Pirmojo 2017 metų ketvirčio duomenimis, Lietuvoje 29 proc. visų namų ūkių vartojimo išlaidų teko tinkliniams supermarketams, 17 proc. tinkliniams hipermarketams ir 15 proc. mažiems tinkliniams supermarketams.