Verslas

Nekilnojamo turto (NT) rinkai pavasarį dėl karantino smukus, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje būsto rinka sugrįžo į augimo vėžes – bendra butams ir namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos augo, teigia Registrų centras. Pasak laikinojo Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo Pauliaus Rudzkio, trečiąjį ketvirtį būstui pirkti išleista 590 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei pernai ir 40 proc.

Dažnas vairuotojas net nepagalvoja, kad vertėtų paruošti savo automobilį rudeniui. Nors atrodytų keista, rudens sąlygos jūsų automobiliui gali būti sunkesnės nei žiemos. Kodėl rasoja automobilio langai ir ką daryti, kad taip nebūtų? Valyti stiklus iš vidaus – bergždžias reikalas, nes netrukus juos vėl padengia rasa. Į langą pučiamas šiltas oras turi labai greitai nuo jo nudžiovinti drėgmę. Jei taip nėra, reikia ieškoti priežasčių kodėl.

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis ir išvilioti pinigus, egzistuoja kelios universalios taisyklės, kurių laikantis gerokai sumažinsite tikimybę  patekti į jų pinkles. Kokie yra tie keli ir gana paprasti dalykai, kurių turėtumėte nedaryti? Plačiau apie tai – SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Lietuvoje kasmet auga įdarbinamų užsieniečių skaičius, tiesa koronaviruso pandemija jų įdarbinimą šiek tiek sustabdė. Transporto, statybos, viešojo maitinimo sektoriaus bendrovės tikina, kad užsieniečius samdo, nes tam tikrų profesijų darbuotojų su patirtimi darbuotojų Lietuvoje neranda. Be to, jiems lietuviškas atlyginimas patrauklesnis negu tautiečiams.

Spalio viduryje prasidėjusi kalėdinė prekyba nustebino ne vieną gyventoją. Prekybininkai teigia, kad toks sprendimas priimtas siekiant ne tik suteikti pirkėjams daugiau laiko pasiruošti šventėms, bet ir skatinti juos elgtis sąmoningai dėl koronaviruso situacijos. Visgi specialistai pastebi, kad iš dalies tai ir puikiai apgalvotas rinkodaros žingsnis. Lietuvoje prekybos centrai kalėdinę kampaniją pradėdavo daugmaž po Vėlinių – lapkričio pradžioje.

Elektrinių paspirtukų populiarumas ir toliau auga, tačiau kartu su augančių entuziastų skaičiumi didėja ir nelaimių skaičius. Be to, nelaimingų atsitikimų priežastimi gali tapti ir pats paspirtukas, kuris gali užsiliepsnoti.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistas Aurelijus Česūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvoje gaisro atvejų, kuomet pagrindiniu šaltiniu tampa paspirtukas, yra ne vienas.  Pasak PAGD atstovo, pagrindine el.

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Jau liko visai nedaug laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį, gauti tūkstančio eurų kompensaciją ir panaudoti ją naujos transporto priemonės pirkimui. Visgi lietuviai vangiai naudojasi šia išmoka, nes iš 5 mln. eurų, skirtų išmokoms, nepanaudota nė pusė. Tautiečiai už sunaikintą automobilį gautą išmoką mieliau renkasi išleisti elektriniui paspirtukui ar dviračiui.

Buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą planuojama pradėti rekonstruoti 2022-aisiais. „Šiuo metu planuojama, kad rangos konkursas bus skelbiamas kitų metų viduryje, o rangos darbų pradžia numatyta 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje“, – BNS informavo projektą koordinuojantis Turto bankas. Valstybės investicijų programoje kitąmet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Įsivaizduokite, kad grįžote namo ir matote, kad jie apsemti. O vėliau dar paaiškėja, kad galėjote anksčiau apsaugoti turtą, nes avarinė tarnyba apie nelaimę žinojo, tačiau nieko nepranešė, nes saugojo jūsų asmens duomenis.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Lietuvoje nustatant vis naujų susirgimų COVID-19 atvejų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia ir prekybos, ir viešojo maitinimo vietų patikras. Įvertinant augančią koronaviruso riziką, visoje šalyje atliekamų prekybos centrų, turgaviečių, parduotuvių, taip pat ir restoranų, kavinių, barų bei kitų viešojo maitinimo įstaigų patikrinimų metu siekiama nustatyti, kaip laikomasi Operacijų vadovo įpareigojimų šios infekcijos prevencijai.

Šalyje plintant virusu apkrėstiems suklastotiems elektroniniams laiškams, Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad visus gaunamus elektroninius pranešimus reikia vertinti itin apdairiai ir neskubėti atsidaryti prisegtų priedų. Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai interneto vartotojai sulaukia el. laiškų, atsiųstų įtikinamai suklastojus žinomų organizacijų arba privačių asmenų el. pašto adresus.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Keliautojai, kurie naudojasi Lietuvos oro uostų paslaugomis, turėtų įsidėmėti, kad į terminalų vidų įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias asmens apsaugos priemones (AAP) dėvintys asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai Taip pat primenama, kad oro uosto patalpose, kur įmanoma užtikrinti 1-2 metrų atstumo laikymąsi, tinka bet kokio tipo nosį ir burną dengiančios asmens apsaugos priemonės, tačiau oro linijų bendrovės taiko skirtingas kaukių dėvėjimo taisykles, todėl prieš skrydį rekomenduojama ...

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-rugsėjo mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per devynis mėnesius parduoti 28260 naujų automobilių – 18,2 proc. mažiau nei pernai sausį-rugsėjį. Toks pats naujų automobilių pardavimų smukimas fiksuotas ir Švedijoje, o mažesnis – Suomijoje (19,5 proc.) ir Danijoje (18,1 proc.). Latvijoje automobilių pardavimai šiemet sumenko 26,2 proc.

Šiukšliavežių parką atnaujinanti žaliavų ir komunalinių atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ gavo 1,5 mln. eurų banko „Luminor“ paskolą. Dešimt Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių „Scania“ šiukšliavežių įmonė įsigijo už 1,7 mln. eurų, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, mažiau anglies dvideginio naudojančios šiukšliavežės vežios Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių atliekas.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur viena pagrindinių temų – klimato kaita. „Mes ambicingai žiūrime į klimato kaitos iššūkius – Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais iki dabar sumažino anglies dvideginio emisijas 58 procentais“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Į Lietuvą ruošiasi žengti dvi naujos orlaivių su įgula nuomos bendrovės. Viena jų – Pietų Afrikos Respublikos (PAR) „Global Airways“, rašo portalas vz.lt.  Dviejų įmonių sertifikavimo procesą jau yra pradėjusi Transporto kompetencijų agentūra (TKA), BNS patvirtino agentūros atstovė Agnė Mažeikytė. Ji sakė negalinti pasakyti kompanijų pavadinimų. „Global Airways“ atstovas Lietuvoje Artūras Stankevičius vz.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje viešėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas su žmona. Bene daugiausia visuomenės dėmesio vizito metu sulaukė iškilminga vakarienė. Joje buvo galima paragauti įdarytų putpelių, karamelizuotos lašišos, o maistą užgerti nepigiu vynu ar stipresniais gėrimais. Kaip jau skelbta, iškilmingą vakarienę Valdovų rūmuose organizavo bendrovė „Stikliai“, valdanti to paties pavadinimo restoraną Vilniaus centre.

Sostinės barų, kuriuose epidemiologai fiksuoja koronaviruso židinius, atstovai sako, jog imasi visų įmanomų saugumo priemonių, taip pat pasigenda daugiau informacijos apie užsikrėtimus.

Nuo šių metų balandžio gyventojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti kompensaciją nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau nuo spalio 19 d. kompensaciją galės gauti ne tik gyventojai, bet ir įmonės ar organizacijos, o finansavimas gali siekti net 200 tūkst. eurų. Šių metų spalio 12 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino taisykles, kuriomis remiantis maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų su PVM.

Ketvirtadienį apie pietus pajūrio gyventojai kurį laiką stebėjo neįprastą reginį – vieną po kito nedideliame aukštyje ratus suko lėktuvas „Boeing“. Iš tiesų, kaip galima pastebėti svetainėje „Flightradar24.com“, atskridę iš Vilniaus oro uosto čia skraidžiojo Lietuvoje registruotas „Boeing 737“. Šis lėktuvas priklauso krovinių gabenimo bendrovei „Bluebird Cargo“, kurią kaip skelbta metų pradžioje, yra nusipirkusi su žinomu verslininku Gediminu Žiemeliu siejama „Avis Sol...

„Ryanair“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl su koronavirusu susijusių kelionių apribojimų šią žiemą dar labiau apkarpys skrydžių skaičių ir laikinai uždarys bazes Korko ir Šanono miestuose Airijoje bei Tulūzos mieste Prancūzijoje. Airijos pigių skrydžių bendrovė jau rugsėjį pranešė ketinanti pajėgumus sumažinti nuo 60 iki 40 proc. ankstesnio metų lygio, o dabar toks pat sprendimas priimtas ir dėl lapkričio–kovo mėnesių.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įperkamo automobilio vertė Lietuvoje toliau didėja, vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis gyventojas šiemet lizingu gali įsigyti 900 eurų brangesnį automobilį nei pernai. Palyginti su 2019 m., dviejų asmenų šeimai įperkamo automobilio vertė padidėjo 1,9 tūkst. eurų. Vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje šiemet pasiekė 13,1 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio – 26,2 tūkst. eurų.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“ ir renginių organizatorę „Seven Live“. Kaip nurodo taryba, „DG21“ siekia įsigyti po 100 proc. bendrovių „Panevėžio arena“, „Tiketa“ ir „Seven Live“ akcijų bei 99,99 proc. „Universalios arenos“ akcijų. 0,01 proc.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, yra tvarus, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonominės prognozės.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Pristatant kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius teisės aktų pakeitimus, buvo pabrėžiama, kad mokesčiai nuo kitų metų nesikeis. Tačiau iš tiesų jų reikės mokėti daugiau, nes dalis įmokų yra susiję su didinama minimalia mėnesine alga. Kaip jau skelbta, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.

Baltarusija planuoja per Rusijos Ust-Lugos uostą spalį eksportuoti mažiausiai vieną naftos produktų krovinį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.  Baltarusija Mozyrio ir Novopolocko gamyklose pagamintus naftos produktus paprastai eksportuoja per  Klaipėdos ir Ventspilio uostus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) prašys papildomos informacijos apie Vilniaus rajone esančios Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, asfaltavimo aplinkybes. Ją įvertinus, bus sprendžiama, ar atnaujinti tyrimą. VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė informavo BNS, kad komisija trečiadienį nusprendė papildomos informacijos prašyti vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Europos Komisija trečiadienį pritarė pastatų „Renovacijos bangos“ strategijai, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą ir taip kovoti su klimato kaita. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS teigė, kad tai leis sumažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, sumažins sąskaitas gyventojams, pagerins oro taršos rodiklius.

Vyriausybė sustabdė „Auskos“ vilos Palangoje privatizavimą. Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą. Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidai teikia komentarus apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl kitų metų valstybės biudžeto, minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų didinimo. Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.