Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
„Pasiekėme tai, ką mes galėjome pasiekti vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, nes Europos Komisija teikė siūlymus vadovaudamasi mokslinėmis rekomendacijomis dėl tausiosios žvejybos ribų, ir tuo remiantis nustatomos kvotos“, – BNS antradienį sakė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.
Jo teigimu, kitąmet palyginti su šiais metais, 70 proc. iki 33 tonų mažėja rytinių menkių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis, tačiau ją išnaudojus, Lietuva galės kreiptis į kitas Baltijos šalis, kad jos kvotomis pasidalintų.
„Yra priimta deklaracija, kad jeigu išnaudosime tą 33 tonų kvotą, mes turėsime galimybę kreiptis į kitas valstybes nares ir jos galės pasidalinti jų neišnaudotomis kvotomis su Lietuva, tam kad nesustabdytume žvejybos (...) Tai yra labai svarbus momentas mums“, – sakė viceministras.
2021 metais Lietuvos žvejai galės sugauti 2,8 tūkst. tonų centrinio baseino strimelių – 36 proc. mažiau nei šiemet. Tuo metu šprotų bus leidžiama žvejoti 14 tūkst. tonų – 6 proc. daugiau. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. iki 1464.
Anot viceministro, Lietuva siekė, kad strimelių žvejybos kvotų mažinimas būtų ne toks žymus, tačiau dėl mokslinių rekomendacijų nebuvo galimybių jų padidinti.
„Šioje vietoje nelaimėjome, bet padarėme kartu su latviais politinį pareiškimą, kad mes susirūpinę tokia padėtimi ir prašome ieškoti galimybių, kad taip drastiškai kvotos kasmet nebūtų mažinamos“, – sakė E. Gustas.
Antradienį ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje taip pat deramasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos 2021-2027 metais, tačiau kol kas neaišku, ar antradienį pavyks susitarti.
