Verslas

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

Dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms, Vyriausybė vėlina Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos terminą - juos kongreso veiklai tikimasi pritaikyti iki 2021-ųjų. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį. Anksčiau buvo numatyta, kad rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai čia vyks jau nuo 2019-ųjų.

Ministrų kabinetas trečiadienį apsispręs, ar atsižvelgti į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas ir paskelbti šalyje ekstremalią situaciją, nes dėl liūčių ūkininkai patyrė dešimtimis milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat panaudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas.

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

 Turguose vis dar klesti šešėlis. Tuo dar kartą įsitikino patys kriminalistai, turguose tikrinę, ar prekeiviai sąžiningai žmonėms duoda kasos čekius. Skaičiai šokiruojantys: pas dalį prekeivių kone visi kišenėse turimi pinigai buvo neįtraukti į apskaitą. Patys prekeiviai ginasi mokesčių nevengiantys ir turi paaiškinimą, kodėl jų kišenėse krūvos šlamančiųjų. Kai kas kaltina atostogas. Valerija turguje prekiauja jau dešimt metų.

Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos patalpos verslininkams nuomojamos pusdykiai ir dar galimai neskaidriai. Taip sako pats ministras po atlikto tyrimo. Nustatyta atvejų, kai ligoninėse patalpos išnuomotos be viešo konkurso, o kvadratinio metro kaina kai kur galėjo būti šimtu kartų mažesnė nei rinkoje. Aplaidžiu požiūriu į patalpų nuomą kaltinamas ministerijos kancleris. Jis tai vadina nepagrįstu puolimu. Kavinė didžiausioje Lietuvos ligoninėje – „Santaros klinikose“ – pilna žmonų.

Lietuvos ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ bei „Vilniaus energijos“ ginče Lietuva pateikė priešieškinį dėl 130 mln. eurų žalos atlyginimo. Portalo 15min.lt paskelbtą informaciją BNS patvirtino Energetikos ministerijos atstovai. „Siekdama apginti valstybės ir šilumos vartotojų interesus, Lietuva pareikalavo iš „Veolia“ grupės įmonių padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos šilumos vartotojams ir rinkai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. eurų.

Studijos aukštosiose mokyklose daugelį studentų baugina savo kaina, jas nebūtinai paprasta derinti su darbu, o įgytos žinios ir gebėjimai toli gražu negarantuoja, kad į darbo rinką įsilieti bus paprasta. Šie nuogąstavimai kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių studentus, tad vis sparčiau populiarėja nuotolinis mokymasis internetu.

„Ryanair Holdings“ keleivių srautas rugsėjį padidėjo 1 mln. žmonių, arba 9,2 proc., iki 11,8 mln., pranešė Airijos pigių skrydžių įmonė. Prieaugis buvo mažiausias nuo kovo mėnesio, kuomet skraidintų keleivių skaičius per mėnesį padidėjo 900 tūkst. žmonių. 2016 metų rugsėjį keleivių srauto prieaugis sudarė beveik 14 procentų. Rugsėjo viduryje „Ryanair“ paskelbė, jog iki spalio pabaigos atšauks 2,1 tūkst. skrydžių, nes po aktyvaus vasaros sezono turi išleisti atostogų pilotus ir kitus darbuotojus.

Teisininkai sako, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti Europos Komisijos skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliams“, tačiau pripažįsta, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį. Bylinėtis Lietuvą gali paskatinti potencialūs ieškiniai iš Latvijos geležinkelių ar „Orlen Lietuvos“, jei konkurencijos pažeidimas nebus užginčytas. Teismų maratonas taip pat galėtų atitolinti baudos mokėjimą.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Didieji šalies miestai šią savaitę ketina pradėti šildymo sezoną, šildymo iš didžiųjų šalies miestų kol kas neplanuoja jungti Klaipėda. Šildymą ugdymo įstaigoms nuo antradienio jau įjungė Šiaulių savivaldybė, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybės šildymą planuoja įjungti nuo trečiadienio. Vilnius sprendimą žada priimti ketvirtadienį. „Pirmiausia jungiame darželius, švietimo įstaigas, poliklinikas ir ligonines, kurios nori, toliau visus pageidaujančius iš eilės.

Dar prieš kelis metus mintis apie tai, jog kokia nors smulki inovacijų kompanija galėtų priversti „Apple“ ar „Intel“ sunerimti, greičiausiai būtų buvusi juokinga. Tačiau nuo to laiko pasaulį užkariauti jau spėjo ne vienas startuolis ir žaidimo taisyklės pasikeitė.

Konkurencijos taryba nutarė, kad UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“, reklamuodamos parduodamas viešbučio patalpas kaip butus, klaidino vartotojus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus bendrovėms skirtos baudos po 8 688 Eur.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Kalnus supuvusių bulvių rodo Vilkaviškio rajono ūkininkė. Jas iš skęstančių laukų dar bandė gelbėti traukdami rankomis, nes technika neįvažiavo. Bet pavyko išgelbėti tik nedidelę dalį. Derliaus – 10 kartų mažiau nei pernai. Dar 1300 tonų bulvių, ištrauktų iš šlapios dirvos, iš pradžių atrodė neblogos. Bet supuvo jau sandėliuose. „Sveiku protu beveik kalbėt negalima, čia reikia pamišusio žmogaus, kad kažką galėtų paaiškinti.

    Mokėjimo paslaugas teikianti lietuviško kapitalo įmonė „Paysera“ padidino įstatinį kapitalą nuo 431 tūkst. iki 3 mln. EUR ir ruošiasi tapti banku. „Paysera“ generalinis direktorius Kostas Noreika teigia, kad įstatinio kapitalo didinimas ir banko licencijos siekimas yra tikslingas žingsnis norint išplėsti paslaugų ratą, dar labiau padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje bei pagerinti partnerystės galimybes užsienyje.

Lietuvoje dar šiemet turėtų atsirasti nauja paslauga – momentiniai mokėjimai telefonu. Tinklo saugumo ekspertai neabejoja, kad ši pažangi naujovė suteiks vartotojams daug galimybių, tačiau kartu įvardija ir atsirandančias saugumo rizikas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. J au netrukus Lietuvos gyventojai mokėjimus galės vykdyti keliais paspaudimais telefonu, o pinigai gavėjui bus įskaitomi vos per kelias sekundes 24 valandas per parą.

Mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės turėtų sujudinti tuos nekilnojamojo turto (NT) nuomotojus, kurių patalpose įsikūrusios parduotuvės pagal „Rimi“ ir „Iki“ susitarimą su Konkurencijos taryba turėtų būti perleistos kitiems rinkos dalyviams, rašo „Verslo žinios“. Šiuo metu „Rimi“ Lietuvoje turi apie 60 parduotuvių, o „Iki“ - 200. Daugelį parduotuvių „Iki“ nuomojasi iš NT projektų plėtojimo ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“. Su „Iki“ NT yra susijusi ir uždarojo tipo informuot...

 Lietuvoje orai visai atšalo, antra para – žemiau 10 laipsnių. O sinoptikai atšilimo nebeprognozuoja. Tai reiškia, kad valdininkai dar šią savaitę gali pradėti šildymo sezoną. Senjorė Donata nusprendė nebesikankinti nuo kaulus laužančio šalčio. Šiame bute Antakalnyje gyvenanti moteris prisipažįsta, kad kol centrinis šildymas dar neįjungtas, jai jau tenka šildytis štai taip kūrenant dujas ir didžiąją dalį dienos praleisti virtuvėje, prie viryklės.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų (97 proc.) naudojasi mobiliaisiais telefonais. Išmaniuosius telefonus yra pasirinkę kiek daugiau nei pusė, tai yra, apie 56 proc. šalies gyventojų. Dėl itin didelio funkcionalumo ir greičiausio bei paprasčiausio kelio į interneto erdvę išmaniųjų telefonų skvarba artimiausiu metu tik spartės. Skaičiuojama, kad išmanųjį telefoną naudojame vidutiniškai daugiau nei 100 kartų per dieną.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“, kuriems už konkurencijos ribojimą Europos Komisija (EK) pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, infrastruktūros ir krovinių vežimo veiklų atskyrimas nebūtų logiškas, teigia susisiekimo viceministras Ričardas Degutis. Pasak jo, Komisija tyrimo kontekste taip pat atsiėmė tokį siūlymą.

Vilniuje atidaryta vienintelė vieta, kurioje ištisus metus gyventojai galės įsigyti neįprastos šviežios produkcijos: įvairių grybų, mini baklažanų ir cukinijų, šviežių kinkanų, papajų, bosovijų, gvajavų, grandanilų bei kitų egzotiškų vaisių.

Vos prieš kelis metus gimęs startuolis „Revolut“ šiandien laikomas viena greičiausiai augančių įmonių pasaulyje. Praėjusią savaitę paskelbęs, jog per metus planuoja Lietuvoje surasti ketvirtį milijono vartotojų, jis siekia iš esmės pakeisti tai, kaip elgiamasi su pinigais. Kam to reikia ir kaip keisis finansų ateitis – kalbamės su „Revolut“ regiono plėtros vadovu Andriumi Bičeika. Per pirmą mėnesį – 40 tūkst.

Europos Komisijai (EK) pirmadienį nusprendus skirti beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytus bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, BNS primena svarbiausias šios istorijos datas. 2008 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“, turėję tam licenciją.

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Kasmet vis daugiau populiarumo sulaukiančios socialinės iniciatyvos „Aš myliu savo įmonę“ organizatoriai paraiškų dalyvauti šiame konkurse laukia iki lapkričio 3 d. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), kuri yra pagrindinė šios iniciatyvos organizatorė, prezidentas Valdas Sutkus sako, kad sprendimas pratęsti paraiškų priėmimo laiką buvo priimtas tam, kad kuo daugiau darbuotojų turėtų galimybę išreikšti šilčiausius jausmus savo įmonėms bei sudalyvauti konkurse.

Europos Komisija (EK) valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17% arba 1.6 mlrd. eurų.

Didžiosios Britanijos „Monarch Airlines“ valdymą perėmė bankroto administratoriai ir visi oro bendrovės skrydžiai buvo atšaukti, nors užsienyje šiuo metu yra 110 tūkst. įmonės keleivių, pirmadienį pranešė Civilinės aviacijos administracija (CAA). „Tai didžiausias Jungtinės Karalystės istorijoje oro bendrovės bankrotas“, – pareiškė administracija savo „Twitter“ paskyroje, paskelbusi apie tai, kad „Monarch“ ir jos atostogų įmonė nutraukė veiklą.

„Advanced So“ socialinio verslo inkubatorius pradeda veiklą Lietuvoje ir skelbia konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti socialinio verslo iniciatoriai ar jau veiklas vykdantys socialiniai verslininkai. Pastaruosius metus visuomenėje vykstantys procesai socialinės atsakomybės srityje sukuria palanką terpę socialiniams verslams rastis ir plėtotis.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

Kinė Xiaoice prieš dvejus karjerą žiniasklaidoje pradėjo kaip orų mergaitė, vėliau tapo reportere, žinių pranešėja, o šiemet išgarsėjo visame pasaulyje su poezijos knyga. Karjera įspūdinga, bet ji nebūtų sulaukusi tarptautinio dėmesio, jei ne viena detalė – Xiaoice yra robotas. Kinijos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje dirbtinis intelektas „dirba“ jau kelerius metus.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Spalį prasidedant šildymo sezonui, įsigalioja mažesnis - 9 proc. pridėtinės vertės mokestis ( PVM) centralizuotam šildymui. Nuo birželio iki spalio jis siekė 21 proc., tačiau rugsėjį Seimas grąžino lengvatą, kuri galios 3 mėnesius - iki kitų metų sausio. Nuo 2018 metų Vyriausybė siūlo lengvatą sumažinti - mokestį žadama padidinti iki 15 proc. Tačiau galutinį sprendimą priims Seimas. Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų, gali kreiptis dėl kompensacijos.

Didžiausioms Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupėms „Nordea“ ir DNB trijose Baltijos šalyse susijungus į vieną banką „Luminor“, BNS pateikia svarbiausius bankų veiklos Lietuvoje faktus. „Nordea“ 2001 m. sausis - Šiaurės šalių finansų grupės „Nordea“ Suomijos bankas „Merita Bank“ ir Prancūzijos „Societe Generale“ susitarė dėl pastarojo verslo Lietuvoje ir Latvijoje įsigijimo.

Sekmadienį įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis naujasis yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų. „Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

Kaip ir maisto produktų, taip ir vaistų kai kurie lietuviai patraukia į Lenkija, mat kainos ten – mažesnės. Tačiau kas lemia kainą: vaistinių tinklų konkurencija ar valstybės įstatymai? I. Drėgvienė: žaidimas su antkainiais vyksta Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad Lenkijoje mažesnes kainas lemia dvi dedamosios: didesnis gyventojų skaičius ir rinka bei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Ar žinote, kuriai klasei pagal gaunamas pajamas priklausote? Skurdžių, vidutiniokų ar turtuolių? Ekonomistai atliko naują tyrimą ir paaiškėjo - gyvenate neblogai, jeigu uždirbate bent 800 eurų „į rankas“. Tyrimas atskleidė ir blogą žinią visai Lietuvai – „vidutiniokų“ normalioje šalyje turėtų būti daugiausia, tačiau jų dabar yra netgi mažiau nei balansuojančių ties skurdo riba. Sostinėje vidurdienis, savaitės vidurys.

Šaltas pavasaris ir lietinga vasara lėmė vėlyvesnį obuolių sunokimą. Turintys sodus žmonės skundžiasi, kad dėl lietaus daug obuolių supuvo, todėl pragiedrėjus orams, suskubo likusius realizuoti – spausti sultis arba parduoti supirkėjams, kurie už 1 kilogramą nerūšinių obuolių moka 10-13 euro centų.

Europos Komisijai praėjusią savaitę suteikus leidimą, Skandinavijos bankai „Nordea“ ir DNB baigė jungtuves - sekmadienį trijose Baltijos šalyse pradeda veikti naujas bankas „Luminor“. Tai bus antras pagal dydį bankas regione. „Naujojo banko tikslas Baltijos šalyse – tapti pirmaujančiu finansinių paslaugų teikėju. „Luminor“ pradeda veiklą su nauja vadovų komanda iš šešių skirtingų šalių, jai vadovaus „Luminor Group“ vykdomasis direktorius Erkki Raasuke“, - pranešė bankas.

Pirkti ar nuomotis? Šį klausimą įmonės retai užduodavo kalbant apie darbo drabužius, nes juos buvo įpratusios įsigyti. Tačiau lietuviai pažvelgė į tai ne kaip į prekę, o kaip į paslaugą. Pranešime spaudai pasakojama, kad jauna lietuvių įmonė  „Šiaurės banga“ įrengia darbuotojams spinteles ir kiekvieną savaitę pasirūpina jų aprangos švara. Darbdaviams nebereikia samdyti papildomo etato rūbų skalbimui ir priežiūrai.

Seime pritarimo sulaukė siūlymas daugiau nei keturis kartus didinti mažas aukas, skirtas rinkimų ar referendumų dalyviams. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė grupės parlamentarų siūlymui, kad maža auka per rinkimus būtų laikoma nebe 12 eurų, kaip dabar, o 50 eurų. Tačiau komitetas nepritarė siūlymui atsisakyti reikalavimo, kad mažomis aukomis negali būti finansuojama daugiau kaip 10 proc. leistinų rinkimų išlaidų.

Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugi...

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukė antrasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Laivas prie „Klaipėdos naftos“ krantinės buvo prišvartuotas apie 8 val. ryto, BNS pranešė įmonės atstovė Indrė Milinienė. Šįkart dujas iš JAV „Sabine Pass“ eksporto terminalo bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) atplukdė Ispanijos dujų tiekimo kompanija „Gas Natural Fenosa“. Jos dujovežis „Valencia Knutsen“ atgabeno apie 140 tūkst. kubų dujų.

Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svori 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.