Verslas

Jau nuo kito pirmadienio, spalio 26 d., norint paprasčiausiai pavalgyti ne namie, nueiti į bet kokį renginį, gyventojams bus privaloma registruotis. Verslo atstovai skirtingai vertina būsimą naujovę ir svarsto, kaip praktiškai reikės ją įgyvendinti – prašys atsiųsti žinutę jų darbuotojams, užsirašyti prisėdus prie stalelio ar pan.

Vyriausybei trečiadienį nutarus restoranų, barų ir naktinių klubų darbą nuo kitos savaitės apriboti iki vidurnakčio, sostinės naktinio pasilinksminimo vietoms atstovaujantis Vilniaus naktinis aljansas sako svarstantis galimybę kreiptis į teismą. Aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas sako, kad Europoje jau yra precendentų, kuomet barų ir naktinių klubų savininkai bei jų atstovai dėl panašių draudimų inicijuoja ginčus teismuose. „Mes jau kalbame su teisininkais.

Šalyje daugėjant susirgimų COVID-19, ligoninių vadovai nerimauja, jog dėl reikalavimo teikti tam tikrą kiekį planinių paslaugų gali prarasti finansavimą. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, šiuo metu įstaigoje galėtų būti gydoma 80-90 sergančiųjų COVID-19, o hospitalizuoti 33 pacientai, jų nuolat daugėja. Ir nors įstaiga, kaip ir pavasarį, galėtų COVID-19 pacientams paskirti visą korpusą, tokiu atveju ji negautų pakankamo apmokėjimo už paslaugas.

Projektams, kuriais Lietuvoje bus vykdomi svarbūs moksliniai tyrimai sveikatos srityje bei įgyvendinamos su ligų ir sveikatos sutrikimų prevencija susijusios veiklos, numatyta skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 43 projektus viešo konkurso metu su nepriklausomų ekspertų pagalba atrinko Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (VVSSF, Fondas).  Fondas kasmet remia sveikatos srityje įgyvendinamus mokslinius, prevencinius ir šviečiamuosius projektus.

Sakartvelo civilinės aviacijos agentūra nuo lapkričio atšauks oro susisiekimo su Lietuva ir dar keliomis valstybėmis ribojimus. Pasak Sakartvelo tarnybos pranešimo, nuo lapkričio 1-osios tiesioginiai skrydžiai į Vilnių bus galimi iš antrojo pagal dydį šalies miesto Kutaisio. Iš sostinės Tbilisio oro uosto nuo ateinančio mėnesio bus atkurti tiesioginiai maršrutai į Varšuvą, Vieną, Berlyną, Amsterdamą, Milaną, Atėnus, Dochą, o iš Kutaisio – taip pat į Kotovicus ir Dortmundą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Nuo spalio 26 d. gyventojai privalės registruotis, norėdami lankytis laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo, naktinių klubų ir kitose vietose. Išimtys numatomos tik išsinešant maistą. Ministrų kabinetas pritarė, kad nuo pirmadienio, spalio 26-osios, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose, lošimo namuose bus vykdoma tuomet, kai bus užtikrinama visų lankytojų registracija.

Siekiant suvaldyti Covid-19 plitimą ir išvengti visiško vakarais ir naktimis veikiančių įstaigų uždarymo Vilniaus miesto savivaldybė prašo įstaigų vadovų pasirašyti #SafeVilnius sutartį.  Viena būtinų sutarties sąlygų – lankytojų registravimas prie įėjimo.  Sukurta speciali sistema Lankytojų registravimo SMS sistema „InBar“ sukurta registruoti kiekvieną baro lankytoją.

Neveikiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) pradedami parengiamieji antrojo reaktoriaus išmontavimo darbai. Visus jo ardymo baigti numatyta iki 2028 metų gegužės.  Spalio pabaigoje visuomenei bus pristatyta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Pasak Ignalinos AE, tai yra pirminis projekto įgyvendinimo etapas.  Išmontuojant reaktorių, susikaups apie 2,1 tūkst. tonų atliekų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ privalo sumokėti daugiau nei 14 mln. eurų skolą su palūkanomis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), nutarė teismas.  12,554 mln. eurų skolą, 1,673 mln. eurų palūkanų už delsimą ją sumokėti bei 6 proc. metų palūkanų nuo visos priteistos sumos (14,227 mln.

Spalį daugiau nei šimtas senjorų kartu su senatvės pensija jau gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Nuo liepos, kai „Sodra“ pradėjo teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, jau gauti daugiau nei 140 prašymų mokėti pensijų anuitetus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įvertinę, kiek yra pensijų kaupimo dalyvių, kurie potencialiai šiais metais galėtų įsigyti pensijų anuitetą – sulauks senatvės pensijos amžiaus ir bus sukaupę per 10 tūkst.

„Penkių kontinentų“ grupės įmonėje „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ nustatyti penki COVID-19 atvejai. Apie tai informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Įmonių grupės administracija seka situaciją ir nuolat konsultuojasi su visuomenės sveikatos specialistais dėl tolesnių koronaviruso prevencijos veiksmų.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ atkreipia keleivių dėmesį, kad dėl sekmadienį įvedamo žiemos laiko keičiasi dalies traukinių, kursuojančių populiariais maršrutais, tvarkaraščiai.  Nuo spalio 25 d. pokyčių bus maršrutuose Vilnius–Kaunas, Vilnius–Ignalina–Turmantas, Vilnius–Varėna–Marcinkonys. Pasitikrinti naujus tvarkaraščius keleiviai gali internetinėje svetainėje www.traukiniobilietas.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą trečiadienį atplaukė antras šį mėnesį didelis dujų krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).  Dujovežis „Arctic Princess“ ryte prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ informavo BNS, kad „Arctic Princess“ iš JAV esančio Korpus Kristi uosto atgabena apie 138 tūkst. kub. metrų SGD.

Krašto apsaugos ministerija siūlo Televizijos bokšte Vilniuje steigti Europos Sąjungos kibernetinio saugumo centrą. Šią iniciatyvą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Dėl Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro steigimo valstybės narės turėtų apsispręsti lapkritį, šį įstaiga galėtų pradėti veikti kitąmet. Be Lietuvos, steigti tokį centrą taip pat pretenduoja Belgija, Rumunija ir Ispanija.

Dėl kitąmet numatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo augs ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, bet ir kai kurie su jomis susiję mokesčiai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad MMA kėlimas iš dalies yra gyventojų apgaudinėjimas, rašo portalas lrt.lt. Asociacijos teigimu, pavyzdžiui, kartu su MMA didėjimu verslo liudijimai brangtų mažiausiai 66 eurais per metus. „Verslo liudijimo mokesčiai yra skaičiuojami nuo minimalios algos.

Siekiant efektyviau ne teismo keliu spręsti vartojimo ginčus bei geriau apsaugoti vartotojus, numatoma išplėsti ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių bei numatyti baudas taisyklių nesilaikančiam verslui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Teisingumo ministerijos siūlymą į ginčų sprendimą įtraukti Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Įsivaizduokite, nusipirkote maisto produktų, grįžę pamatėte, kad jie pasenę, o tada dar prisiminėte, kad čekį palikote parduotuvėje. Prekybos centrai ir vartotojų teises ginančios įstaigos sako, kad atgauti pinigus galima ir neturint čekio, tačiau pabrėžia, kad maisto produktai turi būti galiojantys. Vilnietė Gretė į Vilniuje esančią „Maximą“ užsuko apsipirkti. Pamačiusi, kad tortilijoms yra gera nuolaida, mergina į krepšelį įmetė ir jų.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai antradienį Liuksmeburge derasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2021-ųjų. Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, vienas svarbiausių klausių derybose – tiesioginių išmokų ribojimas. „Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę ne nutraukti tiesioginių išmokų mokėjimą virš 100 tūkst.

Gargždų maisto gamybos bendrovėje „Mars Lietuva“, kurioje užfiksuoti keturi koronaviruso atvejai, gamyba vyksta įprastai, teigia įmonės atstovai. Tai yra pirmieji COVID-19 atvejai bendrovėje nuo pandemijos pradžios. „Mars Lietuvos“ pranešime teigiama, kad užsikrėtus darbuotojams, imtasi papildomų saugumo priemonių ir pertvarkomi procesai siekiant, kad gamyba vyktų nenutrūkstamai.

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota kiek didės.  Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Seimas sumažino savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas kabelinėmis, taip sudarydamas sąlygas plėsti skirstomąjį tinklą.  Parlamentarai antradienį priėmė prezidento Gitano Nausėdos parengtas trijų – Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos – įstatymų pataisas.

Finansų ministras abejoja, ar šešėlinės ekonomikos dalis 2021 metais sumažės. Viliaus Šapokos teigimu, sunkmečių metu šešėlis yra linkęs augti.  „Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos UAB „Palink“ skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimą už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus bendrovei skirti 10 tūkst. eurų baudą.  Parduotuvių tinklui IKI bauda buvo skirta už tai, kad 5 parduotuvėse kainolapiuose nurodytos prekių kainos buvo mažesnės, negu reikėjo už jas sumokėti kasoje.

Esama labiau aiškių ir pagrįstų sprendimų, kaip didinti senjorų gerovę, nei idėja pensininkams mokėti 13-tą pensiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, sprendžiant senjorų problemas, reikėtų „baigti mėtytis gabaliukais“. „Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs. Baikime vieną kartą (mėtytis – BNS) gabaliukais – mestelėjome truputį, paskui dar šiek tiek mestelėjome.“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Informacinių technologijų bendrovė „Dekbera“ laimėjo Suomijos Raudonojo Kryžiaus paskelbtą tarptautinį konkursą tiekti mobilią skaitmeninio radijo ryšio sistemos infrastruktūrą darbui Afrikoje, skelbiama pranešime žiniasklaidai. „Tai savotiškas mūsų pripažinimas ir ilgametės partnerystės su bendrove „Kenwood“ įvertinimas“, – pranešime cituojamas „Dekbera“ vadovas Albertas Dekinas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Seimas dega žalią šviesą didesniems vaiko pinigams, kurie nuo kitų metų galėtų augti nuo 60 iki 70 eurų. Negalią turintiems ar gausiose bei nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams išmokos atitinkamai didėtų nuo 100 iki 110 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo 2021 m. sausio 1 d. siūloma didinti universalios išmokos vaikui dydžio koeficientą. Dėl to išmokos vaikams augtų nuo 60,06 iki 70 eurų.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Lietuvoje augant sergamumui COVID-19, Kauno miesto savivaldybė sako, kad grąžinti ribojimus į viešąjį transportą kol kas nėra pagrindo. „Turime vertinti du dalykus: patogumą gyventojams, grėsmę užsikrėsti viešajame transporte ir pajamas, gaunamas viešajame transporte“, – tarybos posėdyje antradienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras. Pasak jo, vien sprendimas atsisakyti bilietų pardavimo pas vairuotoją lemia 10 procentų pajamų kritimą.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 275,251 mln. eurų – 9,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet padidėjo 11,9 proc. iki 172,183 mln. eurų, vyno – 14 proc. iki 31,438 mln. eurų, alaus – 3,6 proc. iki 66,599 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų akcizai sumenko 6,4 proc. iki 5,03 mln. eurų.

Europos ūkininkai siekia prastumti draudimą vadinti bemėsius produktus „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“, nes tokie pavadinimai esą klaidina vartotojus ir verčia manyti, kad juose yra mėsos. Ūkininkų reikalavimas atsispindi pirmadienį Europos Parlamentui pateiktame teisės akto pasiūlyme, dėl kurio parlamentarai turėtų balsuoti vėliau šią savaitę Briuselyje. Toks reikalavimas pasigirdo pastaruoju metu prekyboje populiarėjant vegetariškiems „mėsainiams“, savo skoniu labai primenantiems mėsą.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą iš viso gyventojai pateikė daugiau kaip 9 tūkst. prašymų už 8 mln. eurų.  Pirmadienį baigėsi pratęstas kvietimas paraiškoms teikti, kompensacijos bus išmokėtos per 60 dienų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio kompensacijoms iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 5 mln.

Naujasis „British Airways“ vadovas Seanas Doyle'as pirmadienį paragino JK vyriausybę atšaukti reikalavimą dėl karantino iš užsienio atvykstantiems keleiviams. „Turime vėl išjudinti ekonomiką, o tai tiesiog neįmanoma, kai jūs prašote žmonių izoliuotis 14 dienų“, – internetu surengtoje aviacijos konferencijoje pareiškė S. Doyle'as, praėjus savaitei po to, kai poste pakeitė Alexą Cruzą.

Spalio 16 d. dviem „Regitros“ Vilniaus filialo (Lentvario g. 7) egzaminuotojams nustatytas koronavirusas. Tai pirmieji susirgimo atvejai šiame padalinyje. Dėl susidariusios situacijos dalis suplanuotų praktikos egzaminų yra perkeliami į kitas dienas.  Vienas iš susirgusiųjų ligos simptomus pajuto spalio 11 d., o kitas – spalio 14 d. Darbuotojai iš karto izoliavosi, nebeatvyko į darbą ir atliko COVID-19 testus.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Nuo praėjusių metų pavasario šalnų nukentėjusiems sodininkams numatoma skirti 1,5 mln. eurų paramos.  Valstybės pagalbos schemai pritarė ir Europos Komisija, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, Lietuvos sodai pernai labai nukentėjo nuo šalnų, dėl to ne tik prarasta dalis derliaus, bet ir užderėję vaisiai buvo prastesnės kokybės. Į savivaldybes pernai iš viso kreipėsi 260 sodininkų.

Praėjusią savaitę atšalus orams ir išaugus vartojimui, elektra „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose elektra brango daugiau nei dešimtadaliu.  Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc.

Pašilaičiai, Pilaitė ir Verkiai – šiose Vilniaus seniūnijose šiuo metu labiausiai reikia ikimokyklinio ugdymo vietų. Siekdama padėti vaikams ir jų tėvams, Vilniaus miesto savivaldybė šiuose rajonuose intensyviai ieško galimybių išsinuomoti patalpas mažiausiai penkeriems metams.  „Norime išsinuomoti patalpas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tuose miesto rajonuose, kuriuose dar trūksta vaikų darželių.

Tarptautinio oro susisiekimo keleivių srautai gali atsigauti tik 2024 metais, prognozuoja Rygos oro uosto vadovė Laila Odinia. „Dar pavasarį buvo vilčių, kad keleivių srautas gali palaipsniui atsigauti nuo 2021 metų, tačiau dabar prognozės nėra tokios rožinės“, – sakė ji. L. Odinia pabrėžė, kad pandemijos sąlygomis Rygos oro uostas pradėjo daugiau investuoti į krovinių gabenimą ir verslo aviaciją, kad pritrauktų naujų vežėjų bei padidintų apyvartą.

Lenkijos vyriausybės programa „Lenkija. Verslo uostas“ nuo rugsėjo mėnesio pasinaudojo beveik 800 Baltarusijos informacijos technologijų (IT) specialistų, skelbia portalas telix.pl. „Vizos išduotos 790 Baltarusijos IT specialistų“, – portalui sakė Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros atstovė Monika Grzeljak (Monika Gželiak). Pasak jos, šiuo metu Lenkijos investicijų ir prekybos agentūra tiesiogiai konsultuoja 22 Baltarusijos IT įmones, ketinančias persikelti į Lenkija.