„Bėda ta, kad Lietuva savo įstatymo projektu bando europinės direktyvos nuostatas perkelti labai griežtu būdu. Perteklinis reguliavimas vartotojussuvaro į kampą ir nepalieka kitų būdų, kaip jungtis naudojantis elektronine bankininkyste. Norėdami, kad atsirastų alternatyva bankams ir bankų dominavimas būtų praskiestas, mes sukuriame situacija, kad tik elektroninės bankininkystės priemonėmis galima bus save identifikuoti“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Pasak jo, didžiausia pataisų problema yra tai, jog klientai savęs nebegalės identifikuoti nuotoliniu būdu, padarydami mažos vertės pavedimą, kai norės naudotis užsienyje veikiančių finansinų įmonių paslaugomis.
„Paprastai tariant, save identifikuoti yra daug priemonių. Įstatymas suvaržys tas priemones. Jeigu jūs norėsite tapti naujos finansinės įstaigos klientu, po šito įstatymo savęs identifikavimo galimybės (vienkartiniu pavedimu - BNS) nebeliks ir tai ribos galimybes prisijungti prie tų finansų įstaigų“, - tvirtino K.Kupšys.
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės Kotrynos Filipavičiūtės teigimu, asociacijos vadovas klaidingai interpretuoja siūlomos pakeitimus.
„Priešingai nei teigia asociacija, naujasis įstatymas suteiktų kur kas platesnių nuotolinio identifikavimo galimybių nei numatyta dabartiniame įstatyme. Papildomai, įstatymo projekte įtvirtintos galimybės tapatybę nustatyti supaprastintu būdu: pavyzdžiui, pervedant nedidelės sumas per elektroninių pinigų įstaigas, o taip pat – gyvybės draudimo, pensijų kaupimo ir kitais atvejais, jei neviršijamos tam tikros įstatymu numatytos vertės“, – BNS sakė K.Filipavičiūtė.
Pasak jos, asociacija klaidina visuomenę, nes galimybės identifikuoti save atliekant pavedimą iš banko niekada nebuvo.
„Tokia priemonė - pavedimas - niekada nebuvo laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti ir buvo tik viena iš papildomų priemonių. Pabrėžiu, papildomų. Jei rinkos dalyviai taikydavo tik šį tapatybės nustatymo būdą, jie buvo baudžiami už Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių greitųjų kreditų bendrovių atveju teismai net yra paskelbę apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriuose konstatavo, kad šios bendrovės identifikuodamos tik tokiu būdu – pažeidžia įstatymus“, – tvirtino K.Filipavičiūtė.
Siūlomi įstatymo pakeitimai palieka galimybę save identifikuoti fiziškai nuvažiavus pas paslaugų teikėją - tiesioginis būdas, taip pat nuotoliniu būdu - pasinaudojant mobiliuoju parašu ir nuotolinės vaizdo konferencijos metu parodant save bei tapatybę įrodantį dokumentą.
K.Kupšys tvirtino, kad visi liekantys nuotoliniai būdai yra sudėtingi paprastiems klientams. Be to, jis pridūrė, kad įstatyme numatyta, jog komerciniai bankai savo nuožiūra galės teikti arba neteikti kitoms finansų įstaigoms duomenis apie savo klientus, o tai varžys finansų rinką.
„Tai yra netiesa. Vėl klaidingai interpretuojamos įstatymo projekto nuostatos. Naujasis įstatymas šioje srityje nieko nekeistų ir trečiosios šalys toliau sutartiniais pagrindiniais galės teikti tapatybės nustatymo duomenis prašančiajai šaliai“, - BNS pabrėžė K.Filipavičiūtė.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija pirmadienį išplatintame pranešime spaudai tvirtino, jog įstatymo pataisos už jame numatytus nusižengimus leis skirti didesnes baudas ir įpareigos juridinius asmenis saugoti informaciją apie tikruosius naudos gavėjus.
„Iki šiol už finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą taikytos baudos siekė vos 6 tūkst. eurų, nors padaroma žala valstybei buvo dešimtis, o kartais ir tūkstančius kartų didesnė. Jei įstatymas įsigaliotų, baudos būtų adekvačios padaromai žalai. Taip pat atsirastų aiški prievolė juridiniams asmenims atskleisti tikruosius savininkus ir naudos gavėjus“, - pranešime tvirtino vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) parengtos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo pataisos parengtos, siekiant perkelti 2015 metais priimta Europos Sąjungos (ES) direktyvą. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki šių metų birželio 26-osios.
